Jeigu jūsų galimybės laikyti malkas ribotos, pirkite didelio tankio medieną - ąžuolų ar bukų. Kad žvarbų vakarą visus sušildanti ugnis krosnyje ar židinyje būtų tolygi ir karšta, svarbu tinkamai išsirinkti ir paruošti malkas. Šitaip sutaupysite ir pirkdami medžiagas, ir prižiūrėdami krosnį.
Medienos savybės, į kurias atsižvelgti perkant malkas
Perkant malkas reikia atsižvelgti į medienos savybes, pirmiausia - į jos tankį. Nuo tankio priklauso ne tik malkų svoris, bet ir tai, kaip jos degs krosnyje. Kuo tankis mažesnis, tuo greičiau įsidega ir sudega malkos. Neretai šį procesą lydi traškesys ir skraidančios žiežirbos. Tanki mediena, atvirkščiai, įsidega lėtai, užtat dega ilgai, ramia ir lygia ugnimi, išskiria didelę kaitrą. Pavyzdžiui, ąžuolų malkos duoda beveik dvigubai daugiau šiluminės energijos negu analogiško tūrio drebulinės. Vadinasi, norint gauti tokį patį rezultatą, ąžuolų malkų reikės beveik perpus mažiau negu drebulių. Be to, į kūryklą malkų mesti prireiks rečiau. Papildomi jų privalumai: taupoma sandėliavimo vieta, mažiau tenka išeikvoti jėgų malkoms skaldyti.
Medienoje taip pat skiriasi derva ir pelenai. Mediena skiriasi joje esančiu dervos ir atitinkamai lakiųjų medžiagų kiekiu, kuris išsiskiria degant. Kai jų daug, ne visos medžiagos sudega kūrykloje - dalis jų nusėda kamine. Derva dažnai turi spygliuočių mediena. Kuo didesnis medienos peleningumas, tuo daugiau susidaro nuodėgulių. Jeigu mediena itin peleninga, jai degant kūrykla labai greitai apsineša suodžiais. Jie trukdo deguoniui pasiekti medį ir taip neleidžia jam sudegti visiškai. Šiuo požiūriu tinkamesnė lapuočių mediena, ypač gluosnių ir tuopų.
Tinkamiausia kurenimui: lapuočiai vs spygliuočiai
Tokia skirtinga mediena. Kūrenti geriausia lapuočių medžių malkomis. Jos skleidžia daug šilumos ir beveik neišskiria suodžių, deja, yra gana brangios. Prie pigesnių kaitrių ir nepeleningų priskiriama ąžuolų, klevų, uosių, obelų, kriaušių, vyšnių mediena. Švariai ir kaitriai dega gluosniai. Tiesa, jie labai greitai sudega, todėl malkų įmesti teks dažniau. Gerai ir kaitriai dega beržų malkos, bet jos išskiria daug suodžių. Visi spygliuočiai (maumedžiai, eglės, pušys) dėl didelio jose esančios dervos kiekio degdami smarkiai rūksta ir netgi „šaudo“. Dėl plačiai skraidančių žiežirbų spygliuočių malkomis nederėtų kūrenti židinio su atvira kūrykla. Galima sakyti, unikalios yra drebulių malkos: sudegdamos jos išdegina suodžius iš kūryklos ir kamino. Jos tinka norint pravalyti krosnį baigus šildymo arba pirčių sezoną. Perdžiovinta mediena nėra tinkamiausia, nes ją sunku kapoti, o sudega ji labai greitai.
Dėmesio drėgmei: kaip išsirinkti sausas malkas
Drėgmė yra viena svarbiausių savybių. Kūrenama šlapiomis malkomis krosnis blogiau atiduoda šilumą, užteršiama kūrykla ir kamino kanalai. Kuo mediena drėgnesnė, tuo daugiau energijos teks išnaudoti tai drėgmei išgarinti, todėl šilumą patalpoje pajusite kur kas vėliau. Be to, drėgnos malkos degdamos smarkiai rūksta, todėl pagrindinė taisyklė tokia: kuo sausesnės malkos, tuo geriau. Jų likutinė drėgmė neturėtų viršyti 20 proc. Jeigu nusipirkote drėgnų malkų, jas reikėtų pirmiausia išdžiovinti, palikus maždaug metams gerai vėdinamoje patalpoje. Per tą laiką tinkamai laikant drėgmė sumažės praktiškai iki normos. Jeigu neturite laiko patys džiovinti malkų, galima įsigyti jau išdžiovintų, bet tokios kainuos brangiau. Šviežiai nukirstą medieną geriausia pirkti vasarį - tuo metu jos drėgmė minimali. Be to, šildymo sezonas eina į pabaigą ir malkinėje atsiranda pakankamai laisvos vietos naujai partijai. Ji kaip tik baigs džiūti iki kitos žiemos.
Stambesnių darbų dalis: skaldome malkas ir paruošimo įrankiai
Skaldome malkas trinkeles į nedideles malkas. Trinkeles į nedideles malkas suskaldysite kirviu arba skeltuvu (skaldymo kirviu). Jei malkų paruošti reikia iš tiesų daug, galbūt verta įsigyti elektrinį prietaisą malkoms skaldyti. Dirbti visuomet reikėtų tik su šviežia, neseniai nukirsta mediena. Perdžiūvusias malkas kapoti kur kas sunkiau. Medienos struktūra ir tankis taip pat svarbu. Pavyzdžiui, pušų medieną kapoti nėra labai sunku, o štai su kriaušių malkomis teks pavargti. Kapoti reikia prieš augimo kryptį, iš viršaus į apačią. Paprasčiau ir saugiau skaldyti ant stabilios, plačios trinkos. Tam galima panaudoti dalį tvirto kamieno, 50 cm įkasto į žemę ir 30-40 cm kyšančio virš jos.
Tinkamas įrankis ir malkų skaldymo technika
Tradiciškai trinkelės skaldomos ne kirviu, o skeltuvu. Dėl didelio svorio ir pleišto formos bet kuri trinkelė skils lengvai. Ypač didelėms tvirtos medienos trinkoms arba šakotiems kamienams pravers du trys pleištai, sukalti kirvapente. Skaldyti galima ir kirviu, jeigu tik pasirenkamas tinkamas modelis. Malkoms skaldyti geriausiai tinka kirvis su plačia pentimi. Kirviais su siaura paaštrinta kirvapente paprastai kertami medžiai ir genėjamos šakelės.
Malkų ilgis pagal paskirtį
Malkų ilgį rinkitės pagal paskirtį. Židiniui tiks trumpos, maždaug 25 cm ilgio, malkos, o 30 cm malkos laikomos optimalios krosnims. Pirties krosnelei malkos gali būti kiek ilgesnės - apie 33 cm. Ilgiausios malkos skirtos šašlykinėms - jų ilgis gali siekti 50 cm. Degančias peleningas malkas pravartu retkarčiais pamaišyti, kad nubyrėtų suodžiai ir jos sudegtų iki galo.
Kilus klausimui: ką su kuo kūrenti
Prieš įkuriant ugnį turi būti užpildoma ne daugiau kaip du trečdaliai kūryklos ir tik sausomis malkomis. Laisva erdvė reikalinga, kad ugnis galėtų įsikurti ir švariau sudegtų kuras. Perpildytoje krosnyje susiformuoja dujinės būsenos degimo produktų. Jie sudega nevisiškai, todėl išsiskiria daugiau kenksmingų medžiagų.
Kiek sausa turi būti mediena? Geriausias kuras rąstų kūrenimui yra sausa, prieskoniuota kietmediena. Drėgmės kiekis turi būti apie 20% ar mažiau. Daugelis įsirengusių savo namuose krosnį ar židinį pritars minčiai, kad svarbu teisingai pasirinkti kurą. Tačiau koks jis būtų - malkos, medžio briketai ar anglis, reikėtų žinoti ir kai kurias svarbesnes šių kuro rūšių savybes. Dažniausiai kietojo kuro katilams ir židiniams kūrenti mes naudojame malkas, tačiau specialistų nuomone, ne bet kokios tinka. Geriausios yra džiovintos malkos su nedideliu dervos kiekiu, taip pat tos, kuriose labai mažai šakų - tai ąžuolo, beržo, taip pat vaismedžių mediena: obels, kriaušės. Toks kuras tolygiai dega ir jo anglys gerai rusena.
Svarbu laiku pasirūpinti malkų sandėliavimo patalpomis, numatyti vietą sandėliuke ar garaže. Jei tokių sąlygų nėra, patariame sukrauti apvalų malkų kūgį tiesiog lauke, jo viršų apdengti nesudėtingu hidroizoliaciniu stogeliu. Norint pasiekti maksimalų šildymo efektą kūrenant malkas, reikia tinkamai jas pasirinkti. Maksimalią šiluminę vertę turi sausos (gerai išdžiovintos) ir didelį tankį turinčios malkos, tokios kaip ąžuolo, buko, beržo, pušies. Didelio tankumo mediena išskiria gerokai didesnį šilumos kiekį ir jos panaudojimas kurui yra tinkamesnis, negu dažnai siūlomos pigios, bet menkavertės medienos malkos. Nors Lietuvos klimato sąlygomis tai pasiekti labai sunku, maksimalus malkų drėgnumo koeficientas neturi viršyti 20%. Tai atitinka mažiausiai 18-24 mėnesius džiovintos malkos, apsaugotose nuo lietaus ir ventiliuojamose patalpose. Malkinėje sudėtos malkos po 3 mėn. Iš lentelės galima daryti išvadą, kad medienos džiovinimas po stogu 18 mėnesių, tai yra po pusantrų metų, leidžia dvigubai padidinti šiluminę vertę. Malkų šiluminė vertė didėja priklausomai nuo jų drėgnumo mažėjimo. Norint pasiekti maksimalią šiluminę vertę, reikia naudoti kaip galima sausesnes malkos. Pirmiausiai tai medžio pjuvenų briketai. Šio tipo biokuras kai kuriais atvejais turi daugiau privalumų nei trūkumų. Jie puikiai tinka visiems kieto kuro katilams, visų tipų krosnims bei atviriems židiniams (jokių kibirkščių!), pasižymi ilgu degimo laiku. Briketai - tai grynos pjuvenos, supresuotos aukštu slėgiu (be cheminių priemaišų ir rišamųjų medžiagų). Jų naudojimo laikas neribotas. Lyginant su neapdirbtu medienos kuru, briketuose ir granulėse yra daug mažiau drėgmės. Lietuvoje parduodamų briketų vienos plytos svoris - apie 1 kg. Briketai parduodami patogiai sukrauti ant padėklo, pakuojami po 10 kg į polietilenuhinius maišelius ir po 100 maišelių ant padėklo - tai sudaro 1 toną. Vidutinė briketų kaina - 300 Lt už toną. Atkreipiame dėmesį, kad briketai parduodami tonomis, o malkos - kubais. Pasak briketų gamintojų, viena tona briketų atitinka apytiksliai 4 m3 kūrenimui skirtų malkų kiekį (20% drėgnumo).
Įdomios tiesos apie dervą, šildymą ir terasų projektus
Ant kamino sienelių nusėdę suodžiai sudaro kreozotą - ypač degų mišinį, galintį sukelti sunkiai užgesinamą kamino gaisrą! Rūkykloms reikalingos net ne malkos, o juodalksnio pjuvenos, kurios nėra kaitrios. Židiniams geriausiai tinkamos malkos - uosinės. Jos yra pakankamai kaitrios, mažai dūmija, „nešaudo“, be to labai gražiai dega. Aukšto efektyvumo koeficiento šiuolaikiniams katilams, dirbantiems dujų pagrindu (kai malkos kaitinamos aukštoje temperatūroje ir išsiskiria dujos) tinkamiausia bet kokia sausa mediena. Kaimo krosnelėje, kuri kūrenama visą vakarą reikia maišyti malkas - pradžioje pakurti lapuočiais, kad gerai įsidegtų ir sušildytų aplinką, o vėliau - kad palaikytų nedidelę temperatūrą gali būti kūrenama ir eglinėmis malkomis. Žinomi ir platus patarimai: įsitikinti, kad į kūryklą įdedama ne daugiau kaip du trečdaliai, taip pat laikyti malkas sausoje vietoje. Taip pat pabrėžiama, kad neteisingas kuro pasirinkimas gali lemti didesnį suodžių susidarymą ir netikėtus pyktis dūmtraukai.
Terasa kaip papildomas projektas: koks medis geriausiai tinka
Tik nuo ko pradėti? Renkantis medieną terasai, reiktų atkreipti dėmesį į medienos atsparumą aplinkos poveikiui. Tokio atsparumo neturi vadinama „minkšta“ mediena. Tuo tarpu spygliuočiai medinei terasai tinka labiau tiek dėl savo savybių, tiek dėl patrauklesnės kainos. Dažniausiai šiam tikslui pasirenkama maumedžio, eglės ar pušies mediena. Galimą rinktis vietinę žaliavą arba atvežtinę medieną. Natūralus medis neturi tokio didelio atsparumo drėgmei ir kenkėjams, kaip tinkamai apdorota mediena. Jei terasines lentas įsigysite jau apdorotas, rūpesčių bus mažiau, tačiau tokia mediena yra brangesnė. Pušies arba eglės terasinės lentos dažniausiai yra impregnuojamos arba apdorojamos termiškai. Giluminiu būdu impregnuota mediena apsaugoma nuo pelėsių, puvimo, vabzdžių, grybelio. Tuo tarpu maumedžio terasinių lentų papildomai apdoroti neb Needina. Šis medis pasižymi natūralomis apsauginėmis savybėmis. Pageidaujant, iš maumedžio pagamintas lentas galima dengti alyva (alyvuoti). Teigiama, kad iš maumedžio terasinių lentų pastatyta terasa tarnauja dvigubai ilgiau, nei iš pušies ar eglės. Terasinės lentos gali būti lygaus arba rifliuoto tipo.
Ką žinoti apie kuro naudojimą su skirtingais krosnies tipais
Planavote įsigyti židinį, katilą, muilo akmens krosnį ar kitokią krosnelę? Šalia jų techninių savybių pasidomėkite, kokiu kuru jos kūrenamos, koks jo efektyvumas. Pirmas atsakymas į šį klausimą - sausos malkos. Kuo mažesnis drėgmės kiekis malkose, tuo jos kaitresnės ir dega efektyviau. Vis dėlto kai kuriuose krosnies tipuose galima kūrenti ir šlapiomis malkomis, tačiau apie efektyvumą čia sunku kalbėti, kadangi šlapio kuro reikia daugiau, jis turi būti metamas į krosnelę dažniau, be to reikalinga speciali kūrenimo sistema. Optimaliausias drėgmės kiekis - 10-20 %, bet ne daugiau. 10% drėgmės malkose lieka kai jos laikomos sausoje patalpoje bent 2 metus, todėl turėkite omenyje, kad reikia pasirūpinti ir tinkamomis laikymo sąlygomis, o ne sukrauti jas lauke.
Santrauka: ką svarbu žinoti prieš kurstant
- Skaldykite malkas iš šviežios medienos; perdžiūvusias kapoti sunkiau.
- Pasirinkite malkas pagal paskirtį: trumpos - židiniui, vidutinios - krosniai, ilgesnės - pirties krosnei ar šašlykinėms.
- Laikykite malkas sausose patalpose, ne tiesiai ant žemės, su gera ventiliacija.
- Naudokite tik sausą medieną su nedideliu dervos kiekiu; spygliuočiai degdami linkę skleisti dervą ir sukelti dūmų.
- Židiniams idealios yra uosinės malkos; jos kaitrios, mažai dūmina, nedaro „šaudymo“.
