Daugelyje daugiabučių 4-5 aukštų langų kampuose kurtis kregždės, lipdydamos lizdus iš purvo, molio, sudžiūvusios žolės ir savo seilių. Jau pradeda statyti lizdus ir kai kurios jau peri, o kregždės jau parskrido į Lietuvą. Jos ypač įdomios - sugaudo daugybę vabzdžių, apie 9000 per dieną, tad jų draugija yra tikrai naudinga žmogui.
Kodėl kregždės kuria lizdus žmonių pastatuose?
Kregždės lizdus lipdė ir senovėje: Lietuvoje nuo seno jos buvo saugomos; sakyta, kad negali ardyti lizdo, nes sudegs troba. Dėl šio simbolinio ryšio su namais jos įsitvirtina pastatuose, dažnai lipdydamos lizdus į vidaus ar išorinėje pastatų dalyje. Tokios vietos yra patogios ir maitinimosi infrastruktūrai, o šiuolaikiniai pastatai netolerantiškai nepalankūs dėl modernių konstrukcijų ir mažesnių urvų/erdvių sadalijimo galimybių.
Gyvenimo ciklas: iš kur jos atkeliavo, ką daro ir kada peri
Šiuo metu dauguma kregždžių jau parskrido į Lietuvą. Dabar jos pradeda lipdyti lizdus, kai kurios jau peri. Lizdus kregždės lipdo iš purvo, molio, sudžiūvusios žolės ir naudoja savo seiles. Kregždės jaunikliai užauga per 22-23 dienas ir tada palieka lizdą. Dauguma lizdų tarnauja ne vienerius metus: kartais jas sugula keli dvi ar daugiau metų. Tokių lizdų dažnai sulipdo iš naujo iš senų, ar atnaujina jas per metus. Urvinės kregždės ir šelmeninės kregždės yra dažniausiai Lietuvoje aptinkamos rūšys, kurios kerta žymes su augančiomis gyventojų sodybomis ir urbanizacijos plėtra.
Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica) - didžiausia Lietuvoje gyvenančių kregždžių rūšis. Lizdus suka trobesiuose, daržinėse, dažniausiai šelmenyse, ir jie lipdomi iš drėgnos žemės bei sutvirtinami seilėmis ir šiaudeliais. Lingvarinis lizdas dažnai yra atviras. Deda 4-5 baltus kiaušinius su rusvais ir pilkšvais taškeliais. Peri tik patelė, 14-16 dienų; jaunikliai maitinami abu poros nariais, išeina iš lizdo po trejų savaičių.
Langinė kregždė (Delichon urbica) - dažna miestuose ir gausiausia Lietuvoje, mažesnė už šelmeninę, su baltu antuodegiu ir trumpesne uodega. Lizdus lipdo prie blokinių/mūrinių namų; lizdas lipdomas iš žemės, kur ją sudrėkina seilės. Deda 2-5 baltus kiaušinius; perima 12-13 dienų. Jaunikliai užauga per 20-23 dienas; maitina abu poros nariai.
Urvinė kregždė (Riparia riparia) dažnas paukštis prie didelių upių krantų, kur urveliai rausiami pietiniuose stačiuose upių karjeruose. Deda 4-6 baltus kiaušinius, peri abu porelės nariai 12-16 dienų; jaunikliai išsirisia ir palieka lizdą po 16-22 dienų. Urvinės kregždės peri kolonijomis, o urvelio konstrukcija užtikrina, kad vanduo nepatektų į lizdą.
Mitai apie žiemojimą ir keliones: kuo skiriasi pasakojimai nuo mokslo
Daugelį amžių žmonės kūrė mitus apie kregždes ir jų žiemojimą. XVII-XIX a. mokslininkai diskutavo, ar kregždės žiemoja po vandeniu. Žoržas Buffonas teigė, kad kregždės migruoja, tačiau Žoržas Cuvier ginčijosi, tvirtindamas, kad jos žiemoja po vandeniu. 1849 m. Švedijos Mokslų Akademija paskyrė premiją už gyvos kregždės radimą vandenyje, bet niekas nesurado. Daug atsakymo į teiginį, kad kregždės žiemoja po vandeniu, buvo pateikta per žiedavimą: visos Europos ir dalies Azijos kregždės žiemoja Afrikoje pietų Sacharos regione ir iki pat pietinio kontinento krašto.
Kregždės po žiemojimo dažnai grįžta į tą patį kaimą, sodybą, lizdą ar net į tą patį lizdą perėti. Taip jos rodo didelę ištikimybę pasirinktai perėjimo vietai. Šios paukščiųų plunksnų spalva - blezdingų plunksnų - yra simbolinė, vaizduojanti dangiškas; balta krūtinė, juodas švarkelis ir raudonas pagurklis siejama su Saulės, Ugnies ir Žaibo motyvais. Dangaus ir vandens pasauliai Baltų mituose susijungia: kregždės laikomos dausų gyventojomis, kurios migruoja, maitindamos ore ir virš vandens.
Kitas svarbus aspektas - plunksnų spalvos simbolinė reikšmė ir kosmologinės nuorodos. Kregždės - tai ne tik paukščiai, bet ir simboliniai ženklai tokių dievybių kaip Perkūnas; jų spalvų derinimas (balta, juoda, raudona) atspindi pasaulio sandaros įvairias dalis - vandens ir oro meno bei šviesos ir tamsos derinį.
Ką daryti gyventojams: apsauga, leidimai ir geranoriškas bendradarbiavimas
Lietuvoje draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius, tai nustatyta LR Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme. Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad norėdami perkelti paukščių lizdus, gyventojai turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą. Kai kurie žmonės, ypač Ignalinoje, baidosi prie langų pritvirtintų skudurų vėjyje plazdinančių lietaus, tačiau galima leisti kregždėms suktis lizdus, kad jos sėkmingai kurtųsi, pvz. keliuose languose.
Perėjimo laikotarpiu ir gyvenant urbanizuotose erdvėse, reikia suvokti, kad gamta yra visur ir mes esame jos dalis. Kartais galima stebėti kregždžių gyvenimą, kai jos pyksta ar pešasi, kaip jas maitina, kaip jos lanko skirtingus lizdų variantus ir kaip tam tikros lizdų dalys palaipsniui atnaujinamos po audrų ar senėjimo. Tokios pastangos, kartais ir su rekonstrukcijomis, leidžia kregždėms išsaugoti lizdus ir sėkmingai priimti naujus jauniklius. Dėl to gali kilti kilnių pašarų pavyzdžių, kai zylės įsikuria viename iš lizdų.
Apžvalginė nuoroda į mokslinę informaciją ir praktinė dalis
Nuo 2000 iki 2024 metų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų ataskaitoje rašoma, kad šelmeninių kregždžių populiacija Lietuvoje sumažėjo apie 67,5 proc., o tendencija mažėjimo išliko. Tai susiję su sodybų nykimu, gyvulininkystės pastatų ir kitų tradicinių buveinių praradimu, o modernios sodybos suteikia mažiau tinkamų sąlygų lizdams ir periša. Dėl to mažėja ir skraidančių vabzdžių, kuriais kregždės maitinasi. Langinės kregždės irgi gali būti paveiktos šia tendencija.
Praktiški patarimai namų šeimininkams
- Skatinti kregždžių lizdus kurti savo namų aplinkoje, pvz., atidžiai prižiūrint erdves prie pastatų ir paliekant tinkamas vietas lizdams.
- Kreipti dėmesį į leidimų tvarką, kai būtina perkelti lizdus - grožiant jų vietą, o ne išardant lizdus.
- Apsaugoti vabzdžius ir aplinką, laikantys ramius, be pavojaus piktnaudžiauti lizdais.
tags: #kregzdes #gyvena #skardziuose