Motininė plokštė - kas tai? Motininė plokštė, dar kitaip vadinama pagrindine arba sistemine plokšte, yra svarbiausi kompiuterio dalis, kuri apjungia visas likusias dalis: procesorių, kietąjį diską, darbinę atmintį, vaizdo plokštę, garso kortas, optinius įrenginius ir kita. Šios dalys prie motininės plokštės yra pritvirtintos kabeliais arba tiesioginiu kontaktu. Yra keletas pagrindinių plokščių tipų, skirtų įvairių tipų ir dydžių kompiuteriams. Kiekvienas pagrindinės plokštės tipas yra skirtas dirbti su tam tikrų tipų procesoriais ir atmintimi, todėl jos neveikia su kiekvienu procesoriumi ir atminties tipu.
Motininė plokštė yra kompiuterio korpuso viduje ir apjungia daugumą dalių ir kompiuterio išorinių įrenginių. Karštis. Viena iš pagrindinių motininės plokštės gedimo priežasčių yra perkaitimas. Pagrindinėje plokštėje yra keli komponentai, tokie kaip centrinis procesorius ir vaizdo plokštė, kurie generuoja daug karščio. To galite išvengti užtikrinus tinkamą aušintuvų veiklą (aušintuvai turi būti pakankamo dydžio ir galingumo). Didesnė nei įprastai elektros įtampa. Tai dar viena dažna priežastis. Dulkės ir purvas. Į kompiuterį patekusios dulkės ir pašalinės šiukšlės gali sunaikinti pagrindinę plokštę. Žinoma, yra ir kitų priežasčių, kurios sukelia šios plokštės gedimus, pavyzdžiui, vanduo, defektai ir susidėvėjimas.
Paprastai tariant, kompiuteris veikia dėka trijų pagrindinių dalių, kurios funkcionuoja kartu. Šios dalys yra procesorius, saugykla (kietasis diskas ir RAM) ir pagrindinė plokštė. Kaip žinoti, kad reikalingas kompiuterio pagrindinės plokštės remontas? Paprastai atpažinti pagrindinės plokštės gedimus yra sunku, nes jie turi daug tų pačių požymių, kaip ir kitų komponentų gedimas. Motininės plokštės remonto arba keitimo kaina yra gana nemaža. Tačiau, jeigu sugedo ši plokštė, to neišvengsite. Iš tikro, kuo greičiau kreipsitės į specialistus, tuo geriau, nes galbūt užteks tik plokštės taisymo.
Kaip ir bet kokie kiti įrenginiai, kompiuteriai reikalauja nuolatinės priežiūros. Kad kompiuteris veiktų tvarkingai ir tarnautų ilgai, rekomenduojama kartą per metus atlikti jo aparatinę profilaktiką. Jei nuo paskutinio Windows diegimo praėjo metai ar daugiau, taip pat rekomenduojama atlikti ir programinę profilaktiką. Laiku neatlikus šių darbų, kompiuteris gali perkaisti, nulūžti Windows sistema, kompiuetris pradės lėčiau veikti. Taip pat galimi aparatiniai ir programiniai gedimai, kurių pasekoje bus prarasti Jūsų duomenys.
Pagrindinių plokščių taisymas - pagrindinė Nešiojamų kompiuterių remonto paslauga. Pagrindines plokštes taiso tik vyr. meistrų pareigas einantys inžinieriai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje. Kompiuterių pagrindinės plokštės genda dėl įvairių priežasčių: Natūralus nusidėvėjimas, Gamintojo brokas, Perkaitimas, Trumpas jungimas, maitinimo bloko gedimas, Kompiuterio apypilimas skysčiais. Dėmesio! Mes nekaitiname čipų karšto oro fenais - tai neprofesionalu, o tokio taisymo rezultatai yra labai trumpalaikiai. Čipų perlitavimas, jam naudojamos profesionalios infraraudonųjų spindulių stotelės, skirtos smulkių detalių nulitavimui ir užlitavimui. Vaizdo plokštės lusto (čipo) perkaitimas arba atsilitavimas.
Didžioji dalis vaizdo čipo gedimų išprovokuojama pačių kompiuterių savininkų. Dauguma vartotojų nežino, jog būtina kartą per metus atlikti aparatinę kompiuterio profilaktiką - kompiuterio valymą nuo dulkių, aušinimo pastų ir aušinimo tarpinių keitimą. Laiku neatlikus valymo, kompiuteris užsikemša dulkėmis, dėl to karštas oras neišsipūčia iš jo vidaus ir perkaitina pagrindinę plokštę. Didelę įtaką taip pat turi sudžiuvusi aušinimo pasta ir sukietėjusios aušinimo tarpinės, kurios nepraleidžia reikiamo kiekio šilumos. Dažniausiai įvyksta vaizdo čipo atsilitavimas. T.y., užtenka nuimti čipą ir prilituoti iš naujo. Ši paslauga vadinama reballing, kadangi čipas prilituotas prie pagrindinės plokštės mažais burbuliukais (balls), kurie ir yra keičiami perlituojant vaizdo čipą. Vaizdo čipas yra kaitinamas infraraudonųjų spindulių stotele iki reikiamos temperatūros, kai lydmetalio burbuliukai išsilydo ir čipas lengvai nusiima nuo plokštės. Meistras nuvalo senuosius lydmetalio burbulus nuo pagrindinės plokštės ir nuo čipo bei sudeda naujus burbulus. Čipas su naujais burbulais dedamas atgal ant pagrindinės plokštės ir, pakaitinus infraraudonųjų spindulių stotele, burbulai išlydomi bei vėl sukimba su pagrindine plokšte. Kaip viskas vyksta pas mus: Jei čipas perkaito ir sudegė, jis yra keičiamas nauju. Darbas labai panašus, tačiau šiuo atveju nuėmus čipą užlituojamas naujas čipas. Vaizdo čipo perlitavimas retai kada baigiasi nesėkme. Tačiau, jei nuo perkaitimo buvo pažeista ir pagrindinė plokštė, taisymas gali nepasisekti. Vidutiniškai, naujam gyvenimui prikeliama apie 95% perkaiturių pagrindinių plokščių. Atliktiems darbams suteikiama 3 mėn. garantija.
Trumpas elektros jungimas. Trumpas jungimas įvyksta dėl statinio krūvio, žaibavimo, netvarkingo kompiuterio įkroviklio, smūgio ar net perkaitimo. Neretai kaltininkas būna ir kompiuterio apipylimas skysčiais - tokiu atveju taisymas būna ypatingai sudėtingas. Trumpas jungimas gali pasireikšti keliais būdais: galite pamatyti nedidelę kibirkštį, užuosti dūmų kvapą, kompiuteris gali staiga išsijungti ir/arba apskritai neįsijungti. Taip pat būna atvejų, kai kompiuteris veikia, tačiau nekrauna baterijos. Kartais trumpas jungimas nesugadina pagrindinės plokštės, tačiau sudegina kompiuterio bateriją. Kad išvengti trumpo jungimo, rekomenduojama nesinaudoti netvarkingais kompiuterio įkrovikliais. Jei yra įplyšęs įkroviklio laidas arba nusidėvėjęs kištukas - nedelskite, sutaisykite arba pasikeiskite įkroviklį.
BIOS mikroschemos gedimas arba slaptažodžio nuėmimas. BIOS mikroschemos gedimai yra ypatingai reti. Beveik visais atvejais jie išprovokuojami skysčių apypilimo arba išsikrovusios BIOS baterijos. Rekomenduojama keisti BIOS bateriją bent kartą per 3 metus. Paprastai BIOS gedimų atvejais kompiuteris neužsikrauna - įsijungia ir garsiai ūžia aušintuvas, tačiau nieko daugiau nevyksta. Kita BIOS gedimų priežastis - užmiršti slaptažodžiai. Tokiu atveju būtinas slaptažodžio nuėmimas, kuris dažnai yra ganėtinai sudėtingas, o kartais ir neįmanomas.
Ar tikrai reikia atnaujinti BIOS?
Kompiuterio apypilimas skysčiais. Vienas dažniausių gedimų vasaros metu - kompiuterio apypilimas skysčiais. Taisymo sėkmė priklauso nuo skysčio rūšies, vartotojo veiksmų po apypilimo ir laiko, kuris praėjo nuo apypilimo. Esant galimybei, apipilti kompiuteriai yra taisomi skubos tvarka. Po apipylimo dažnai tenka keisti kompiuterio klaviatūrą. Vidutiniškai, po apypilimo skysčiais gaunasi sutaisyti apie 80% pagrindinių plokščių. Po drėgmės patekimo ant pagrindinės plokštės, visiškai tvarkingai veikia apie 90% sutaisytų kompiuterių.
Kaip išvengti kompiuterio apipylimo skysčiais? Nesinaudokite kompiuteriu turiningų vakarėlių metu. Gerdami skysčius prie kompiuterio laikykite puoduką iš kairės pusės (kairiarankiams iš dešinės) - dažniausiai puodukas yra išverčiamas su kompiuterio pelyte.
Ką daryti apipylus kompiuterį skysčiais? Visų pirmą išjunkite jį iš maitinimo lizdo ir atjunkite bateriją. Apversti kompiuterį aukštyn kojomis, kad skystis ištekėtų, ir kuo skubiau išvežti į taisyklą. Jokiu būdu nejunkite jo ir neprijunginėkite baterijos, kol kompiuteris nebus išvalytas! Dėmesio! Klaviatūros valymas kartais nepadeda, nes skystis dažnai patenka po klaviatūra ir pažeidžia pagrindinę plokštę.
Darbas su smulkiais plokštės gedimais. Išlaužtas, išlūžęs kompiuterio lizdas (maitinimo, USB, audio ir kt.) - tai dažnai pasitaikantys, bet nedideli gedimai, kuriuos galima taisyti už apie 100 Lt (28,96 Eur). Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis, būtina atidžiai patikrinti visus komponentus. Dažnai užsikrečia ir BIOS nustatymai, todėl gali būti reikalinga BIOS atnaujinimo ar CMOS reset procedūra.
Kas gali gąsdinti pirkėjus renkantis motinines plokštes. Motininė plokštė - tai kompiuterio širdis, kuri jungia visus komponentus į vieną veikiančią sistemą. Lyginant naujoves, ji nėra dažnai keičiamas dalis, tačiau kai kalbama apie stiprius procesorius, plokštė turi būti gerai vėdinama, o jos VRM - patikimai veikianti. Rugpjūčioje, pavyzdžiui, modernios plokštės suteikia daug M.2 NVMe įrašų, USB prievadų, pažangias tinklo ir garso funkcijas, kurios buvo anksčiau papildomos plokštės poreikio dalys.
Kai verta keisti plokštę nauja. Jei plokštė senesnė nei 5-7 metų, dažnai pragą įsigyti naują yra geriau nei remontuoti. Naujos plokštės palaiko DDR5, PCIe 5.0, daugiau USB ir NVMe prievadų. Tačiau remontas vis dar gali būti naudingas, kai ji netikėtai „pasikinskyta” dėl kondensatorių gedimo ar aptemti USB/SATA ryšiai.
Prieš perkant plokštę naują, svarbu patikrinti suderinamumą su procesoriumi, dydžiu (ATX, Micro-ATX, Mini-ITX), bei VRM kokybe ir RAM lizdų skaičių. Plokštė veikia kartu su procesoriumi, todėl lizdas turi būti tinkamas konkrėtai procesoriaus šeimai. Taip pat reikia įvertinti energijos tiekimą - ne tik brangus maitinimo blokas, bet ir apsaugos nuo įtampos šuolių priemonės.
Be to, kai keičiate plokštę į visiškai kitokią (kitas gamintojas, kita lustų rinkinio karta), dažnai verta atlikti švarų Windows įdiegimą, kad išvengtumėte senų tvarkyklių konfliktų. Prieš tai naudinga padaryti visų svarbių duomenų atsarginę kopiją.
tags: #kompiuterio #motinines #plokstes #baterija