Pastatai yra veikiami drėgmės ne tik statybos metu, bet ir visą savo gyvavimo laikotarpį. „Matoma“ bendroji drėgmė yra dažniausia ir plačiausiai pasitaikanti pastatų su drėgme susijusių problemų priežastis. Tai - konvekcinė, difuzinė ir kapiliarinė drėgmė. Būtent dėl jų dažnai susiduriame su drėgmės problemomis jau eksploatuojamuose pastatuose: pratekantys stogai, pažeistos sienos, trupantis pamatų tinko sluoksnis, atsiradęs pelėsis ir pan. Prieš pradedant kalbėti apie drėgmę ir jos įtaką pastatams reikia išsiaiškinti, kas yra drėgmė.
Kiekvienas puikiai žinome, kad vanduo gali būti kietos, skysčio arba dujinės formos. Terminas „drėgmė“ vartojamas visoms vandens formoms. Pirminis bendrosios drėgmės šaltinis yra pastato išorėje ir yra susijęs su klimatu (pavyzdžiui, lietus ar sniegas) arba žeme (pavyzdžiui, gruntiniu vandeniu). Tokios drėgmės negalime išvengti, tačiau žmonija jau seniai išmoko nuo jos apsisaugoti. „Matoma“ bendroji drėgmė yra dažniausia ir plačiausiai pasitaikanti pastatų su drėgme susijusių problemų priežastis. Apsisaugoti nuo šios drėgmės nėra labai sunku, tik reikia pasirinkti tinkamas medžiagas ir sprendinius. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dar yra ir vadinamoji statybinė drėgmė. Statybinė drėgmė yra perteklinė drėgmė, patekusi į statybinę medžiagą jos gamybos, sandėliavimo arba montavimo metu. Ji turėtų išdžiūti arba išgaruoti dar statybos metu arba jau naudojant pastatą.
Vykstant konvekcijai, drėgmė juda kartu su šilto oro srautu. Kuo šiltesnis oras, tuo didesnis drėgmės kiekis su juo gali judėti. Kai oras suranda skylę arba plyšį atitvaroje, vidinis šiltas oras skverbiasi į išorę dėl vidaus ir išorės oro temperatūros skirtumo. Šie maži atitvaros defektai gali sukelti didelių problemų, nes pro vieną 10 mm skylę atitvaroje, esant 2 Pa oro slėgių abiejose atitvaros pusėse skirtumui, per mėnesį gali būti perneštas 1 litras vandens. Tačiau, kad ši drėgmė būtų pernešta, reikia skylės ar plyšio, kertančio visą atitvaros konstrukciją. Maža skylė šalia nepažeistos gipso plokštės esančioje garų užtvaroje nesukels jokių pažeidimų.
Kai drėgnas oras juda pro pastato atitvarą, jos viduje drėgmė kondensuojasi ant sandarių paviršių, kurių temperatūra žemesnė už rasos taško temperatūrą. Difuzija vyksta dėl skirtingo erdvių garų tankio / dalinio garų slėgio. Šildymo sezono metu daugiau drėgmės turi vidaus patalpų oras. Dėl tankio / slėgio skirtumo vidaus oro drėgmė siekia balanso su išorės oro drėgme, sukeldama garų judėjimą iš vidaus į išorę pro pastato atitvarą. Jeigu nėra garams nelaidžios užtvaros, garų tankis / dalinis vandens garų slėgis siekia išsilyginti vykstant difuzijai.
Jeigu difuzijos būdu per konstrukciją pereinantys vandens garai sutinka šaltą paviršių, jie kondensuojasi. Kapiliariškumas - tai galimybė skysčiui judėti siaurose erdvėse be išorinių jėgų įsikišimo. Šis reiškinys, pavyzdžiui, vyksta grunte. Kapiliarinis drėkimas vyksta pamatuose bei jų apdailoje. Nutraukti kapiliarinį drėgmės judėjimą galima po pamato plokšte ir šalia pamato įrengiant smėlio, žvyro ar skaldos sluoksnį.
Drėgmės kontrolė yra esminė pastato projekto dalis, o projektavimo taisyklės gana paprastos: pirmiausia, užtikrinti, kad drėgmė nepatektų į konstrukcijų vidų. Antra, parinkti medžiagas taip, kad konstrukcijose esanti drėgmė galėtų lengvai išdžiūti. Bendrovė „Paroc“ yra sukūrusi daugybę sprendinių, kurie padės apsisaugoti nuo nematomos drėgmės poveikio, kurių rasite mūsų internetinėje svetainėje. Suomijos techninių tyrimų centre VTT atliktas išsamus šilumos izoliacinių medžiagų tyrimas parodė, kad izoliacinių medžiagų drėgminės savybės ženkliai skiriasi.
Medžiagų nuostovusis drėgnis buvo išbandytas esant 98 % aplinkos oro drėgniui ir 23 ºC temperatūrai. Matavimo rezultatai atitinka sąlygas, kai izoliacinės medžiagos yra didelio drėgnio aplinkoje, tačiau neturi kontakto su vandeniu. Vandens įgėris dalinai panardinus atitinka tokias sąlygas, kai izoliacijos pakuotę arba ant plokščio stogo sumontuotą izoliaciją sulyja. Kai „Paroc“ akmens vata dalinai panardinama į vandenį, į atvirą pluoštinę struktūrą patenka tik tiek vandens, kiek jo įstumia akmens vatos plokštei neskęsti neleidžianti jėga. Vanduo įsigeria tik į tą izoliacijos dalį, kuri yra žemiau vandens paviršiaus. Kai izoliacija iškeliama iš vandens, vanduo išteka iš atviros pluoštinės struktūros. Nepriklausomai nuo mirkymo laiko, ar tai būtų viena diena, ar savaitė, akmens vata vandens neįgeria. Be to, „Paroc“ akmens vata neįgeria vandens, greitai išdžiūsta, yra atspari kapiliarinei drėgmei, yra atvira difuzijai, t. y. Paruošta naudoti purškiama šilumos izoliacija, naudojama standartiniu putų pistoletu.
Idealus sprendimas greitai pagerinti šilumos ir garso izoliaciją, sumažinti energijos nuostolius ir šilumos tiltelius visose konstrukcijose ir statybose, ypač sunkiai pasiekiamose vietose, kur neįmanoma naudoti tradicinių izoliacinių medžiagų. Apsaugokite gretimus paviršius nuo užteršimo. Pritvirtinkite purkštuką prie pistoleto. Supurtykite aerozolio balionėlį mažiausiai 20 sekundžių. Prisukite balionėlį prie pistoleto. Paviršius turi būti nedulkėtas ir riebaluotas. Prieš purškiant putas, paviršių sudrėkinkite vandens purkštuvu. Nestandartiniams pagrindams rekomenduojama atlikti išankstinį bandymą. Patogiam darbui pasukite purkštuką (vertikaliai arba horizontaliai). Putų išpurškimo srautą galima nustatyti reguliatoriumi, esančiu pistoleto gale. Putos purškite 30-40 cm atstumu nuo paviršiaus. Purškimo atstumas lems purškiamos srities plotą. Putos išsiplės dvigubai nei išpurškiama. Vienu metu nepurkškite daugiau nei trijų, maždaug 1 cm sluoksnių, ar ne daugiau kaip 2,5 cm storio sluoksnio. Sluoksniuojant putas, prieš purškiant kitą sluoksnį palaukite maždaug 30 min. Po kiekvieno sluoksnio sudrėkinkite. Išvalykite purškimo antgalį, po ilgesnės pauzės pakartotinai supurtykite balionėlį. Šviežias putas galima pašalinti naudojant valiklį Soudal Gun & Foam cleaner arba acetoną. Būtina patikrintis, ar nebus poveikio paviršiams.
Nauja efektyvumo era mobilioms izoliacijos sistemoms. Soudafoam MAXTWO HFO - tai uždarų porų, purškiamos, dviejų komponentų poliuretano putos, sukurtos kompanijos SOUDAL, siekiant suteikti specialistams aukščiausio lygio šilumos, garso ir vandens izoliacijos produktą. Soudafoam MAXTWO HFO pasižymi apie geresnėmis šiluminėmis savybėmis nei įprastos PU putos, todėl leidžia pasiekti aukštą energinį efektyvumą naudojant gerokai plonesnį sluoksnį. Ši sistema yra nepakeičiama dirbant mažuose ir vidutinio dydžio objektuose, kur mobilumas yra prioritetas.
Plokštieji stogai, dar vadinami sutapdintaisiais stogais, yra tokie, kurių nuolydis svyruoja nuo 0,7° iki 7°. Jie dažniausiai sutinkami gamyklose, daugiabučiuose ir kituose didesniuose pastatuose. Šiuolaikiniai plokštieji stogai ne tik atlieka hidroizoliacinę ir šilumos izoliacinę funkcijas, bet ir gali būti naudojami kaip papildoma naudingoji erdvė. Plokščių stogų skirstymas: eksploatuojami ir neeksploatuojami, o konstrukcijų požiūriu - tradiciniai ir atvirkštiniai.
Tradiciniai ir atvirkštiniai plokščiojo stogo variantai
Tradicinis plokščio stogo nevėdinamas tipas turi gelžbetoninę plokštę, nuolydžio formuojančius sluoksnius, hidroizoliaciją, polistireninio putplastį kaip termoizoliaciją bei vandenį filtruojantį sluoksnį. Atvirkštinis plokščio stogo tipas - hidroizoliacija virš termos izoliacijos, po kuriuo seka filtravimo sluoksniai ir apsauginiai sluoksniai, užtikrinantys geresnį hidroizoliacijos ir UV spindulių atsparumą.
Žaliosios (atvirkštinio stogo) modifikacijos reikalauja didesnio drenažo sluoksnio, kurio storis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, o naudojami keramzitas ar plautas žvyras. Žaliojo stogo sistemos skiriasi nuo įprastų tuo, kad augalų šaknys ir substratas turi užtikrinti augalų vystymąsi, o drenažas privalo būti pakankamai intensyvus.
Stogo įrengimo principai ir garų izoliacijos vaidmuo
Pagrindiniai plokščių stogų konstrukcijų reikalavimai apima vandens nepralaidumą, tinkamą šilumos izoliaciją, garų difuzijos valdymą, ilgaamžiškumą, priežiūros paprastumą ir atsparumą aplinkos poveikiui. Plokščio stogo įrengimas reikalauja ne tik techninio sprendimo, bet ir patikimų rangovų, kurie užtikrintų kokybišką darbų atlikimą. Svarbiausia - užtikrinti, kad garų izoliacija būtų deramai įrengta, o jungtys sandarios.
Įrengiant ar atnaujinant plokščiąjį stogą, tikslinga įrengti apšiltintą atvirkštinį stogą. Remontuojant tokį stogą, sutvarkoma sena danga, o jei ji yra labai pažeista - pašalinama. Silpnai pažeistoje dangoje išpjaunami išsipūtimai, tos vietos išdžiovinamos, uždedamas hidroizoliacinis sluoksnis. Ant hidroizoliacijos dedamas apšiltinantis sluoksnis, o ant jo - difuzijos plėvelė arba geotekstilė.
Plokščių stogų konstrukcijos tipai ir medžiagos
Plokščių stogų konstrukcijos skirstomos pagal nuolydžio formavimą į tris pagrindinius sprendimus: birios medžiagos sluoksnį, termoizoliacinę medžiagą arba perdenginimą. Anksčiau plačiai naudotos smėlio ar keramzito sluoksniai šiuo metu vis dažniau keičiasi dviejų paskirčių nuolydžio plokštėmis.
Hidroizoliaciniams stogams keliami aukšti reikalavimai: atsparumas vandeniui, UV spinduliams, temperatūros svyravimams, mechaniniams pažeidimams ir tamprumas. Naujo arba renovuojamo stogo hidroizoliacija turi būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje pilnai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių su viršutiniame sluoksnyje dalinai didelio frakcijos mineraliniu barstalu. Kapitalinio remonto atveju rekomenduojama įrengti dviejų sluoksnių hidroizoliaciją. Viršutiniam sluoksniui kai nuolydis didesnis nei 2,90, rekomenduojama SBS tipo polimerais modifikuotos bituminės dangos su poliesterio pagrindu.
Plokščiojo stogo technologija ir reikalavimai numato: stogo hidroizoliacinė danga turi užtikrinti ilgalaikę pastato apsaugą; nuolydis turi užtikrinti, kad vanduo nubėgtų per trumpiausią laiką; vėdinimas būtinas, ypač atliekant atvirkštinį stogą; drenažas ir filtravimo sluoksniai užtikrina drenažą ir apsaugą nuo vandens įgėrimo į termoizoliaciją.
Vėdinimo svarba plokščiuose stoguose
Vėdinimo kamino reikšmė: ventiliaciniai kaminėliai leidžia pasišalinti drėgmei ir saugo stogo dangą nuo išsipūtimo. Per senos statybos daugiabučių stogo konstrukcijose būtina sudaryti sąlygas susikaupusiai drėgmei pasišalinti. Paprastai diegiama 1 kaminėlis 40 kv. m plotui, o vamzdžiai turi būti apsaugoti storu izoliacijos sluoksniu.
Gaisrinė sauga ir stogo degumo klasės
Pagal medžiagų degumą stogai skirstomi į BROOF (t1) ir FROOF (t1) klases. BROOF (t1) reikalavimai gali būti užtikrinti įrengiant 2-4 cm storio priešgaisrinės vatos paklotą virš šilumos izoliacijos. Stogo įrengimo principai reikalauja, kad šiltinimo ir hidroizoliacijos darbai būtų atliekami kvalifikuotų specialistų, laikantis tikslumo ir sandarumo principų.
Šiltinimo iš vidaus rizikos ir sprendimai
Iš vidaus šiltinimas visada rizikingesnis dėl rasos taško. Šiltinimas iš vidaus turi būti daromas tik kai išorės šiltinimas negalimas, pavyzdžiui, saugomame pastate ar daugiabučio bute. Vidinis šiltinimas keičia konstrukcijos šilumos banko paskirstymą: šiluma nebeprasiskverbia į perdangą, o drėgnas oras keliauja į aukštesnes zonas. Svarbu suprasti, kad problema nėra pati izoliacija, o drėgmės kelias į konstrukciją. Jei drėgmė ten nepatenka, šalta konstrukcija išlieka saugi.
Kuo storesnis šiltinimas iš vidaus nėra visada geriau. Didesnis izoliacijos sluoksnis iš vidaus gali sukelti didesnį kondensato rizikos didėjimą dėl šaltos konstrukcijos. Todėl vidinis šiltinimas dažnai turi būti skaičiuojamas ir ribojamas - storesnis ne visada reiškia geresnį rezultatą.
Garų barjeras ir jo svarba
Šiltinant iš išorės garų barjeras yra kritinis; šiltinant iš vidaus klaida. Iš vidaus barjeras yra pagrindinė kliūtis tarp drėgno patalpos oro ir šaltos konstrukcijos, todėl jo sandarumas yra būtinas. Reikalavimai gana griežti: sandarios siūlės, sandarūs sujungimai su sienomis per visą perimetrą, kiekvienas pravėrimas atskirai sandarinamas, o barjeras neturi būti pažeistas vėliau. Dažniausiai pasitaikančios klaidos - netinkamai įrengti šviestuvų lizdai ir įleidžiami šviestuvai, kurie perpjovę garų barjerą sukelia kondensatą.
Ką daryti: įrengti antrinį karkasą po garo barjeru, kelių centimetrų tarpus instaliacijoms; naudoti sandarius šviestuvų korpusus; vengti įleidžiamų šviestuvų ten, kur barjeras kritinis; įspėti elektriką iš anksto. Antrinis karkasas suteikia papildomą naudos - tarpas leidžia vėliau keisti apšvietimą ar pravesti naują laidą neliečiant barjero.
Jei švietimo sistema reikalauja difuziškai atviros sprendimo, galima naudoti kapiliariai aktyvias medžiagas, kurios sugeria drėgmę kai yra daug, ir atiduoda kai oras sausesnis. Tokiame sprendime garų barjeras gali būti nenaudojamas arba naudoti kintamo laidumo principą. Privalumai: nėra vienintelio kritinio sluoksnio, kurį pažeidus viskas žlunga, sistema atlaidesnė montavimo netikslumams, konstrukcija turi galimybę išdžiūti. Trūkumai: būtina storesnė izoliacija, kad pasiektų tą patį rezultatą. Toks kelias dažnai naudingas senose konstrukcijose su daug netaisyklingų jungčių.
Kur pelėsis atsiranda pirmiausia ir kaip to išvengti
Plokščiuose stoguose ir sienų sandūrose dažniausia atsiranda šalčio tiltuose, ties sijomis ir angomis. Vidinis šiltinimas palieka šaltus plotus kampuose, kur paviršiaus temperatūra yra žemiausia. Taigi pelėsis dažniausiai susidaro kampe ar palei sienas, o ne stogo plokštumoje. Sprendimas - izoliacijos užleidimas ant sienų nuo lubų žemyn tam tikrą atstumą, vengti sunkių užuolaidų šaltuose kampuose, nepaleisti drėgno skalbimo į patalpą, o baldus laikyti taip, kad jų negali užtiktų šaltas kampas.
Kondensato ir pratekėjimo atskyrimas: praktiniai patarimai
| Veiksmas | Koda/požymis | Pastabos |
|---|---|---|
| Pratekėjimas | Stebimas po lietaus, dėmė ryškėja ankstesniame stačiame taške | Vietoje: stogo pratekėjimas, pirmiausia sprendžiamas stogo remontas |
| Kondensatas | Ryškiai blogėja šaltuoju periodu, dėmė plinta į kampus | Sprendimas - garų barjero sandarumų tikrinimas, vėdinimo pratekėjimų užpildymas |
Praktiškai abejus gali vykti vienu metu: šlaitinių stogų pratekėjimas drėgna konstrukcija gali drėkinti ir kondensuotis, todėl svarbu diagnozuoti, kuris iš jų aktyvus. Daugiabučio viršutiniame aukšte šaltas ir lubos vėsios, o kampuose dažnai susidaro dėmės. Reikia inicijuoti stogo klausimą ir atlikti techninę apžiūrą. Iš vidaus šiltinimas gali būti laikinas sprendimas tik kol vyksta renovacijos planai, bet nepakeičia nusidėvėjusios dangos būklės.
Ką patikrinti prieš pradėdant darbus
- Ar stogas sandarus. Šiltinti iš vidaus po prakiurusio stogo reiškia uždaryti problemą už plokštės, todėl pratekėjimas taisomas pirmiausia.
- Ar konstrukcija sausa. Jei ji jau sudrėkusi, izoliacija sustabdys džiūvimą.
- Ar nėra pelėsio. Uždengtas pelėsis neišnyksta.
- Kokia esama konstrukcija. Mediena reikalauja atsargesnio sprendimo nei betonas.
- Ar bus galima užtikrinti sandarumą. Jei ne - svarstytinas difuziškai atviras sprendimas.
Dažniausios klaidos - skaičiavimų nebuvimas ar parinkimas storio iš įpročio, netikslūs garų barjero įrengimai dėl elektros darbų, nepagrįstas įrengimas ar bandymai šiltinti per drėgną paviršių. Teisingas sprendimas - skaičiavimai, karkaso įrengimas be tarpų, sandarus garų barjeras, antrinis karkasas instaliacijoms po barjero, o vėdinimas išliks tinkamas.
SEO ir užbaigimo dalys
Informacija apie kondensaciją plokščiuose stoguose bei jos valdymą yra neatskiriama nuo tinkamo šilumos izoliacijos ir garų izoliacijos sprendimo. Tinkama naujų arba renovuojamų plokščių stogų sistema užtikrina ilgalaikį pastato patikimumą, komfortą ir energetinį efektyvumą.
tags: #kondensacija #ploksciuose #stoguose