cemento dulkių poveikis sveikatai ir aplinkai

Statybines dulkes sudaro smulkios dalelės, kurios pasklinda ore statybos, griovimo, renovacijos ir remonto darbų metu. Šios dalelės susidaro, kai betonas, medis, plytos ir kitos statybinės medžiagos skaidomos į mažas daleles. Būtent šios mažos, dažnai nematomos dalelės kelia pavojų sveikatai. Paviršių dažymo metu taip pat gali pasklisti cheminės medžiagos - pavyzdžiui, lakieji organiniai junginiai (LOJ), turintys didelį garavimo potencialą.

Kas lemia dulkių ir cheminių medžiagų poveikį?

Didelė dalis informacijos apie įkvepiamų dulkių ir LOJ koncentracijas patalpų ore remiasi Lietuvos higienos normomis. Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore nustatoma HN 35:2007, o HN 21:2017 nurodo remonto darbų izoliavimo reikalavimus mokyklose. NVSC specialistai primena, kad vykdant statybos darbus būtina imtis priemonių, kad į aplinką nesklistų dulkės ir cheminės medžiagos. Pastatai ar jų korpusai turi būti uždaromi arba sandariai izoliuojami nuo kitų patalpų.

Statybinės dulkės gali sukelti tiesioginį kvėpavimo takų, akių gleivinių ir odos dirginimą. Ilgalaikis poveikis gali paūmėti lėtinės ligos, ypač žmonėms, sergantiems astma ar lėtinė obstrukcine plaučių liga. LOJ gali dirginti kvėpavimo takus, pabloginti sveikatą alergiškiems asmenims bei vaikams. Kai kurie LOJ, kaip benzenas ar formaldehidas, yra pripažinti kancerogenais, ilgalaikis poveikis gali didinti vėžio riziką.

Nacionaliniu mastu informaciją apie gyventojų skundų nagrinėjimą teikia NVSC, kuris nagrinėja skundus tik kai sąlygos pablogėjimas susijęs su ūkinės ar komercinės veiklos srityje. Šiais metais NVSC Marijampolės departamento specialistai išnagrinėjo 3 skundus dėl padidėjusios dulkių ir cheminių medžiagų koncentracijos patalpų ore, iš kurių du buvo pagrįsti.

Žvyrkelių dulkės ir jų pasekmės

Žvyruotų kelių dulkės yra ne tik nepatogumas - jos kelia sveikatos, aplinkosaugos bei infrastruktūros problemas. Dulkėse yra smulkių kietųjų dalelių, kurias lengva įkvėpti, jos gali prasiskverbti į plaučius ir į kraują, sukelti kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Ilgalaikis kvėpavimas dulkėmis didina riziką sergti astma, bronchitu, o kai kurios cheminės medžiagos gali būti toksiškos ar kancerogeninės.

Lietuvoje yra apie 5 280 km kelių su žvyro danga. Dulkės nusėda ne tik ant augalų ar pastatų, bet ir dirvožemyje bei vandens telkiniuose, todėl gali paveikti ekosistemas ir gyvūniją. Kelių dulkėms mažinti kuriamos įvairios priemonės, tokios kaip „CC Road“ ir „Vincents polyline DUSTOFF“, kurios stabilizuoja paviršių ir mažina dulkių sklaidą, pagerindamos eismo saugumą ir aplinkos kokybę.

Cementas kaip statybos pamatas ir jo poveikis

Betonas - cemento, smėlio ar žvyro ir vandens mišinys - yra šiuolaikinių miestų pagrindas. Tačiau cemento industrija prisideda prie klimato kaitos. Gamyba skaičiuojama 4-8 proc. pasaulio išmetamo anglies dvideginio, o cemento gamybos metu išmetamų dujų dalis siekia apie 5 proc. viso pasaulio CO2 išmetimo. Be to, cementas suvartoja daug vandens ir yra vienas iš industrijų, kurios konkurencinę naudą slepia su dideliu aplinkos poveikiu.

Po Antrojo pasaulinio karo statybos suteikė galimybių sparčiai atstatyti miestus, o cemento gamybos apimtys išaugo kelis kartus. Japonijoje betonui reikėjo ilgalaikės strategijos siekiant apsaugoti nuo cunamių ir potvynių, tačiau šis spartus vystymasis sukėlė neigiamų padarinių gamtai ir kultūrai. Kinijoje cemento gamyba dabar užima didžiąją dalį ekonomikos vystymosi, tačiau augimas kelia klausimų apie tvarumą ir infrastruktūros tankinimą vietoj natūralios erdvės.

Sveikatai atsakingas požiūris į cementą ir dangas

Daugybė tyrimų teigia, kad statybų sektorius reikalauja griežtos higienos ir saugos praktikos. Silicio dioksidas (SiO2) yra natūraliai randamas daugelyje statybinių medžiagų, tokių kaip betonas, plytos, cemento dalys. Tačiau kristalinis silicio dioksidas dulkėse kelia rimtų kvėpavimo problemų, tokių kaip silikozė ir plaučių vėžys. Todėl svarbu matuoti dulkių koncentraciją ir taikyti inžinerines priemones: vietinę ventiliaciją, dulkių surinkėjus, filtravimo sistemas ir tinkamą asmeninės apsaugos įrangą.

Asmeninės apsaugos priemonės apima apsaugines pirštines, ilgas rankoves, apsauginį kremą, šalmą, akinius ir kvėpavimo takų apsaugą. Taip pat rekomenduojama dėvėti uždarus, patvarius batus ir stebėti apkrovą dirbant su betono mase. Odos, kvėpavimo ir akių apsaugos priemonės yra būtinos norint sumažinti sveikatos rizikas.

Alternatyvos ir inovacijos cemento sektoriui

Ekspertai siūlo įvairias alternatyvas cemento gamybai: geopolimerus, pelenų rišamąsias medžiagas, maišant su akmens anglies pelenais arba įvedant kitas perdirbtas žaliavas, kurios sumažina CO2 emisijas. Taip pat tyrinėjama naujos kartos armatūros medžiagos, tokios kaip stiklo ar bazalto pluošto kompozitinė armatūra, kuri užtikrina didelį atsparumą korozijai ir ilgaamžiškumą be tradicinio plieno naudojimo.

Be to, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, svarbu tobulinti pastatų eksploataciją: gerinti sandarumą, šildymo ir vėdinimo sistemas, taikyti energiją taupančias medžiagas ir skatinti antrinį perdirbimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į darnų vietinių žaliavų naudojimą, kad sumažėtų CO2 ir vandens suvartojimas.

Kaip elgtis statybų vietoje

Reikšmingiausia yra laikytis saugos taisyklių: melioruoti dulkių šaltinius, naudoti apsaugos priemones, izoliuoti darbų zonas nuo likusios patalpos, užtikrinti tinkamą vėdinimą ir skaidrią informacijos perdavimą tarp darbuotojų ir užsakovo. Mažinant dulkių išmetimą, svarbu uždaryti patalpas arba izoliuoti jas nuo likusios patalpos, ypač mokyklose ir gydymo įstaigose.

Gyventojams, gyvenantiems šalia žvyruotų kelių ar statybos zonas, svarbu žinoti, kad dulkių mažinimas gali pagerinti oro kokybę, apsaugoti sveikatą ir išlaikyti infrastruktūrą. Beriant naujas technologijas ir sekančius standartus, galima pasiekti didesnį tvarumą ir žymiai sumažinti neigiamą poveikį.

Betonas ir dulkių poveikis vizualiai: schemos apie dulkių sklaidą ir poveikį kvėpavimo sistemai

Cementavimas – tvaresnė alternatyva betonui

  • HN 35:2007 - Didžiausia leistina cheminių medžiagų koncentracija ore
  • HN 21:2017 - Mokyklų remonto darbų izoliacija
  • NVSC rekomendacijos dėl dulkėms ir LOJ kontroles statybose
  • „CC Road“ ir „DUSTOFF“ - priemonės dulkių kontrolei žvyruotose vietose

Maisto ir pardavimo sektoriui bei pavojingoms dulkoms

Nuo chemijų produktų dulkių iki nanomedžiagų - pavojingų dalelių rizika priklauso nuo dydžio ir savybių. Nanodalelės gali įsiskverbti į kraują per odą ar kvėpavimo takus. Degiosios dulkės gali užsidegti ar sprogti, todėl būtina laikytis saugumo priemonių. Buitinės dulkės gali kilti bet kurioje aplinkoje, todėl eigant reikia vengti didelių koncentracijų įkvepimo.

Meta informacija

Informuojanti apie tai, kaip statybos ir cemento industrija veikia sveikatą ir aplinką, bei kokių priemonių imtis, norint sumažinti rizikas ir skatinti tvaresnes alternatyvas.

tags: #kuo #kenksmingos #cemento #dulkes