Grindų betonavimo įmonės dažnai susiduria su jungiamosiomis ir temperatūrinėmis siūlėmis, kurių sandarinimas yra sunki techninė problema. Daugumas naudojamų sandarinimo priemonių neatlaiko didelių mechaninių apkrovų. Labai dažnai neatlaiko net garantinio laikotarpio. Dažniausiai tokioms siūlėms sandarinti naudojami poliuretaniniai sandarikliai ir tai sukelia problemas. Jų deformacijos koeficientai nepakankami, todėl laikui bėgant ir esant dideliai mechaninei apkrovai jie trūkinėja, siūlės atsiveria ir sandariklis iškrenta, ištrupa.
Otto gamintojas siūlo naudoti silikoninį specialiai pramoninių grindų siūlėms sukurtą sandariklį Ottoseal S34. „Ottoseal S34“ grindų siūlių silikonas pasižymi labai geru cheminiu atsparumu. Jis yra atsparus karščiui iki 265 laipsnių ir yra ypač elastingas, todėl atlaiko dideles apkrovas. Esant grindims iš natūralaus akmens, kad nesusidarytų panašios į riebalus dėmės, siūloma naudoti Ottoseal S70 arba Ottoseal S140 sandariklius. Dėl natūralaus akmens struktūros, akmens poros nėra uždaros, todėl paprastas sandariklis jas užpildo ir susidaro dėmės.
Siūlės hermetiko storis “t„ turi būti 0,8 - 1,0 siūlės pločio „b„. Esant betoniniam / akmeniniam, dengtam plokštėmis, dirbtiniu arba natūraliu akmeniu, užlietam (betonu, asfaltu) paviršiui, pvz. klojinio elementų kraštai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Pavyzdžiui, darant betoninio ar akmeninio paviršiaus nuožulas. Taip pat galima naudoti apsauginius kampus, ypač, kai siūlės plotis didesnis, ar daug važinėjama sunkiu transportu su kietais ratais (pvz. siūlės plotis turi būti ne didesnis kaip 20 mm).
Siūlės gylis turi būti toks, kad sandariklis ir užpildanti medžiaga būtų naudojami atitinkamai sandariklio gamintojo instrukcijoms. Jungiamieji paviršiai turi būti pakankamai tvirti, kieti ir atlaikantys apkrovas, o taip pat švarūs ir neapdirbti (pvz.: nedažyti, nelakuoti, neimpregnuoti), kad nebūtų įtakojami sandariklio sukibimas ir kietėjimas. Siūlininkas turi prašyti raštiškos instrukcijos ar / ir išsiaiškinti kokiais atvejais siūlės kraštus reikia papildomai apdirbti. Pažeidžiamas siūlės vietas dengiantis gruntas turi būti pakankamai lygus ir sukietėjęs. Porėtas užsandarintas paviršius (pvz. betonas) turi būti pakankamai atsparus įtrūkimams.
Betono grindys ir jų įrengimas yra kompleksiškai apibrėžtas: projektavimas, betono kokybė, armavimas, temperatūrinių bei deformacinių siūlių įrengimas, paviršiaus apdorojimas ir kt. Pramoninių grindų projektavimas prasideda nuo patalpų paskirties ir charakteristikų analizės, geologinių ir grunto kokybės tyrimų, nustatant viršutinio sluoksnio storį ir dangą. Teisingai parinktas betonas ir tinkamai išdėstytos siūlės užtikrina ilgalaikę grindų tarnavimo trukmę.
Deformacinių siūlių įrengimo atstumai ir pagrindiniai principai
Deformacinės siūlės turi būti įrengiamos tokiu atstumu, kad užtikrinti hidroizoliacijos sandarumą ir jos atsparumą deformacijoms. Plokštieji neeksploatuojamieji stogai ir grindų konstrukcijos turi būti planuojami taip, kad deformacinės siūlės atsidurtų ten, kur galimi dideli terminiai ir mechaniniai įtempiai. Nuo išorinių sienų siūlės pradėtos būti įrengiamos atstumu ne mažesniu kaip 500 mm, o intervalai priklauso nuo konstrukcijos tipo ir veikiančių apkrovų.
Įrengiant deformacines siūles hidroizoliacijoje ar stogo dangoje, naudotos medžiagos turi atlaikyti aplinkos poveikį ir būti elastingos. Jei siūlėse naudojamos plastikinės mastikos ar netinkamos juostos, jų atsparumas UV spinduliams ir cheminiams poveikiams gali būti nepakankamas. Dėl to dažnai naudojami specialūs profiliai ir įbetonuojami arba montuojami JOINTEX JOINT profiliai, kurie užtikrina tinkamą deformacijų valdymą ir sandarumą.
Temperatūrinei siūlei turi būti naudojama elastinga izoliacija, pvz., pūsto polietileno juostos storio apie 1 cm, su gražiu grįžtamuoju deformacijos charakteriu. Temperatūrinės siūlės skaičius ir jų vietos priklauso nuo patalpų dydžio, formos ir eksploatacinių sąlygų. Pavyzdžiui, kai patalpos matmenys didesni nei 8 m, būtina įrengti temperatūrinę siūlę.
Kai stoge ar plokštėse yra dideli deformacijų poreikiai, gali būti naudojami termo-deformaciniai profiliai. Omega tipo profiliai leidžia išlaikyti horizontalumą ir užtikrinti, kad deformacijų poveikis būtų sugautas profiliai ir įtvirtinti strypais betono masėje. Šios sistemos leidžia grindims tarnauti ilgesnį laiką net esant didelėms apkrovoms.
Kiekvienas statinys turi savo konfigūraciją, todėl konkrečių nurodymų dėl deformacinių siūlių išdėstymo nėra universaliai. Dažnai deformacinės siūlės užpildomos mineraline vata, o išorėje ir vidaus siūlės sandarinamos elastingu užpildymu, kuris atsparus išoriniams poveikiams. Kai kuriose konstrukcijose naudojami specialūs JOINT profiliai ar plokščiųse perdangose - hidroizoliacijos lygiuose - laikomi įvairių tipų juostų sprendimai.
Plataus veikimo grindų projektuose svarbu laikytis TLC (temperatūros, slydimo ir cheminio poveikio) reikalavimų. Jei deformacinių siūlių zonos nėra patikimai sandarinamos, vanduo gali patekti į armatūrą ir sukelti koroziją. Todėl būtina naudoti tinkamas sandarinimo medžiagas, profilius ir montažo sprendimus, atitinkančius aplinkos sąlygas.
Kiti svarbūs aspektai įrengiant deformacines siūles
- Sunkioms grindims tipinė atžvilgių siūlių dažnio ir pločio rekomendacija - plotis iki 20 mm, o gylis - pagal sandariklio instrukcijas.
- Siūlės pločio ir tarpo tikslinimas užtikrina sandarumo reikalavimus ir vientisą sąsają tarp plokštumų.
- Plūduriuojančios konstrukcijos: HALFEN HSD-CRET elementai gali būti naudojami, kai reikia nesudėtingų deformacijų sandūrų, kurios gali atlaikyti skersines jėgas.
- Jei siūlės plotis didesnis nei 10 mm, gali būti įdiegiami specialūs sandarikliai ar profiliai, kad išvengti taršos.
The Process of Soil Stabilisation
Pramoninių grindų projektavimas ir kokybės užtikrinimas
Pramoninių grindų projektavimas prasideda nuo projekto: geologiniai tyrimai, patalpų paskirtis, apkrovos ir temperatūros sąlygų modeliavimas. Betono sudėtis ir viršutinio sluoksnio storis parenkami pagal šiuos duomenis. Pramoninės grindys turi atlaikyti statines, dinamines, abrazyvines apkrovas, smūgius, temperatūrinius poveikius bei cheminį poveikį. Netinkamai parinktas betonas ar neteisingas viršutinio sluoksnio storis gali sukelti įdubimus, įtrūkimus ar dėmes.
Betono kokybę lemia keturi veiksniai: techninis-technologinis lygis, optimali betono sudėtis, technologinių procesų laikymasis, kietėjimo sąlygų užtikrinimas. Pagrindinės reglamentinės gairės - STR 2.05.05:2005, STR 2.05.04:2003 ir kiti reglamentai. Betono stiprumo klasės C8/108 iki C40/50 perteikia gebėjimą atlaikyti spaudimą ir tempimą. Pramoninėse grindyse dažnai naudojama C20/25-C30/37 klasė, o užpildai ir priedai lemia galutinę savybių paletę.
Grindų pagrindas taip pat svarbus: grunto paruošimas, hidroizoliacija, armatūra, sutankinimas, užtrynimas. Siūlės įrengiamos pagal projektinę siūlių supjaustymo planą. Kiekviename etape būtina laikytis technologinių detalių, kurios žinomos profesionalams. Patirtis parodo, kad net trumpas apskaičiavimų nukrypimas gali lemti grindų ilgaamžiškumą.
tags: #koks #atstumas #tarp #deformaciniu #siuliu #betoninese