Daugelis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų jau žino, kiek jiems teks sumokėti už lapkričio mėnesio šildymą. Daugeliui tikrai kilo mintis, kad ta sąskaita, atsižvelgiant į šiltą lapkritį, kažkodėl nėra tokia jau maža. Daug kas turbūt pagalvojo, kad geriau nupjauti radiatorius, nusipirkti „buržuiką“, iškišti kaminkelį pro orlaidę ir kūrentis patiems - atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Kalbant apie šilumos tiekimo nutraukimą pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama daugiau nei dviem šilumos vartotojams ir atsiskaitoma ne pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, o pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, reikia atskirti du dalykus: fizinį šilumos nutraukimą (šilumos įrenginių demontavimą) ir teisinį šilumos nutraukimą - tam tikrų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. Tam, kad butas / patalpa minėto tipo pastate būtų laikoma teisėtai atjungta nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, reikalinga iki galo įgyvendinti abi šias procedūras.
Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir / ar karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta Lietuvos Respublikos (toliau - LR) šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės).
Kaip teisėtai atjungti nuo centrinio šildymo?
Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau butų ir kitų patalpų savininkų kreipiasi ieškodami patarimų, kaip būtų galima teisėtai atjungti savo buto ar patalpų šildymą nuo bendros pastato šildymo sistemos. Detaliai išanalizavus šildymo būdo keitimą reglamentuojančius teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką, pateikiame praktinio pobūdžio patarimus, kokių žingsnių imtis, siekiant teisėtu būdu įgyvendinti buto ar kitos patalpos atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos.
Pirmiausia, prieš pradedant imtis bet kokių atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos faktinio įgyvendinimo veiksmų, svarbu suvokti, kad tik teisėtai atsijungusiam vartotojui išnyksta pareiga atsiskaityti šilumos tiekėjui už butui ar patalpoms priskiriamą šilumos energiją. Kada išnyksta prievolė mokėti už centrinį šildymą? Nagrinėjamu klausimu yra suformuota pakankamai gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei vienareikšmiškai išaiškinta, kad butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos ir nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams. Priešingu atveju buto savininkas, neteisėtai atjungęs savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas. Pastarasis sakinys reiškia, kad buto ar kitų patalpų savininkas, faktiškai atjungęs savo patalpose šildymo prietaisus ir nevartojantis centralizuotai tiekiamos šilumos vis tiek turi pareigą apmokėti už jo patalpoms priskiriamą centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį, nepaisant to, kokiu būdu yra šildomos jo patalpos. Nuo prievolės apmokėti visą jo patalpoms tenkantį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį toks asmuo gali būti atleistas tik įgyvendinęs visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir įteisinęs šildymo būdo keitimo faktą. Paprastais žodžiais aiškinant teismų formuojamą praktiką - centralizuotai tiekiamos šilumos apmokestinimui svarbus yra ne faktinis, o teisinis atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. teisė nebemokėti už patalpoms priskiriamą šilumos kiekį atsiranda tik teisėtai atsijungusiems vartotojams.
Lietuva iki 2017 m. kovo mėnesio į nacionalinę teisę privalėjo perkelti Europos sąjungos Energetikos direktyvų nuostatas. Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.
Pateikiame šiuo metu keliamus reikalavimus, siekiant butą ar negyvenamąsias patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos:
- Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pagal jau kurį laiką galiojančią tvarką, buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistema keičiama/pertvarkoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimų laikymasis turėtų būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo.
- Kitas svarbus momentas yra tai, kad visi pastate esantys šilumos įrenginiai, tame tarpe ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (kaip pvz. radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar pan.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi norint pertvarkyti pastato inžinerinę sistemą (keisti individualaus buto ar patalpos šildymo būdą) reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.
- Siekiant atlikti visus būtinus šildymo sistemos pertvarkymo (atsijungimo) veiksmus iš vartotojo reikalaujama laikytis Statybos įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Statybos techniniuose reglamentuose (tiksliau STR 1.05.01:2017, STR 1.07.01:2010) nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Ketinant atlikti paprastąjį statinio remontą, pagal nustatytus reikalavimus turi būti rengiamas ketinamo atlikti parastojo remonto aprašas ar projektas. Daugeliu atveju atliekant kitus paprastojo remonto darbus, jų vykdytojas aprašą (projektinius sprendinius) gali pasirengti pats, tačiau aptariamoje situacijoje, šildymo sistemos pertvarkymo paprastojo remonto aprašą gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją ir atestaciją turintis specialistas. Parengtas aprašas ir jo sprendiniai turi būti suderinti su Valstybine energetikos inspekcija.
- Taip pat pertvarkant pastato šildymo sistemą (dalį patalpų atjungiant nuo bendro naudojimo inžinerinių tinklų) privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą - savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį, kad sprendžiant dėl pritarimo aprašo sprendiniams, savivaldybės institucija gali reikalauti papildomai pateikti ir kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kt.) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti.
- Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta, kad įvykdęs aptartus reikalavimus, šilumos įrenginių atjungimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atjungimo darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą).
Tinkamai įforminkite atliktą šildymo būdo pakeitimą
Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla taip pat yra nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, be kita ko, pažymima, kad šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams. Jeigu dėl šilumos įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, šie pažeidimai turi būti pašalinti atsijungimo iniciatoriaus lėšomis. Atjungimo iniciatorius taip pat turi atlyginti ir dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros dokumentų ir šilumos paskirstymo metodo pakeitimo išlaidas, jeigu tokios būtų paskaičiuotos.
Prievolės išlieka
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visas aukščiau aptartas sąlygas įvykdžiusiam ir teisėtai nuo centralizuoto tiekimo šilumos įrenginių atsijungusiam vartotojui vis tiek išlieka pareiga vykdyti prievoles šilumos sistemų prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros. Atsijungusiam vartotojui taip pat nustatyta pareiga pakeisti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo pastato bendrosioms reikmėms bei kiekvieną mėnesį šilumos tiekėjui apmokėti jam tenkančią centralizuotai tiekiamos šilumos dalį priskiriamą bendrojo naudojimo patalpų šildymui.
Detaliai išanalizavus visus keliamus reikalavimus, siekiant įgyvendinti atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, neabejotinai kyla klausimų dėl dalies šių reikalavimų būtinumo ir pagrįstumo. Tačiau, kaip ten bebūtų, tikrai galima teigti, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl asmenims, pageidaujantiems savo butą ar patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos yra suteikti visi įrankiai tai atlikti tesėtu būdu.
Pastato bendrojo naudojimo šilumos įranga (įskaitant šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, rankšluosčių džiovintuvus ir kt.) priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.
Statybos techniniuose reglamentuose nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui, kurį norint atlikti privaloma gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Jei ketindamas įstiklinti balkoną, pakeisti stogo dangą ar atlikti kitus panašius darbus paprastojo remonto aprašą gali pasirengti pats statytojas, tai šiuo atveju aprašą privalo parengti projektuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją.
Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius statybos užbaigimo dokumentus.
Dėl naujai statomų objektų šildymo būdo parinkimo pareiškėjas nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, nurodo naujai statomo objekto adresą ir trumpą objekto aprašymą (paskirtį), naujai statomame objekte numatomą naudoti kuro rūšį (dujas, elektra, geoterminis šildymas ir t.t.), numatomą šildyti objekto plotą, pateikia VĮ Registrų centro pažymas (ar jų kopijas) apie sklypo ir naujai statomo objekto nuosavybę, sklypo situacijos planą. Jeigu prašymą pateikia juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopija.
Tuo tarpu, kalbant apie dirbtinio intelekto (DI) naudojimą teisės srityje, svarbu atkreipti dėmesį į jo apribojimus. Nors DI technologijos, tokios kaip „GPT-4“, gali išlaikyti sudėtingus egzaminus, jos neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija yra ribota. Be to, bendro pobūdžio DI įrankiai, kaip „ChatGPT“, buvo apmokyti naudojant didelį kiekį įvairaus turinio, todėl teisiniai atsakymai gali būti paviršutiniški arba neteisingi. Todėl, nors legaltech sprendimai gali optimizuoti teisinį darbą, svarbu juos atsirinkti atidžiai ir sąmoningai, o ne aklai pasitikėti bendro pobūdžio DI įrankiais.
Galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta. Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai.