Tarp žieminių javų derliaus nuėmimo ir sėjos laikas trumpas, todėl sėklos ruošimas dažnai būna skubotas. Geriausia būtų įsigyti jau paruoštą sėklą iš ja prekiaujančių įmonių. Jei planuojama sėti savo ūkyje išaugintą sėklą, būtina ją tinkamai apdoroti.
Sėklų paruošimo būtinybė ir kokybės užtikrinimas
S šių metų javų augimo sezono metu vyravo išskirtinai palankios ligoms plisti meteorologinės sąlygos. Drėgni ir šilti orai javų žydėjimo ir vėlesniais tarpsniais buvo ypač palankūs Fusarium spp., Staganaspora nodorum vystimuisi. Vyravusios liūtys derliaus nuėmimo metu ne tik gadino maistinių ir pašarinių grūdų kokybę, bet ir neigiamai veikė sėklai skirtų grūdų kokybinius parametrus.
Sėklai skirtus grūdus pirmiausia reikia išvalyti ir nustatyti jų daigumą. Siekiant išvengti su sėkla ir per dirvą plintančių ligų, išvalytą, gero daigumo sėklą reikėtų išbeicuoti. Pasitaiko, kad dėl laiko stokos grūdai neišvalomi nuo augalų liekanų, smulkių, suskaldytų grūdų ir kitų priemaišų. Tokias priemaišas būtina pašalinti iš sėklinių grūdų, nes, beicuojant neišvalytą sėklą, suprastėja beicavimo kokybė, nukenčia naudojamų produktų efektyvumas. Juk beico ir paruošto darbinio tirpalo norma skaičiuojama konkrečiam kiekiui grūdų.
Beicuojant nevalytus grūdus kiekvienos juose esančios augalinės liekanos (šiaudų, varpų, varpažvynių, akuotų ir kt.) paviršius pasidengia beicu. Kuo šios liekanos smulkesnės, tuo daugiau prarandama darbinio tirpalo ir kartu beico, nes jis sunaudojamas smulkių liekanų paviršiui padengti.
Rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės privalomųjų reikalavimų apraše yra nurodoma, kad sėklai negali būti naudojami mažesnio negu 85 proc. daigumo grūdai. Nuolat akcentuojama, kad sėklinių pasėlių nerekomenduojama prieš derliaus nuėmimą purkšti glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais. Panaudojus tokį herbicidą, ne tik mažėja sėklinių grūdų daigumas. Yra nustatyta, kad dalis sėklinių grūdų, kurie prieš derliaus nuėmimą buvo apdoroti glifosatais, suformuoja silpnesnius daigus, jie prasčiau vystosi.
Sėjant beicuotą sėklą, augalai dygimo metu veiksmingai apsaugomi nuo su sėkla ir nuo kai kurių per dirvą plintančių ligų. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota per dešimt beicų, skirtų žieminių javų apsaugai nuo ligų. Lietuvoje pasirenkant beicą žieminiams javams didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas jo efektyvumui nuo pavasarinio pelėsio (Microdochium (Fusarium) nivale). Ši liga pažeidžia žieminius kviečius, rugius, kvietrugius, miežius. Palankiomis ligai plisti sąlygomis (sniego danga ant neįšalusios žemės, ilgai pavasarį besilaikantis sniegas) pelėsis gali smarkiai pažeisti augalus arba juos net visai sunaikinti.
Liga plinta ir beicų pasirinkimas
Įvairios žieminių javų veislės pasižymi skirtingu jautrumu šiai ligai, tačiau apie šiuo metu registruotų veislių jautrumą tikslios informacijos nėra. Liga plinta su sėkla ir per varpinių augalų liekanas dirvoje ar jos paviršiuje. Užsikrėtusi patogenu M. nivale sėkla prastai dygsta arba visiškai žūsta, sudygę daigeliai būna menki, apatinė stiebelio dalis parudavusi. Žiemą apatiniai javų lapai, besiliečiantys su dirvos paviršiumi, užsikrečia nuo dirvoje esančio užkrato (peritecių) arba tiesiogiai nuo augalų liekanų. Pavasarinio pelėsio požymiai geriausiai pasimato anksti pavasarį - želmenys būna sulipę, pilkšvo ar rausvo atspalvio. Sezono metu, esant labai palankioms sąlygoms, galima pastebėti M. nivale dėmes ant lapų, patogenas užkrečia ir varpas, ypač kai žydėjimo metu vyrauja drėgni orai.
Nuėmus derlių, ligotų augalų liekanos patenka į dirvą ir išlieka joje kaip užkrato šaltinis. Labai palanki žieminiams javams užsikrėsti Fusarium genties grybais ir pavasarinio pelėsio sukėju buvo 2010 metų vasara. Pieninės brandos metu ant lapų buvo galima matyti pavienes M. nivale dėmes. Tai rodo, kad buvo išskirtinai palankios sąlygos šiems patogenams plisti, todėl tikėtina, kad sėkla bus smarkiai užsikrėtusi pavasarinio pelėsio sukėlėju.
Didesniu veiksmingumu nuo M. nivale pasižymi beicai, savo sudėtyje turintys fludijoksonilo, guazatino, fuberidazolas, prochlorazo veikliųjų medžiagų. Tebukonazolas yra mažai veiksmingas nuo M. nivale, todėl naudoti jį vieną žieminių javų sėklai beicuoti reikėtų vengti. Be M. nivale, su žieminių javų sėkla plinta ir kitų rūšių Fusarium genties grybai, kurie sukelia daigų pašaknio puvinius (Fusarium graminearum, F. culmorum, F. avenacium ir kt.).
Fusarium daigų pašaknio pažeidimui būdingos rudos dėmės ant lapamakštės ties stiebo pagrindu. Vėliau infekcija nuo lapamakštės plinta ant stiebo. Vėlesniais tarpsniais dėl Fusarium spp. Šiemet visoms Fusarium rūšims plisti buvo labai palankios sąlygos. Ne visada Fusarium pažeisti grūdai matomi plika akimi, tiksliausiai nustatoma taikant specialius metodus laboratorijose. Tačiau šiais metais atidesni ūkininkai nukultuose grūduose gali pastebėti rausvų grūdų, kurie byloja apie didelį užsikrėtimo Fusarium genties grybais lygį. Visi Lietuvoje registruoti beicai pakankamai veiksmingai mažina Fusarium spp. sukeliamus pašaknio puvinius.
Žieminiuose kviečiuose ir miežiuose be Fusarium genties grybų pašaknio ir šaknų puvinius sukelia Cochliobolus sativus. Plika akimi stiebo apatinės dalies pažeidimo simptomai labai panašūs į Fusarium, tik C. sativus užkrėstiems augalams dar būdingas šaknų parudavimas. C. sativus plinta su sėkla ir per dirvą. Kviečių daigus dar pažeidžia Stagonospora nodorum sukeliama daigų septoriozė. Ant pažeisto daigo koleoptilės atsiranda vandeningų, tamsiai žalių dėmių, vėliau ta vieta paruduoja. Daigų septoriozės pažeistų sudygusių javų koleoptilė būna sutrumpėjusi, deformuota.
Dauguma į registruotus beicus įeinančių veikliųjų medžiagų yra veiksmingos nuo daigų septoriozės. Tik norisi akcentuoti, kad sėjant beicuotą sėklą apsaugoma nuo daigų septoriozės, kuri augalą pažeidžia ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, bet nesaugo nuo to paties patogeno S. Kietosios kūlės (Tilletia tritici) didžiausią žalą padaro žieminiuose kviečiuose. Ši liga žalingiausia, kai sėjama nebeicuota sėkla. Kietosios kūlės ne tik pastebimai sumažina derlių, bet ir sugadina produkcijos kokybę. Neįgudusiam augintojui šią ligą pasėlyje vegetacijos metu ne taip lengva pastebėti. Dažniausiai liga pajuntama derliaus nuėmimo metu, kuomet pasklinda nemalonus specifinis kvapas. Kūlimo metu sporos pasklinda ant grūdų, patenka į dirvą. Dygstant sėklai, kūlių sporos taip pat sudygsta ir įsiskverbia į daigo koleoptilę. Būtent šiuo metu beicas neleidžia užkrėsti daigo, sunaikindamas dygstančias kūlių sporas.
Nuo su sėkla plintančių kietųjų kūlių veiksmingi visi registruoti beicai (ir kontaktinio, ir sisteminio veikimo). Beicas Cerall, kurio pagrindas yra bakterija, taip pat mažina kietųjų kūlių infekciją. Dulkančiosios kūlės (Ustilago spp.) žieminiuose javuose nėra dažnos. Ši liga pasimato augalams išplaukėjus. Vietoj varpų pasėlyje matomi kūlių sporomis aplipę stagarėliai. Dulkančiosiomis kūlėmis apsikrečiama žydėjimo metu, kuomet kūlių sporos, patekusios ant žiedo, įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, įsikuria gemale. Dulkančiosios kūlės plinta tik su sėkla. Jei liga išplinta negausiai, viena kita varpa, svarbios žalos ūkiniuose pasėliuose ji nepadaro, priešingai negu kietosios kūlės, produkcijos kokybės nesugadina. Šios ligos reikėtų vengti sėkliniuose pasėliuose, kad neužsikrėstų sėklai auginami grūdai.
Beveik kasmet derliaus nuėmimo metu diskutuojama dėl skalsių gausumo rugiuose ir kvietrugiuose. Jos pasimato išaugus grybo Claviceps purpurea skleročiams varpose. Kūlimo metu didžioji dalis skleročių nukrenta į dirvą, dalis patenka į grūdus. Pagal Privalomųjų rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės reikalavimų aprašą, javų sėklų bandinyje negali būti daugiau kaip 3, hibridiniuose rugiuose - 4 skleročiai ar jų fragmentai. Valant sėklinius grūdus, didžioji dalis skleročių pasišalina, tačiau tam tikra dalis lieka. Pasėjus beicuotą sėklą, kurioje buvo ir skleročių, jie dažniausiai javų žydėjimo metu nebesudygsta arba sudygsta prasčiau, vėliau ir nebeužkrečia augalų. Tačiau beicavimas tikrai nėra pagrindinė priemonė, kuri sumažina šios ligos riziką. Beicavimu sunaikinami tik tie skleročiai, kurie buvo sėkloje.
Dažnai paminima, kad skleročių problema gali būti sumažinta tik laikantis beicavimo praktikos, tačiau beicavimas nėra vienintelė priemonė. Beicavimu sunaikinami tik tie skleročiai, kurie buvo sėkloje. Tačiau svarbu laikyti atsargų požiūrį į beico reikšmę ir naudoti jį kartu su kitomis sėklų priežiūros priemonėmis.
Kiekviena įmonė siūlo skirtingus beicų tipus ir jų veikliųjų medžiagų derinius. Teigiama, kad dauguma beicų yra veiksmingi nuo Fusarium spp. pašaknio puvinių, o kai kurie beicai turi didesnį poveikį M. nivale. Taip pat girdima diskusija apie tai, ar naudoti Celest Trio, Baytan ar kitus gaminius ir kokia jų kaina, bei ar naudoti savo gamybos raugas beicuojant zirnius nuo pasaknio puvinių. Susidūrus su praktiniais aspektais, kai kurie ūkininkai teigia, kad beicavimas gali būti patikimas tik su tinkama technika ir patarimais.
Techninė nuoroda apie beicavimo įrangą ir praktikas
Beicuojant, svarbu turėti tinkamą įrangą ir suvokti sprendimo sudėtį. Jei tik savitaka varvėdavo tirpalas, gali būti, kad kaip tik todėl beicavimas nėra idealus. Dažnai naudojamas siurblys su slėgiu apie 3 bar, purkštukas siekia atsargų pločio, purškiama iš mažų linijų ar iš perdirbto purkštuvo. Pagrindiniai vartotojų klausimai yra apie tai, kuri įmonė, kuriuo laiku ir kokią beicavimo sistemą pasirinkti. Lygiagrečiai renkami paties ūkininko patirtiniai duomenys ir kalbama apie biudžetą bei įrangos galimybes, įskaitant sprendimus, kaip sumontuoti purkštuvą ir susidėjui dalis.
- Pasirinkti patikimą beiką su veikliųjų medžiagų deriniu, tinkamu M. nivale ir kitoms grėsmėms.
- Užtikrinti tinkamą sėklų paruošimą ir suderinti tirpalo normą su sėklų kiekiu.
- Naudoti beicavimą kaip dalinę apsaugą, o ne vienintelę priemonę nuo daugumos ligų.
Praktiniai patarimai smulkiems ūkiams
Rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės reikalavimų apraše rekomenduojama naudoti sėklas, kurių daigumas ne mažesnis nei 85 proc. Dažnai svarbu laikytis rekomendacijų dėl sėklų paruošimo ir beicavimo, kad užtikrinti gerą daigumą ir apsaugą nuo sėklai plintančių ligų. Beicavimą reikėtų derinti su kitomis apsaugos priemonėmis ir nepertekliai girdėti apie vienintelę priemonę, nes beicavimas gali stresuoti augalus, ypač kai reikia ilgai užtikrinti sėklų kokybę.
Rengiant beicavimo sprendimą svarbu įvertinti vietines sąlygas ir pasirinkti beicą, kuris geriausiai apsaugo nuo M. nivale, taip pat nuo Fusarium spp. ir kitų pavojų, pasitaikančių Lietuvoje. Be to, atsižvelgti į sėjimo laiką ir derliaus nuėmimo planus, kad sėklos būtų paruoštos laiku.
tags: #kur #nusipirkti #beico #seklai #smulkiems