Putų polistirolas yra plačiai naudojama statybinė medžiaga, vertinama dėl savo lengvumo, puikių šilumos izoliacijos savybių ir santykinai mažos kainos. Jis dažnai naudojamas pastatų šiltinimui, fasadų, cokolių, langų ir durų angokraščių apdailai, taip pat karkasinių konstrukcijų ertmių užpildymui. Tačiau, kaip ir bet kuri kita medžiaga, putų polistirolas gali būti pažeidžiamas aplinkos poveikio, o jo netinkamas naudojimas ar montavimas gali sukelti problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsaugoti putų polistirolą nuo įvairių aplinkos veiksnių ir kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų jo naudojimo metu.
Putų polistirolas: savybės ir privalumai
Putų polistirolas (EPS) sudaro 98% oro ir tik 2% stireno, todėl yra itin lengvas. Ši savybė leidžia jį lengvai transportuoti ir montuoti, taupant laiką ir darbo sąnaudas. Mažas šiluminis laidumas lemia puikias šilumos izoliacijos savybes, todėl jis yra populiarus pasirinkimas tiek individualių namų, tiek daugiabučių pastatų šiltinimui. Be to, putų polistirenas gali būti naudojamas kaip apsauginė pakavimo medžiaga dūžtantiems daiktams.
Dėl šių savybių, putų polistirenas yra ekonomiškas sprendimas pastatų šiltinimui. Jis tinkamas fasadų ir stogų apšiltinimui. Nors medžiaga reikalauja didelio kiekio, jos kaina yra palyginti nedidelė, palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis. Montavimo paprastumas leidžia patiems atlikti šiltinimo darbus ir taip dar labiau sutaupyti.
Viena iš svarbiausių putų polistirolo savybių yra gera šiluminė varža. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ši medžiaga yra degi ir neturi ugniai atsparių savybių. Nors ji savaime neužsidega, atviros liepsnos atveju ji nesulaikys ugnies, o ši gali greitai plistis. Todėl nerekomenduojama šiltinti patalpų, kuriose yra arti atviros ugnies šaltinių, pavyzdžiui, katilinių. Taip pat patariama vengti putų polistirolo aukštuose pastatuose, kur gaisro atveju gali kilti didesnis pavojus.
Kita svarbi putų polistirolo savybė yra nepralaidumas drėgmei. Tai gali tapti pelėsio atsiradimo priežastimi, o pelėsis ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir gali pakenkti žmogaus sveikatai. Todėl prieš pasirenkant putų polistirolą, verta pasitarti su specialistais, ar ši medžiaga tinkama konkrečiam pastatui ir jo reikmėms.
Putų polistirolo pjaustymas ir formavimas
Atliekant šiltinimo darbus, dažnai tenka ne tik montuoti standartines plokštes, bet ir jas tiksliai pritaikyti prie konkrečių vietų. Polistirolo pjovimas tampa neatsiejama darbo dalimi.
Praktikoje putų polistirolas neretai pjaustomas rankiniais pjūklais. Nors toks būdas yra paprastas ir nereikalauja specialios įrangos, jis turi akivaizdžių trūkumų. Pjūklo dantys išplėšia polistirolo granules, dėl to pjūvio paviršius tampa nelygus, o darbo vieta užteršiama smulkiomis dalelėmis. Be to, rankiniais įrankiais sudėtinga tiksliai išpjauti plokštes kampu arba išlaikyti vienodus matmenis didesniame kiekyje.
Tikslesniam ir švaresniam darbui naudojamos specialios putų polistirolo pjaustyklės. Jose pjovimas atliekamas įkaitinta metaline viela, kuri ne pjauna mechaniniu būdu, o tolygiai išlydo medžiagą. Dėl to pjūvis būna lygus, be atplaišų, o polistirolo struktūra lieka nepažeista. Tokios pjaustyklės veikia kaip nedidelės staklės, leidžiančios formuoti tikslius ilgius, kampus ir sudėtingesnes formas.
Dažniausiai putų polistirolo pjaustymo staklės naudojamos paruošti pagrindinius ruošinius. Jomis galima perpjauti plokštes išilgai, nupjauti reikiamo ilgio segmentus, formuoti kampus arba pjauti plokštes nustatytu kampu per visą ilgį. Tai ypač svarbu ruošiant kampinius elementus fasadams, langų ir durų angokraščius ar sudėtingesnius šiltinimo mazgus.
Pjaunant kampu, galima tiksliai paruošti ruošinius, skirtus šilumos tilteliams mažinti. Pavyzdžiui, langų angokraščiai dažnai formuojami platėjant į patalpos vidų, kad būtų pagerintas natūralus apšvietimas. Tokios formos išgavimas rankiniais įrankiais yra sudėtingas, o naudojant pjaustymo stakles - technologiškai tikslus ir pakartojamas.
Staklėse integruotas kampmatis leidžia nustatyti konkretų pjovimo kampą, pavyzdžiui, 45 laipsnius, ir nupjauti plokštės kraštus vienodai visiems ruošiniams. Tai svarbu, kai ruošiami keliolika ar keliasdešimt vienodų elementų sienų, lubų ar angokraščių šiltinimui. Kaitinama viela užtikrina gamyklinės kokybės pjūvį be papildomo apdorojimo.
Dideli šilumos nuostoliai pastatuose dažnai susidaro ne per pačius langus, o per netinkamai apšiltintus angokraščius. Todėl tiksliai paruošti polistirolo ruošiniai šiose vietose turi tiesioginę įtaką bendram pastato energiniam efektyvumui. Lygus ir tikslus pjūvis leidžia sandariai sujungti plokštes ir sumažinti tarpelius.
Smulkesniems neatitikimams ar galutiniam pritaikymui vietoje gali būti naudojamas rankinis putų polistirolo pjaustymo peilis.
Mitai ir tiesa apie putų polistireną
Putų polistirolas yra viena populiariausių apšiltinimui naudojamų medžiagų, tačiau ji apgaubta nepagrįstais, bet gajais mitais. Ieškodami informacijos internete arba konsultuodamiesi su specialistais, žmonės vis dar teiraujasi, ar ši medžiaga yra degi, saugi, ar apsaugo nuo pelėsio atsiradimo namuose.
Ar putų polistirolas yra degus?
Putų polistirolas yra degus. Tačiau svarbu suprasti, kad atviros liepsnos atveju jis nesulaikys ugnies ir ji gali greitai plistis. Medžiaga susitraukia ir lydosi esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, tačiau atvira liepsna nedega. Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos bei atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami ir greičiau atvėsta.
Ar putų polistirolas kenksmingas sveikatai?
Nors kai kurie žmonės baiminasi dėl galimos alergijos, apsinuodijimo ar galvos skausmo rizikos, moksliniai tyrimai rodo, kad putų polistirolas yra visiškai saugus, nealergizuojantis ir neišskiriantis kenksmingų teršalų. Jis neskleidžia dulkių, atplaišų ar kitų alergizuoti galinčių dalelių.
Kitas mitas yra teiginys, kad polistirolas „neleidžia sienoms kvėpuoti“ ir taip skatina pelėsio atsiradimą. Nors tiesa, kad polistirenas riboja oro pralaidumą, tai yra jo tiesioginės paskirties dalis - užkirsti kelią vėjo ir šalčio skverbimuisi. Svarbu, kad pastato apšiltinimas būtų atliekamas išorinis, o ne iš vidaus, nes priešingu atveju pelėsio tikimybė yra didesnė.
Ar putų polistirolas greitai suyra?
Dėl putplasčio, naudojamo vienkartiniams indeliams, gali susidaryti įspūdis, jog ši medžiaga ir statybose netarnaus ilgai. Vis dėlto, namo apšiltinimui naudojamos plokštės yra kur kas tvirtesnės ir ilgaamžiškesnės.
Ar putų polistirenas neekonomiškas?
Neteisinga manyti, kad būstą apšiltinti polistirenu - neapsimoka. Jo kaina yra palyginti nedidelė, o geros izoliacinės savybės leidžia sutaupyti šildymo išlaidoms. Žinant, kad mitai apie jo degumą, kenksmingumą sveikatai ir neilgaamžiškumą yra nepagrįsti, putų polistirenas yra puikus ekonominis sprendimas.
Apsauga nuo graužikų
Vienas iš karkasinių namų trūkumų yra galimybė atsirasti graužikams. Pelės ir žiurkės gali graužti izoliacijos medžiagas, todėl svarbu pasirinkti tinkamas apsaugos priemones.
Graužikai gali patekti į namus per tarpus sienų ir grindų sandūrose. Jie gali išgraužti skyles ir tunelius izoliacinėse medžiagose, tokiose kaip vata ar net putų polistirolas. Kadangi dizainas numato apgaubtą rėmą, tarp plokščių sukuriama optimali erdvė mažų graužikų judėjimui.
Antrinių žaliavų pagrindu pagamintos putų polistirolo plokštės, kurių fenolio-formaldehido dervos išskyrimo klasė yra E2 ar didesnė, gali išskirti kenksmingus junginius į patalpos orą. Trumpo pluošto mineralinė vata ir žemos kokybės bazalto vata yra kancerogeninių dulkių šaltinis. Todėl teisingas statybose naudojamų medžiagų pasirinkimas užtikrina kokybišką ir sveiką gyvenimą.
Natūralu, kad yra ir rėmo tipo konstrukcijų trūkumų. Net projektavimo etape būtina atsakingai žiūrėti į naudojamų medžiagų pasirinkimą. Taigi, bandant sutaupyti pinigų, gali būti naudojamos žemos kokybės medžiagos.
Metalinio tinklo naudojimas
Metalinis tinklelis yra patikimas barjeras tarp aplinkos ir jūsų namų. Ši technologija turi daug privalumų: mažos kainos ir didelis statybos greitis. Tinklelis yra visiškai saugus aplinkai, atsparus aukštai ir žemai temperatūrai ir yra nebrangus. Rekomenduojama naudoti tinklelį su 2 mm vielos storiu ir 5x5 mm arba 15x5 mm akių dydžiu.
Metalinio tinklo montavimas yra labai efektyvus, nes jis fiziškai neleidžia graužikams patekti į namus. Jis montuojamas tose vietose, kur pelės greičiausiai prasiskverbia, pavyzdžiui, į grindis ar sienas. Tinklelis gali būti montuojamas tiek statybų etape, tiek pastačius rėmo konstrukciją.
Norint montuoti lauke ant pamato, tinklelį rekomenduojama palaidoti 50 centimetrų gylyje žemiau giliausios namo pagrindo vietos. Taip pat tinklelį galima įrengti aplink kiemo perimetrą, kaip papildomą apsaugą.
Kitos apsaugos priemonės
- Statybinių medžiagų apdorojimas: Naudokite specialius kenkėjus atbaidančius tirpalus statybinėms medžiagoms apdoroti.
- Liaudies metodai: Apdorokite vidines sienas pelenais ar tabako dulkėmis, pridėkite pipirmėtės ar pelyno šakelių, kurių kvapas atbaido graužikus.
- Keramzitas ir izoliacija: Degtas molis (keramzitas) ir neorganinės izoliacinės medžiagos (pvz., didelio tankio mineralinė vata, presuoto polistireno putplastis) sudaro patikimą kliūtį graužikams, nes jose nesukuriama patogi mikroklimato terpė.
- Vėdinimo angų apsauga: Naudokite metalinį tinklelį ventiliacijos angoms apsaugoti nuo žiurkių ir pelių.
Profesionaliai sumontavus ir laikantis visų statybos taisyklių, net naudojant paprastas ir nebrangias medžiagas, namelį galima apsaugoti nuo graužikų.
Alternatyvos putų polistirolo naudojimui
Amerikos tyrėjai sukūrė aplinkai nekenksmingą botaninę medžiagą, kuri šilumos izoliacijoje yra pranašesnė už putų polistirolą. Ši medžiaga, sudaryta iš augalų celiuliozės nanokristalų, yra lengvesnė, gali natūraliai suirti ir jos degimas nesukelia taršos.
Tokia medžiaga ateityje gali tapti alternatyva ne tik statybinėms medžiagoms, bet ir vienkartiniams kavos puodeliams bei kitiems gaminiams, kuriems šiuo metu naudojamas polistireninis putplastis. Tai svarbus žingsnis link tvaresnės statybos ir aplinkosaugos.