Monografijoje įvairiais aspektais tyrinėjamos Rytų, Vakarų ir Lietuvos kultūros sąveikos procesai, aptariamas konkrečių Tolimųjų Rytų kultūros formų skverbimasis į Vakarų ir lietuvių kultūros tradicijas, siekiama atsekti būdingiausias orientalizmo apraiškas jose. Komparatyvistinis požiūris į gvildenamas problemas nulėmė trinarę monografijos struktūrą ir tris pagrindines tyrinėjimo linijas: Rytų, Vakarų ir lietuviškąją. Tekstus vienija komparatyvistinė metodologija, Rytų ir Vakarų kultūros tradicijų sąveikos motyvai, taip pat kultūrologinių, filosofinių bei menotyrinių problemų lauko išskyrimas. Tokia iš trijų etapų ir trijų pagrindinių morfologinės analizės pjūvių susidedanti tyrinėjimo strategija ne tik lėmė medžiagos atrinkimo būdą, bet ir padėjo nuosekliau atskleisti Tolimųjų Rytų kultūros, mąstymo ir meno tradicijų savitumą, Vakarų savimonės sklaidos ypatumus ir parodyti kaip per Oriento reiškinių bei temų refleksiją skleidėsi lietuviškojo kultūrinio tapatumo suvokimas.
Pirma dalis: Tolimųjų Rytų filosofijos ir estetikos tradicija
Pirmoje dalyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Tolimųjų Rytų filosofijos ir estetikos tradiciją (Yijing, konfucianizmas, daozmas, čan, šintoizmas, dzen). Apmąstymai ir įžvalgos apie XX a. lietuvių estetikos istoriją persipina su kultūrologiniais kontekstais ir estetikos tyrinėjimais. Tekste įtraukti šaltiniai ir tarpdisciplininiai tyrimai atskleidžia kaip Rytų tradicijų simbolika rezonuoja su lietuviškojo meno ir filosofijos mąstymo klodais. Toliau nagrinėjamos pagrindinės Rytų tradicijų idėjos ir jų estetinės bei filosofinės raidos motyvai, išryškinant jų įtaką lietuviškajai kūrybai bei pasaulėžiūrai.
Antra dalis: „Neklasikinės“ filosofijos ir estetikos tradicijos
Antroje dalyje pagrindinis dėmesys perkeliamas į „neklasikinės“ filosofijos ir estetikos tradiciją (Schopenhauer, Kierkegaard, Nietzsche, Bergson, Jung, Heidegger, Ortega y Gasset, Malraux) ir pagaliau, aptariami lietuviškos kultūros daugiausiai su orientalizmo sklaida susijusių asmenybių kūryba (Čiurlionis, Šalkauskis, Baltrūšaitis-sūnus, Truikys, Kavolis, Mačiūnas, Švėgžda, Mikšys, Šliogeris, Orantas, Normantas, Ivanauskaitė, Beinorius). Teksto dalys atskleidžia kaip Vakarų mąstymo transformacijos ir eksperimentai su egzistencinės patirties perteikimu susipina su tolimesniais orientalistiniais temomis lietuvių kultūroje. Taip pat analizuojama, kaip postmodernizmo pradžios ir kliniksnių diskursų erdvė įtakojo Lietuvos kultūros lauką.
Trečia dalis: Lietuvos kultūros kontekstas ir orientalizmo sklaida
Trečioji dalis skirta lietuviškai kultūrai, kurioje orientalistinės temos slypi per dailės, literatūros ir scenos menų pavyzdžius. Atsiskleidžia lietuviškosios kūrybos dalis, kurios skamba tiek per M. K. Čiurlionio modernistinio meno kontekstą, tiek per S. Šalkauskio Rytų ir Vakarų sintezės koncepcijas, tiek per J. Baltrušaitio komparatyvistinę menotyros perspektyvą. Taip pat nagrinėjama L. Truikio scenografijos motyvų įtaka ir Kavolio, Mačiūno, Švėgždos rytietiško minimalizmo įtaka. Išsamiai aptariama kaip lietuviškoji kūryba reflektuoja orientalizmo reiškinius ir kaip per šią refleksiją formuojasi lietuviško kultūrinio identiteto suvokimas.
Tekstų surenkamumas ir metodologija
Monografijoje taikoma komparatyvistinė metodologija, kuri sujungia Rytų ir Vakarų kultūrų tradicijų sąveikos motyvus su kultūrologinių, filosofinių bei menotyrinių problemų laukais. Tokiu būdu galima nuosekliai atskleisti Tolimųjų Rytų kultūros, mąstymo ir meno tradicijų savitumą, Vakarų savimonės sklaidos ypatumus ir parodyti kaip per Oriento reiškinių bei temų refleksiją skleidėsi lietuviškojo kultūrinio tapatumo suvokimas.
Estetikos ir meno filosofijos perspektyva
Aptariami klausimai apie grožio kilmę, meno funkcijas ir kultūrų sąveiką, įtraukiant tiek rytietiškų, tiek vakarietiškų estetikos tradicijų analizę. Tekstai susijungia į vientisą tyrimą apie tai kaip skirtingos kultūrinės erdvės formuoja supratimą apie meno esmę ir kultūrinį tapatumą Lietuvoje.
Tarp Rytų ir Vakarų Lietuvoje: pagrindiniai asmenys ir kūrybos trajektorijos
Monografijoje išryškinami tokie asmenys kaip M. K. Čiurlionis, S. Šalkauskis, J. Baltrušaitis, L. Truikys, V. Kavolis, A. Mačiūnas, A. Švėgžda, Ž. Mikšys, A. Šliogeris, R. Orantas, P. Normantas, J. Ivanauskaitė ir A. Beinorius. Jų kūryba iliustruoja orientalistinės sklaidos raidą Lietuvoje ir rodo kaip įvairios meno ir filosofijos kryptys persipina su Rytų ir Vakarų kultūroms priklausančiomis tradicijomis. Taip pat pateikiama literatūros ir meninių tyrimų apžvalga, kurioje analizuojama kaip skirtingi mąstytojai ir kūrėjai įvardija Rytų ir Vakarų dialogą Lietuvoje.
EN The monograph investigates processes of interaction of Oriental, Western and Lithuanian cultures, discusses the penetration of forms of culture of the Far East into the traditions of culture of the West and Lithuania, and seeks to trace the most characteristic manifestations of orientalism in them. A comparative attitude to the problems under study determined the structure of the monograph and its three main lines of study: Oriental, Western and Lithuanian ones. The texts are united by comparative methodology, motifs of interaction of traditions of Oriental and Western culture, as well as distinguishing the sphere of problems of culturology, philosophy and art criticism. Such strategy did not only determine the method of selecting the material but also helped reveal the originality of traditions of culture, thinking and art of the Far East, the peculiarities of the spread of Western self-awareness and show how the perception of the Lithuanian cultural identity revealed through reflection of oriental phenomena and themes. The first part devotes main attention to the tradition of philosophy and aesthetics of the Far East (Yijing, Confucianism, Taoism, Tchan, Shintoism, Zen).