Kai kalbame apie plytelių klijavimą, kampų formavimas ir hidroizoliacijos įrengimas yra du esminiai aspektai, kuriuos reikia apsvarstyti. Kampų formavimas yra kritinis etapas, nes jis lemia, kaip plytelės susijungia tarpusavyje. Jei kampai nėra tinkamai suformuoti, tai gali sukelti plytelių skilimą ar net atsilaisvinimą. Hidroizoliacija yra neatsiejama plytelių klijavimo proceso dalis, ypač drėgnose patalpose, tokiose kaip vonios kambariai ar virtuvės. Skystos hidroizoliacijos: Tai greitas ir efektyvus būdas, kaip užtikrinti vandens nepralaidumą.
Tinkamas kampų formavimas ir hidroizoliacijos įrengimas yra esminiai procesai, kurie užtikrina jūsų plytelių darbų sėkmę. Nuo pagrindo ant, kurio bus klijuojamos plytelės, nuvalyti dulkes, atplaišas, purvą ir kitus objektus, kurie trukdytų sukibimą. Pirmiausiai nuo klijuojamo pagrindo viršaus matuojame horizontalias linijas (4-5 plytelių eilėms). Pažymėtą aukštį galima pažymėti naudojant virves ar lazerinius gulsčiukus. Klijai tepami dantyta mentele (šukomis), kurių dantukų dydis 4 mm, vertikalia kryptimi. Klijais padengiamas toks plotas, kokį galima išklijuoti per ± 10 min. Optimali klijavimo temperatūra yra + 10-20 °C. Plytelės imamos iš skirtingų dėžučių, kadangi naudojamos natūralios žaliavos, todėl gali skirtis atspalvis. Plytelės įspaudžiamos į klijus taip, kad jos nugarinė pusė visiškai priliptų prie specialių klijų. Standartinis siūlės plotis yra 12 mm. Siūlės plotį galima keisti pagal pageidavimą.
Iškart po ploto, kuris buvo užtepėtas klijais 2 etape, suklijavimo plytelėmis nedelsiant tarp plytelių esančiose siūlėse klijai išlyginami drėgnu 10 mm pločio teptuku. Suklijavus plyteles, 3-4 dienas apsaugoti nuo bet kokių kritulių. Gamintojas užtikrina savo produktų kokybę bei neatsako jei plytelės buvo suklijuotos netinkamu būdu ar netinkamu oru. Kiliju džiovimo laikas optimaliomis sąlygomis yra apie 2 val. Vertikalūs ir horizontalūs tarpai turi būti 10 - 12 mm pločio. Nuo paviršiaus, kurį ketiname apklijuoti, viršaus, matuojame dvi horizontalias linijas. IZOFLEX-SK klijus užtepame 4 x 4 mm klijų šukomis, vienu metu paruošiant paviršių keturioms eilėms plytelių.
Pasirenkant paviršiaus, kurį dengsite klijais plotą, reikėtų atsižvelgti į aplinkos temperatūrą ir įsitikinti, kad klijai nespės išdžiūti. Plytelių klijai turi būti šviežius ir drėgni. Jei klijai džiūsta itin greitai, paviršiui suvilgyti galime naudoti purkštuvą. Taip pat ir su klijais kibire. Plytelių klijavimas pradedamas nuo sienų viršaus, pirmiausiai apklijuojant kampus. Plytelės pjaustome, kampuose sujungiame ir atsiradusius tarpus padengiame specialia mase. Naudojant šį metodą darbas būna greitesnis, o kampai atrodo lyg iš tikrų plytų. Daug patogiau plyteles pjaustyti, nei lankstyti. Plytelės pagamintos beveik vien iš natūralių medžiagų, kurios kitaip nei guma, yra riboto lankstumo. Be to, naudojant pjaustymo metodą, galima pilnai padengti vieną sieną ir tik tada pereiti prie kitos plokštumos.
Naudojant lankstymo metodą, klijais turime padengti abi plokštumas, o vėliau nuvalyti klijų likučius prieš jiems išdžiūnant ir užtepti pakartotinai. Tam reikia daugiau laiko. Dėl plytelių pjaustymo atsiradusius sujungimus, išdžiūvus klijams padengiame kampų lyginimui skirta mase. Tai ta pati medžiaga iš kurios pagamintos plytelės. Užsakant plyteles, ši masė pridedama nemokamai. Naudojamos kietos fasadinio putų polistireno arba akmens vatos termoizoliacinės plokštės, kurios klijuojamos iš apačios į viršų. Termoizoliacinių plokščių klijuojamą pusę rekomenduojama iš anksto nuglaistyti plonu klijų sluoksniu, gerai įtrinant į paviršių.
Klijai dengiami taip vadinamu „juostiniu - taškiniu“ metodu. Ant plokštės kraštų visu perimetru užtepama apie 5-7 cm pločio klijų juosta (prie pat plokštės krašto), o viduryje plokštės uždedami 4-6 delno dydžio klijų masės taškai. Uždedamų klijų kiekis (klijų juostos ir taškų storis) galutinai parenkamas, atsižvelgiant į sienos paviršiaus būklę, užtikrinant gerą plokštės sukibimą su siena. Plokštė prispaudžiama prie paviršiaus. Minimaliai 40% plokštės ploto turi būti sukibę su pagrindu. Ypatingai svarbu, kad plokščių kraštai gerai susispaustų ir priliptų. Plokščių sujungimų nedera daryti fasadų plyšių ar įtrūkimų vietose. Šiose vietose plokštės klijuojamos, užleidžiant mažiausiai 10 cm. Klijuojant apšiltinimo plokštes, jų išdėstymas turi būti derinamas jas pjaustant, kad nesusidarytų plokščių sujungimai vienoje vertikalėje.
Šilumą izoliuojančių plokščių ir pastato konstrukcinių elementų sandūros (pvz., langų rėmai, palangės, nuolajos ir pan.) turi būti hermetiškos. Užklijuotų apšiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir lygus. Polistirolo plokščių paviršių galima papildomai šlifuoti, kad sujungimo vietose išsilygintų. Klijuojant keramines plyteles ir keraminį granitą svarbu išlaikyti tobulai lygų paviršių ir vienodą siūlės plotą. Lyginimas atima daug laiko. Plytelių klijavimas iš meistro reikalauja daugelio įgūdžių: nepriekaištingo akimačio, tvirtų rankų, geležinių nervų ir profesionalaus požiūrio. Atsiradus menkiausiam netikslumui medžiaga bus sugadinta, o užsakovai liks nepatenkinti.
Klijavimo sistema, pagrindai ir tariamos problemos
Sistemą sudaro 2 elementai - pritraukėjai ir pleištai. Pritraukėjų naudojimas leidžia užtikrinti siūlės plotą nuo 0,5 mm iki 3 mm. Užtepus skiedinį dedama pirma plytelė, patikrinama gulsčiuku. Po to įstatomi 2 pritraukėjai iš kiekvienos pusės (5 cm atstumu nuo krašto), ir tuomet dedama kita plytelė. Toliau įstatomas pleištas ir užtraukiamas, kol plytelės nesusilygina. Išdžiūvus klijams pritraukėjų viršutinė dalis numušama guminiu plaktuku, o apatinė lieka po plytelėmis. Gera kaina- plytelių klijavimo sistemą galima įsigyti vos už 12 eur. Į ją įeina 100 vnt. 1 mm arba 1,4 mm storio pritraukėjų ir 100 vnt. Paprastas montavimas - naudojant LEVELIZE plytelių lyginimo sistemą net pradedantis meistras atliks darbą kaip tikras profesionalas.
Pleištams įstatyti nereikia specialių prietaisų, nes pleištas yra pritaikytos pirštams anatominės formos. Kiekvienas pagrindas įvertinamas tikrinant 5 jo pagrindines savybes - tvirtumą, stabilumą, švarumą, lygumą, įsigėrimą. Pagrindo tvirtumas įvertinamas įbrėžus aštriu įrankiu. Jei pagrindo dalelės lengvai nubyra, tai pagrindas silpnas, jei įbrėžiama sunkiai - pagrindas tvirtas. Visi pagrindai kruopščiai nuvalomi, pašalinamas aliejus, tepalai, vaško likučiai. Paprasčiausias pagrindo įsigėrimo vertinimo būdas - išpilti ant jo vandenį ir stebėti, kaip greitai jis įsigeria. Jei vanduo įsigeria greitai, pagrindas gruntuojamas gruntavimo emulsija ATLAS UNI-GRUNT arba ATLAS UNI-GRUNT PLUS. Klijų sluoksnis yra nedidelis (2-5 mm), todėl pirmiausia pagrindas išlyginamas. Sienoms išlyginti naudojamas ATLAS cementinis tinko mišinys (ZT), grindims - cementinis skiedinys ATLAS POSTAR 20 arba savaime išsilyginantys skiediniai.
Drėgnesnėse patalpose, tokiose kaip vonios kambarys, dušas, tualetas, virtuvė, skalbykla ir kt., rekomenduojama papildoma apsauga nuo drėgmės. Specialiai tam yra skirta sandarinanti masė ATLAS WODER E. Pagrindo nuolatinio drėkimo problema ypač rimta, jei yra gipso blokų ir gipso kartono plokščių pagrindų. Nuo drėgmės būtina apsaugoti pagrindą, išorines siūles, sanitarinius junginius, vamzdžius, nutekėjimo griovelius. Sandarinimo sistemą ATLAS WODER E sudaro sandarinimui skirta masė, sandarinančios juostelės ir žiedai. Išdžiūvus sandarinimo masei, susiformuoja plonas sandarus sluoksnis, pasižymintis puikiu sukibimu su plytelėmis. Vietos, nuolat veikiamos drėgmės ir vandens, vadinamos patalpos drėgnomis ir šlapiomis zonomis. Pirmiausia tai grindys bei sienos šalia dušo kabinos, vonios ar praustuvo. Šlapiajai zonai priklauso visas grindų paviršius ir 10 cm aukščio sienos dalis palei grindis. Sandarinimą būtina atlikti aukščiau kranų bei sanitarinių įrenginių jungimo vietų. Dažnai sandarinama iki pat lubų.
Glaistas, gruntavimas ir glaistymo darbai
6. 7. Sienos iš mineralinių pagrindų ir iš gipso kartono plokščių, sandarinamos hidroizoliacine mase ATLAS WODER E. Tai paruošta labai elastinga, vienkomponentė masė. Prieš naudojimą ji gerai išmaišoma. Sandarinti pradedama nuo kampų. 8. 9. Užteptoje masėje „skandinam“ ATLAS sandarinimo juostą. 10. Ant priklijuotų sandarinimo juostų ir kampų tepamas antrasis ATLAS WODER E masės sluoksnis. 11. Priklijavus visus kampų sandarinimo elementus ir pačią sandarinimo juostą, ATLAS WODER E masė paskirstoma ant likusio paviršiaus, kurį reikia izoliuoti. Masė tepama du kartus. 12. 13. Klijų mišinio parinkimas priklauso nuo plytelių rūšies bei pagrindo, ant kurio jos klijuojamos. Detaliau: Plytelių klijai. Kaip pasirinkti tinkamus? Prieš pradėdami darbus, susipažinkite su klijų mišinio naudojimo instrukcija, esančia ant pakuotės. Patikrinkite gaminimo datą, naudojimo laiką bei išvaizdą. Jeigu nesate tikri dėl klijų mišinio tinkamumo naudoti, pavyzdžiui, mišinyje yra gniužulų, nevienalytė spalva ar konsistencija, geriau nenaudokite šio mišinio.
Keraminių plytelių klijavimas pradedamas lygios medinės juostelės ar aliuminio profilio tvirtinimu prie sienos. Šiam tvirtinimui reikalingas gulsčiukas. Juostelė tvirtinama antros plytelių eilės aukštyje. Prie gipso kartono sienos plytelės klijuojamos ATLAS PLUS klijais. Paruoštas skiedinys tolygiai paskirstomas ant sienos plienine dantyta trintuve iš pradžių lygiu trintuvės kraštu, po to paskirstomas paviršiumi dantytu kraštu. Plytelės pradedamos klijuoti nuo bet kurio kampo apačios, jei iš pažiūros matyti, kad ten turi būti sveika plytelė. Jei pirma plytelė turi būti atpjauta, pradedama klijuoti nuo antros plytelės, jai skirtoje vietoje. Kampe klijuojama apdailos juostelė su vidiniu profiliu. Parinkus reikiamo aukščio profilį, apdailos juostelė įspaudžiama į klijus ir išlyginama per visą ilgį bei užglaistoma skiediniu. Jei prie pirštų prilipo skiedinio, tai plyteles galima klijuoti. Priklijuotą plytelę galima koreguoti apie 10 min. Naudojamų klijų konsistencija bei mentelės dantukų dydis turi užtikrinti, kad prispaudus plytelę, klijai sukibtų su 2/3 plytelės pagrindo. Paskiausiai plytelės klijuojamos kampuose ir prie angų. Dažniausiai siekiama simetrinio plytelių išdėstymo ant sienos, todėl tokiose vietose plyteles dažniausiai tenka pjaustyti. Toje vietoje, kur plytelė turi būti nupjauta, nubrėžiama linija. Plytelių pjovimo įrankiu per ją daromas rėžis ir plytelė perlaužiama. Jei plytelės viduryje reikalinga anga, ji gręžiama gręžtuvu su specialiu priedu ir deimantiniu grąžtu arba specialiu volframiniu pjūkleliu. Nerekomenduojame angos daryti replėmis ar panašiais rankiniais darbo įrankiais, nes nukenčia plytelių kokybė.
Išklijavus viršutinę plytelių eilę, atsargiai, nepažeidžiant pirmosios klijuotos plytelių eilės, nuimama apačioje tvirtinta kreipiančioji juostelė. Jei po ja yra prikibusio skiedinio, nugramdykite jį mentele. Baigus dėti paskutinę plytelių eilę, ties veidrodžiu priklijuojama apdailos juostelė su išoriniu profiliu. Šios juostelės saugo plyteles nuo įskilimo, paslepia nupjautus kraštus, o prie siūlių glaisto bei plytelių spalvos priderinta juostelė yra estetiškas užbaigimas.
Norint klijuoti plyteles ant OSB plokščių, pirmiausia reikia plokštės paviršių padengti ATLAS CERPLAST gruntu. Jei senos sieninės plytelės tvirtai laikosi ant pagrindo, tai naujas plyteles galite klijuoti nepašalinę jų ATLAS PLUS klijais. Plytelėmis klotos grindys privalo būti tvirtos, neatšokti esant temperatūros pokyčiams, drėgmei, atsparios apkrovoms, smūgiams, cheminiam poveikiui. Svarbus veiksnys yra tinkamas visų sluoksnių parinkimas ir jų tarpusavio parametrų sąveika: šiluminis plėtimasis, kietumas ar plastiškumas.
Naudojant teptuką ar volelį, gruntu ATLAS UNI-GRUNT padengiam grindų pagrindą. Esant didelio įsigėrimo pagrindams, gali tekti gruntuoti ir 2 kartus. Paruošas ATLAS klijų skiedinys tolygiai paskirstomas ant grindų plienine dantyta trintuve iš pradžių lygiu trintuvės kraštu, po to paskirstomas paviršiumi dantytu kraštu. Grindų plytelės klojamos taip pat kaip ir sienų. Akmens masės ar kitų grindinių plytelių klojimas visada pradedamas nuo labiausiai į akis krintančio kampo. Paskiausiai plytelių eilės - tikslus apšlifavimas ir linijų laikymasis.
Glaistai, impregnavimas ir paslaugos
Priklijavus keletą eilių, gulsčiuku būtina patikrinti plytelių horizontalumą. Jei yra išsikišusių iš plokštumos plytelių, jos pakalamos guminiu plaktuku. Grindų plytelėms klijuoti, priklausomai nuo jų matmens, dažniausiai naudojami šie plytelių klijai: Atlas Elastyk, Atlas Geoflex ir Atlas Plus Nowy. Plačiau: Plytelių klijai. Jei plytelėmis norite išklijuoti intensyviai naudojamą patalpą, pvz., koridorių, prekybos salę, banko holą ir pan., ir kurios neeksploatuoti galite tik labai trumpą laiką, naudokite greitai kietėjančius klijus ATLAS GEOFLEX EXPRESS.
Pirmoji plytelių eilė (cokolinė) klijuojama paklojus grindų plyteles. Plytelės atpjaunamos reikiamo matmens. Klijai užtepami ant sienos kur klijuojama pirmoji plytelių eilė, o plytelės klijuojamos kaip aprašyta anksčiau. Sienų ir grindų sandūroje galima priklijuoti apdailos juostelę su vidiniu profiliu. Norėdami paruošti plytelių glaistą, supilkite sausą mišinį į švarų šaltą vandenį (proporcija 1 kg mišinio 0,3-0,33 l vandens) ir išmaišykite rankiniu arba mechaniniu būdu iki vienalytės masės. Vonios ir virtuvės kambariams rekomenduojame naudoti ATLAS KERAMINIS plytelių tarpų glaistą. Galimas tarpelių plotis 1-25 mm. Tai neblunkantis, elastingas ir greitai kietėjantis glaistas, pagamintas naudojant pažangias Color Protect, Efekt Perlenia ir Myko Bariera technologojas. Jeigu neturit darbo įgūdžių, naudokit ATLAS ELASTINGAS plytelių glaistą siauriems tarpams (1-7 mm).
Paruoštą glaistą gumine trintuve reikia paskirstyti ant plytelių paviršiaus. Prieš glaistymą tinkamai paruoškite siūles. Jos turi būti vienodo gylio, švarios, be dulkių ir sudrėkintos vandeniu. Paskirsčius plytelių glaistą ATLAS ant plytelių paviršiaus, jo perteklius pašalinamas gumine mentele braukiant įstrižai siūlių. Glaisto paskirstymo metu pasistenkite, kad jis giliai ir glotniai užpildytų plytelių tarpus. Šitie veiksmai kartojami, kol tarpai visiškai užsipildo. Šio darbo metu reikia vengti tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų. Pasirinkus glaistą, atkreipkite dėmesį, kokį maksimalų plytelių plotą rekomenduojama padengti glaistu.
Po pirminio sukietėjimo galima pradėti valyti plytelių paviršių. Tai atliekama kieta, drėgna su didelėmis poromis kempine ar trintuve su kempine. Rekomenduojama kuo dažniau drėkinti ir skalauti kempines, kuriomis valomos plytelės nuo glaisto pertekliaus. Plytelės plaunamos gerai nusausinta kempine, kuri nuolat turi būti švari. Galutinis plytelių valymas atliekamas specialiais skudurėliais arba kietomis kempinėmis su smulkiomis poromis. Švariai nuvalius plyteles, siūlių paviršius išlyginamas ir atsargiai perbraukiamas išilgai siūlės.
Siekiant užtikrinti optimalias glaisto kietėjimo sąlygas, naujas siūles reikia saugoti kelias dienas ir po truputį drėkinti. Plytelių tarpus reikia suvilgyti švariu, dažnai keičiamu vandeniu. Naudojant įprastą plytelių tarpų glaistą, jam visiškai išdžiūvus rekomenduojame siūles impregnuoti specialiu skysčiu ATLAS DELFIN. Tai padės ilgesniam laikui apsaugoti tarpelį nuo užteršimų. Prieš siūlių glaistymą grindų paviršių reikia kruopščiai nuvalyti. Klijų likučius galima nuvalyti skiediniu ATLAS SZOP. Užterštos vietos iš pradžių lengvai sudrėkinamos vandeniu, o paskui šia priemone. Po kelių minučių nešvarumai nuplaunami švariu vandeniu. Jei plytelės neglazūruotos, jas taip pat patartina impregnuoti preparatu ATLAS DELFIN. Jis nepraskiestas tolygiai tepamas plonu sluoksniu kempine arba teptuku. Reikia stebėti, kad ant plytelės neliktų balučių.
Paskirsčius glaistą grindų plytelių siūlėse, jo likutis pašalinamas su gumine mentele iš pradžių skersai, o po to išilgai siūlių. Glaistant reikia stengtis, kad jis giliai ir tankiai įsiterptų į plytelių tarpelius. Plačių plytelių tarpų valymas atliekamas taip pat, kaip ir siaurų tarpų valymas. Plytelės plaunamos gerai nusausinta kempine, kuri nuolat turi būti švari. Reikia stebėti, kad neišsiplautų naujas glaistas. Ant lentynos, po kuria paslėptas vandentiekio įrengimas, dedamas sintetinis mėlynos spalvos marmuras. Marmurinę plytelę reikia prispausti prie pagrindo, o po to pakalti guminiu plaktuku. Plytelę koreguoti galima apytikriai apie 10 min. nuo jos padėjimo. Klijuojant plonas marmurines plyteles, gali laikinai pakisti jų spalva dėl didelio marmuro įgeriamumo.
Vietas, kur sueina skirtingų dangų paviršiai, pvz., siūles aplink sanitarinę įrangą, sienų kampus, sienų jungimąsi su grindimis, taip pat išsiplėtimo siūles, rekomenduotina užpildyti silikoniniu hermetiku. Tarpus, skirtus silikoniniam hermetikui, galima iš anksto iš abiejų pusių apklijuoti savaime prisiklijuojančia popierine juosta. Silikoninį hermetiką įspauskite į siūles su pistoletu. Užpildytą silikoniniu hermetiku siūlę reikia sudrėkinti vandeniu su plovimo priemone, pvz., skysčiu indams plauti, po to su pirštu ar specialiu įrankiu suformuokite siūlės formą. Retkarčiais pirštą reikia sudrėkinti paruoštame tirpale, kad geriau slystų. Baigus sandarinti siūles, popierinė juostelė pašalinama, o silikoninio hermetiko likučiai pašalinami popieriniu rankšluosčiu.
Plytelių klijavimo klaidos | #3 - Nenaudojama hidroizoliacija
Galutinis patarimas: profesionalūs klijai turi atitikti pagrindo tipą, plytelių rūšį ir naudojimo sąlygas. Tinkamai parinkti įrankiai ir įranga bei kruopštus paruošimas užtikrina kokybišką rezultatą ir ilgalaikę plytelių tarnybą.
tags: #kompoziciniu #profiliu #sistemos #klijavimas