Platelių ežeras yra didžiausias ir gražiausias kuršių Ceklio žemės ežeras. Jame yra 7 salos, ežero gylis siekia 46 metrus. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jis plotas - 1 205 ha, vidutinis gylis - 10,5 m, o giliausia vieta - apie 48,5 m. Ežeras išsiskiria ypatingu kultūros paveldu ir kraštovaizdžio verte, kurią puoselėja Žemaitijos nacionalinis parkas.
Geografinė orientacija ir pagrindiniai vandens telkinių santykiai
Platelių ežero rytinė dalis jungiasi su upėmis ir ežerėliais, kurie turi įtakos baseino hidrografinėms ypatybėms. Ežero vakarų pakrantėje įteka Bevardis upelis ir Šaltupis; šie vandens srautai jungia platesnį upių kelią Bebrungo baseine. Ežerą supa kelios įdomios upės ir ežerėliai: Malduto ežeras, Piktežeris, Iešnalis, Evano ežeras ir kiti, kurių vardai dažnai atspindi senąsias žemėtvarkinės kultūros pėdsakus.
Šiaurinėje ežero pakrantėje randama Pilies sala, kuri savo vardą gavo iš senovinių saugotų pilies ar tvirtovės likučių. Ežero gretimos žemės formavosi laikui bėgant, o kelios upės ir tvenkiniai buvo sukurti pritaikant kraštovaizdį žemdirbystei ir transportui.
Istorinė kilmė: nuo seniausių laikų iki XX a.
Platelių dvaras, gyvenvietė ir bažnyčia XVII a. pabaigoje persikėlė į dabartinę vietą, o 1792 m. Plateliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas. Istoriniai šaltiniai pabrėžia, kad platelių apylinkės buvo žinomos jau XV a., kai Žemaičių seniūnui Jonui Kęsgailai buvo padovanota dalis prie Platelių ežero gyvenusių ūkininkų, o pats ežeras išgarsėjo savo strategine ir kultūrine reikšme. Platelių dvaras vėliau pereina į Oginskių giminės rankas; XIX a. čia gyveno Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, pirmoji moteris rašytoja Lietuvoje, rašusi prancūzų kalba.
Platelių dvaro parkas formuojamas XIX a. pabaigoje ir yra vienas iš ryškiausių kraštovaizdžio elementų Žemaitijos nacionaliniame parke. Parke auga įspūdingi medžiai, įskaitant storiausią Lietuvoje uosį - Raganos uosį (7,2 m apimties) ir Platelių liepą (5,4 m apimties). Parkas taip pat žinomas kaip didžiausia šikšnosparnių buveinė Žemaitijos nacionaliniame parke: registruotos 7 šikšnosparnių rūšys, dauguma įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Kultūros paveldas ir architektūros perlai
Platelių dvaro sodyba yra vienas iš svarbiausių regiono kultūros paveldo objektų. Pastatai (svirnas, arklidė, svirnas, rūsys) bei parkas patraukia dėmesį savo architektūros ir kraštotvarkos vertėmis. Dvaro rūmai sudegė 1943 m. Antsiūlyje liko tik dalis pastatų, kurių restauracija vyksta dabar: muziejinės ekspozicijos ir kultūros renginiai atgyja renovuotuose statiniuose. Dvaro sodyba yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą dėl savo istorinės ir architektūrinės vertės.
Miestelio centre stovi šv. Petro ir Povilo bažnyčia, viena iš seniausių Lietuvoje medinių bažnyčių - pastatyta 1744 m., su šalia esančia XIX a. medine varpine. Čia palikta daug ikonografijos, liturginių rūbų ir meno kūrinių, kai kurie jų laikomi dailės paminklais. Dėl šio architektūrinio paveldo Platelių miestelis laikomas kultūrinės tapatybės centro dalimi.
Turizmas, maršrutai ir gamtos pažinimas
Vienas įspūdingiausių Žemaitijos nacionalinio parko dviračių maršrutų vingiuoja aplink Platelių ežerą. Žiedinis maršrutas prasideda Platelių miestelyje ir pabaigiasi ten pat, leidžiant aplankyti įdomiausias vietas - Beržoro kaimą, Siberijos apžvalgos bokštą, Plokščių mišką bei Žemaitijos kalvariją. Šio maršruto metu galima užsukti į L. Černiausko meno galeriją ir Šaltojo karo ekspoziciją, įrengtą sovietinėje raketinėje bazėje. Šaltojo karo ekspozicija apima penkis dešimtmečius trunkančio konflikto istoriją, o 1963-1978 m. čia buvo dislokuotos SS-4 balistinės raketos.
Nes šis regionas pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek keliautojus, Platelių ežeras ir aplinka siūlo gausybę pramogų: skaidrios valtys Platelių ežere, nardymas, žvejyba bei gausybė pažintinių takų ir apžvalgos bokštų. Plačios įvairovės maršrutai leidžia tyrinėti Žemaitijos nacionalinį parką - nuo istorinių piliakalnių iki įspūdingų gamtos paminklų kaip Raganos uosis.
Apžvalgos vietos ir lankytinos vietos
- Beržoro ežeras ir jo apylinkės su senovine architektūra
- Beržoro bažnyčia (1746 m.) ir kristaus kryžiaus kelio koplyčios
- Siberijos apžvalgos bokštas - plačiam regėjimo laukui į Platelių mišką
- Jogaudų apžvalgos bokštas - dar viena įspūdinga žiūrėjimo vieta
- Litvakų atminimo sodas - istorinė žydų bendruomenės atminimo erdvė
- Plokščių gamtinis rezervatas ir žydiškojo identiteto ekspozicijos
- Žemaičių Kalvarija - religinis kompleksas su Kryžiaus keliu
- Platelių dvaro parkas ir Perkūno ąžuolas
- Plokščių ežero salos: Pilies sala, Veršių sala, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė, Šončelis
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos maršrutai
Norint geriau susigaudyti maršrutuose rekomenduojama apsilankyti Lankytojų centre Plateliuose ir paimti maršruto lankstinuką su žemėlapiu arba parsisiųsti mobiliąją programėlę „Žemaitijos nacionalinis parkas“: rasite 3 automobilių-dviračių maršrutus. Galima eksperimentuoti su skirtingomis formomis pažintinių kelionių: nuo trumpų pasivaikščiojimų iki visos dienos žygių su aikštelėmis ir poilsiavietėmis.
Skaidrios Valtys | Plateliai
Platelių ežero legenda ir mitologija
Senovės legenda pasakoja, kad ežero dievybe buvo kumelė, kurios niekas negalėjo apjodyti. Kumelė ganėsi viename iš pusiasalių - Kreiviškių ar Auksalės, pastarasis taip pat laikytas šventa vieta. Ežero dievybė ir žinių apie aukas išliko iš senovės laikų, ir ši tema atspindima vietos kultūros padavimuose.
Renginiai, įvairovė ir lankytinos vietos visam metų laikui
Vasaros metu Platelių miestelis atgyja - gyventojai ir keliautojai įsikuria aplink Platelių ežerą, o dvaro parkas ir istoriniai objektai tapo pagrindiniu turistų srauto centru. Nuo miškingų vietų iki ežero pakrantės - čia galima mėgautis poilsiu, žvejybos galimybėmis, plaukimu valtimis, ar tiesiog pasivaikščioti po istorijos ir gamtos sustiprintas trasas. Apsilankius Lankytojų centre Plateliuose galima gauti maršruto žemėlapį ir planuoti tęsti kelionę į Žemaičių Kalvariją, Beržorą ir kitas netoliese esančias vietas.
tags: #kur #yra #plokstaine #plateliuose