Dizainas, naujovės ir kūrybiškumas yra „Roca“ DNR dalis kasdienėje veikloje. Prekės ženklas taip pat propaguoja šias vertybes, skatindamas iniciatyvas, kurios suteikia matomumą jauniems architektūros ir dizaino profesionalams bei talentams. Globalus šios veiklos mastas apima du tarptautinius dizaino konkursus su dalyviais iš penkių žemynų, kurie padeda atskleisti labai įvairias vonios erdvės ateities vizijas ir jų ryšius su svarbiausiais šiandienos iššūkiais, numatytais Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tiksluose (SDG).
Tarptautiniai dizaino konkursai: „Roca One Day Design Challenge“ ir „jumpthegap®“
„Roca One Day Design Challenge“ - tai dizaino konkursas, kuris kasmet vyksta skirtinguose pasaulio miestuose. Studentai ir dizaino bei architektūros krypčių profesionalai iki 30-ies metų gauna iššūkį vos per vieną dieną sukurti originalius ir inovatyvius gaminius vonios erdvei. Vertinimo komisijos nariai - kiekvienos šalies žinomi profesionalai, vertinantys idėjų, pateiktų per 9 valandas, originalumą, kūrybiškumą ir įgyvendinamumą. onedaydesignchallenge.net
„jumpthegap®“ yra tarptautinis dizaino konkursas, organizuojamas „Roca“ kartu su Barselonos dizaino centru nuo 2004 m., skatinantis studentų ir profesionalų kūrybiškumą ir talentą, siekiant kūrybiškų, novatoriškų ir radikalių vonios kambario sprendimų, išspręsiančių Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje numatytus sveikatos priežiūros ir higienos, planetos išsaugojimo, įvairovės arba lygių galimybių naudotis technologine pažanga iššūkius. žr. daugiau Architektūriniai konkursai Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį tapo viena pagrindinių priemonių, skirtų skatinti kokybišką miesto ir viešųjų erdvių vystymą.
Lietuva: architektūriniai konkursai kaip veikiantis instrumentas miestų ateities kūrime
Nors tokie konkursai egzistavo ir anksčiau, didesnis dėmesys jų reglamentavimui ir vykdymui pastebimas po Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymo priėmimo 2017 m. Lietuvos architektų bendruomenė, bendradarbiaudama su užsakovais, siekia ne tik įgyvendinti praktinius poreikius, bet ir suteikti visuomenei estetinės bei funkcionalios naudos. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, architektūriniai konkursai vis dažniau akcentuoja tvarumo ir inovacijų kriterijus. Pastaraisiais metais daugelis projektų buvo orientuoti į energijos taupymą, atsinaujinančių šaltinių naudojimą bei tvarios architektūros principus. Pavyzdžiui, konkursuose, skirtuose viešosioms erdvioms, tokiuose kaip Mamuto parkas, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik estetikai, bet ir kraštovaizdžio ekologijai, poveikiui gamtinei aplinkai.
Nugalėtojų projektai neretai siūlo išmanius sprendimus, kaip naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ar integruoti modernias technologijas į aplinką tausojančią architektūrą. Šie aspektai skatina ne tik architektūrinius, bet ir technologinius proveržius, kurie tampa sektinais pavyzdžiais visoje Lietuvoje. Svarbus pokytis - didėjanti bendruomenių įtrauktis, ypač projektuose, kuriuose numatomos socialinės ar kultūrinės funkcijos. Pavilnio bendruomenės daugiafunkcis centras yra puikus pavyzdys, kaip konkursų eiga gali būti orientuota į vietos gyventojų poreikius. Įtraukiant bendruomenes užtikrinama, kad projektai atitiktų tikruosius gyventojų poreikius ir taps jų kasdienio gyvenimo dalimi. Be to, toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti projekto priėmimą ir sumažinti galimą pasipriešinimą statybų metu.
Architektūrinių konkursų reglamentavimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su viešųjų pirkimų įstatymu. Dėl šio teisės akto dažnai kyla problemų, nes dėl itin griežtų procedūrinių reikalavimų kai kurie konkursai stringa. Pavyzdžiui, kai kurių projektų rezultatai buvo apskųsti dėl techninių neatitikimų, kaip tai nutiko su Mamuto parko projektu. Tokių ginčų metu konkursai gali būti sustabdyti, o sprendimų priėmimo procesas tampa ilgesnis ir brangesnis. Dėl šios priežasties kartais kyla klausimų dėl efektyvumo, nes užsakovai ir dalyviai turi derintis prie sudėtingų teisinio reguliavimo sąlygų. Nors teisiniai reikalavimai yra būtini siekiant skaidrumo, būtina ieškoti būdų, kaip supaprastinti procedūras, išsaugant aukštus standartus.
Architektūrinės kokybės kriterijai tebėra esminis aspektas vertinant konkursų dalybus. Šie kriterijai dažnai apima estetinę vertę, funkcionalumą, inovatyvumą ir konteksto suvokimą. Per pastaruosius dvejus metus tapo akivaizdu, kad projektų funkcionalumas, estetinė vertė ir integracija į urbanistinį kontekstą yra svarbiausi vertinimo parametrai. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos konkursas atskleidė, kaip svarbu suderinti švietimo įstaigų poreikius su šiuolaikiniais architektūriniais sprendimais, siekiant išvengti per daug standartizuotų formų. Nugalėtojai - Joris Šykovas, Radvilė Samackaitė bei Mantas Trapikas, jaunesni architektai, kurie rodo galimybes dalyvauti konkursuose ir būti įvertintiems. Tačiau konkursas baigėsi pirmosios vietos diskvalifikavimu dėl perteklinio formalumo iš Vilniaus vystymo kompanijos (VVC). Sertifikatas, kuris nekoreliuoja su konkursinio etapo reikšmingumu, taip pat yra perteklinis reikalavimas. Tokie reikalavimai kartais apsunkina dalyvavimą jaunesniems, mažesnį finansinį kapitalą turintiems architektams. Plačiau vertinant architektūrinių konkursų kokybę, komisijos vis dažniau atsižvelgia į tai, kaip projektas prisideda prie miesto identiteto stiprinimo ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. Pastarųjų dvejų metų konkursuose švietimo įstaigų projektai užėmė reikšmingą dalį. Švietimo įstaigų atnaujinimas tapo prioritetu, nes augant gyventojų skaičiui didėja poreikis modernizuoti mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Be to, architektūriniai sprendimai vis dažniau orientuojasi į vaikų psichologinę gerovę, kurią lemia erdvės dizainas. Vi...
Regioninės iniciatyvos ir Lietuvos įžvalgos
Regioninės iniciatyvos Lietuvoje svarbios siekiant užtikrinti tolygią šalies plėtrą ir kurti vienodas galimybes gyventojams visoje šalyje. Tokie konkursai prisideda prie subalansuotos regioninės plėtros ir mažina skirtumus tarp sostinės ir kitų miestų infrastruktūros kokybės. Pavyzdžiai rodo mažesnių miestų siekį kurti inovatyvius daugiafunkcius centrus, atliepiančius vietos bendruomenių poreikius. Lietuvos architektūrinių konkursų praktika vis dažniau remiasi tarptautinėmis gairėmis ir metodais. Į konkursus įtraukiami tarptautiniai ekspertai, kurie padeda užtikrinti aukštą sprendimų kokybę. Tarptautinė perspektyva ne tik padidina konkurenciją, bet ir užtikrina aukštesnę kokybę. Toks požiūris leidžia Lietuvos architektams lygintis su pasaulinio lygio projektais ir ugdo jų kompetencijas.
Vilniaus vystymo kompanija (VVK) yra viena pagrindinių institucijų, organizuojančių architektūrinius konkursus Vilniuje. Jie siekia užtikrinti aukštą projekto kokybę, skaidrumą ir tinkamą miesto plėtrą. Konkursai gali būti atviri arba kviečiamieji; dalyviai turi pateikti projektus, kuriuose akcentuojamas architektūrinis originalumas, funkcionalumas, tvarumas ir gebėjimas harmoningai integruotis į miesto aplinką. Vertinimo procesas atliekamas nepriklausomos komisijos, kurią sudaro architektai, miesto planuotojai, visuomenės atstovai ir kiti specialistai. Tačiau kyla situacijų, kai rezultatai ginčijami dėl techninių neatitikimų ar procedūrų nesklandumų. Vienas iš svarbiausių VVK aspektų - tvarumo principai: mažas energijos suvartojimas, mažos CO2 emisijos ir medžiagų perdirbamumas. Tačiau kartais projektai neatitinka visų aukštų ekologinių standartų, pavyzdžiui, upių pakrantės tvarkymo srityse. Taip pat svarbu pažymėti, kad VVK aktyviai diegia skaitmenines technologijas konkursų organizavime, vizualizacijoje ir pasiūlymų analize. Kritikų teigimu, gali kilti ilgų procedūrų ir biurokratijos problemos, o kai kurie konkursai gali būti mažiau skaidrūs. Nepaisant to, VVK siekia tobulinti veiklą, didinti finansavimo galimybes ir sustiprinti tarptautinę partnerystę bei tvarumo įgyvendinimą.
< tagimg>Schemos ir procesų skaitmenizavimo gairėsNacionalinis architektūros institutas (NAI) formuoja naujas perspektyvas architektūros tyrimams, apimant parodas, seminarus ir konkursus, kurie supa architektūros mąstymą, pasaulinę kontekstą ir ateities kryptis. NAI planuoja organiškai įsilieti į Lietuvos architektūros lauką kaip centre jungiančiame profesionalus ir plačią visuomenę, su siekiu būti traukos vieta tiek ekspertams, tiek plačiajai auditorijai. Pretendentų priėmimas į konkursus planuojamas iki 2024 m. NAI rengs parodas, seminarus, dirbtuves, konkursus ir festivalius, pristatančius architektūros meno eigą ir jos sąveiką su visuomene.
