Dolomitas: nauda žmonėms, panaudojimas ir svarba ekonomikai bei aplinkai

Dolomitas - vidutinio kietumo uoliena. Pagal Moso skalę kietumas 3,5-4,0, o tankis 2900-3200 kg/m3. Dolomito kilmė dvejopa. Dolomito spalva priklauso nuo priemaišų. Dolomitas be priemaišų yra baltos spalvos. Uoliena sugeria labai mažai drėgmės, todėl ji aktyviai naudojama išorės apdailos ir landšafto darbams. Galima naudoti vandens sienelėms. Yra keli būdai, kaip dolomitą panaudoti puošybai. Nuosėdinės kilmės karbonatų klasės mineralas ir karbonatų grupės uoliena. Turi 20-30 % kalcio oksido (CaCo3), 17-22 % magnio oksido (MgCo3), 37-48 % anglies dioksido. Dolomitas slūgso Šiaurės Lietuvoje debeno sistemos sluoksniuose. Jis yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas, kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar dabar yra išsilaikiusių iš dolomito sumūritų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo raj.) ir Skaisgirio (Joniškio raj.) karjeruose. Dolomitas - karbonatų klasės mineralas, kalcio magnio karbonatas CaMg (CO3)2. Kristalai yra trikampės-romboedrinės sandaros. Struktūra - nuo lygios smulkiakristalinės iki kaverningos, priklausomai nuo susiformavimo sąlygų ir geležies bei mangano priemaišų kiekio. Dolomitas susidaro lagūnose iš persotintų tirpalų, iškritus dolomito kristalams. Susidarymo būdas iš klinties, kai dalį kalcio pakeičia magnis. Dolomitas taip pavadintas pagerbiant prancūzų gamtininką ir geologą D. G. T. G. Dolomito skalda Lietuvoje naudojama kelių tiesimui, blokai - statyboje, taip pat kaip apdailos medžiaga. AB „Dolomitas“ veikla skaičiuojama nuo 1964 metų, jos sritys apima viską - nuo dolomitinio akmens kasybos iki jo apdorojimo ir pateikimo klientams. Dolomitinis akmuo yra skaldomas, plaunamas ir realizuojamas užsakovams pagal aukščiausius kokybės standartus. Veikla vykdoma laikantis ISO kokybės vadybos sistemos reikalavimų, nuolat investuojant į jos modernizavimą ir esamų procesų optimizavimą. Šiuo metu bendrovėje veikia keturios technologinės linijos, 2015 metais rugsėjo mėn. pradėjo veikti naujoji skaldos gamybos linija. įdiegus modernias technologijas, dvigubai padidėjo gamybos našumas. 5 - oji technologinė linija pastatyta ,,Petrašiūnai - 2″ dolomito karjere, kur buvo įrengti nauji privažiavimo keliai, nutiesta elektros linija ir vamzdynai, įsigytos naujos transporto priemonės gatavai produkcijai transportuoti. Naujoje technologinėje linijoje įdiegti pažangūs ir tausojantys gamtos išteklius pirminio trupinimo sprendimai. Naudojamos žaliavos plovimas užtikrina aukštą pagamintos dolomitinės skaldos kokybę. Atsižvelgiant į dabartinius šios produkcijos poreikius, įmonės eksplotuojamų detaliai išžvalgytų dolomito resursų užteks dar 55-60 metų. Visa kasama žaliava rūšiuojama. Nuo uolienos stiprumo priklauso, kokiam produktui ji bus skirta. Pagamintos produkcijos kokybei tikrinti 2011 metais buvo akredituota įmonės laboratorija, turinti net tokius įrenginius, kurie gali nustatyti Los Angel’o, SZ bei poliravimo (PSV) rodiklius. Tais pačiais metais, pritaikius inovatyvią technologiją bei rekonstravus IV (mišinių) technologinę liniją, nepalyginamai pagerėjo mišinių kokybė. 2012 metais, rūšiuojant žaliavą bei pritaikius naujausią gamybos technologiją, pradėta gaminti I klasės skalda asfaltbetoniui bei gelžbetoniui.

Dolomito panaudojimo sritys ir nauda

Dolomito naudojimas šiuolaikinėje statyboje ir pramonėje yra platus. Jis naudojamas skaldos gamybai, interjero apdailos plokštėms, cementui ir mineralinei vatai, kalkėms gaminti. Dolomitas tradiciškai tarnauja kaip statybos akmuo XIX amžiuje, o šiandien jo šakos plinta į kelias pramonės šakas. Dolomito ištekliai leidžia neribotai plėsti jo gavybą, o esant rinkai - neriboti jo eksporto. Svarbu rasti naujų dolomito naudojimo galimybių, tiriant metalinio magnio ir jo junginių išgavimo iš dolomito perspektyvas kalcio salietros arba sodos gamybos proceso metu. Dolomitas naudojamas skaldos, apdailos plokščių, tinkamų vidaus apdailai, statybinio akmens gamybai, be to - kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamybai ir rūgščioms dirvoms kalkinti.

Kilmė, gavyba ir regionai

Dolomitas slūgso Šiaurės Lietuvoje debeno sistemos sluoksniuose. Jis kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo raj.) ir Skaisgirio (Joniškio raj.) karjeruose. Daugiausia dolomito išteklių yra Pakruojo rajone. Jis kasamas Petrašiūnų II ir Klovainių telkiniuose. Joniškio rajone kasamas Skaistgirio dolomito telkinys, o Rokiškio rajone baigiamas naudoti Čedasų telkinys. Dolomitą eksploatuoja AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“, UAB „Skalduva“. Leidimus turi, bet dar neeksploatuoja: AB „Kalcitas“, UAB „Silmija“, UAB „Čedasų dolomitas“, UAB „Alfa ir omega“.

Ekonominiai ir aplinkos aspektai

Ištekliai - labiau ekonominė kategorija. Naudingąsias iškasenas žmonija kasdieniame gyvenime naudoja nuolat: namų statybai, infrastruktūros plėtrai, šildymui, transportui ir pramonei, maisto produkcijai gausinti ir kt. Išteklių poreikis koreliuojasi su šalies pragyvenimo lygiu - išsivysčiusios šalys jų sunaudoja daugiausia. Patikimos ir neiškreiptos galimybės gauti žaliavų užtikrinimas tampa vis svarbesniu Europos Sąjungos konkurencingumo veiksniu. Apsirūpinimas mineraliniais ištekliais, jų gavybos bei perdirbimo pramonės poveikis aplinkai, negrįžtamas mineralinių išteklių naudojimas yra didėjantis šių dienų visuomenės rūpestis.

Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys - klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis - eksploatuojamos. Daugiausia tai - statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti pasitelkiamos naudingosios iškasenos. Naudingųjų iškasenų gavybą lemia daugelis veiksnių, tačiau didžiausia paklausa susidaro augant pramonei ir statyboms.

Tarp naujovių ir rekultivacijos

Po eksploatacijos - sumani karjerų rekultivacija. Kasybos plotai laikui bėgant rekultivuojami, siekiant neutralizuoti kasybos padarinius ir atstatyti kraštovaizdį. 2012 metų duomenimis, naudingųjų iškasenų kasybos plotai sudaro 23,2 tūkst. hektarų, o žemės plotas, kurį pažeidė kasyba, - 13,6 tūkst. hektarų. Degant augančiam poreikiui, karjerai perima apleistus plotus, rengia rekultivacijos projektus ir atkuria kraštovaizdį. Rekultivacijos tempai yra periodiniai: kasmet atkuriama nuo 13 iki 80 hektarų plotų. Pavyzdys - Sulinkių durpynas (508 hektarų) buvo rekultivuotas 2005 metais.

Naudingije iškasenų plėtra ir ateities perspektyvos

Dolomitas - ypatingas Lietuvos akmuo. Daugiausia dolomito išteklių yra Pakruojo rajone, kasamas Petrašiūnų II ir Klovainių telkiniuose. Vartojimo galimybės plačios: skaldos ir apdailos plokščių gamyba vidaus apdailai, statybinio akmens gamyba, kalkių ir mineralinės vatos gamyba bei dirvožemių kalkinimas. Dideli dolomito ištekliai leidžia plėsti gavybą, o galimybė eksporto - neribota rinkos sąlygomis. Tačiau reikia ieškoti naujų panaudojimo sričių, ypač tiriant magnio junginių išgavimą kartu su kalcio salietra arba soda gamyboje. Dolomito gamyboje taikomos ir pažangios techninės linijos, užtikrinančios kokybę ir aplinkos tausojimą.

tags: #kuo #buvo #zmonem #naudingas #dolomitas