Profesionaliai įrengtos smėlbetonio grindys turi puikias eksploatacines savybes ir gali tarnauti ne vieną dešimtmetį. atsiranda dėka tinkamai parinktų, kokybiškų medžiagų ir laikymosi atitinkamų proporcijų maišant skiedinį. dalys yra: cementas, plautas smėlis, polipropilenas (fibra) ir vanduo. Portland cementas yra smulki miltelių pavidalo neorganinė rišamoji medžiaga, kuri sumaišyta su vandeniu, rišasi ir kietėja, vykstant hidratacijos reakcijoms ir procesams. Tai pagrindinė grindų surišimo savybes pasižyminčia medžiaga ir daugiausiai lemia būsimų grindų eksploatacines savybes.
Cementas, jo kiekiai ir įtaka grindų savybėms
- Ruošiant skiedinį svarbu užtikrinti tam tikrą cemento procentą. sumažina sukietėjusio paviršiaus stiprumą ir sukelia poringumą, kuris turi įtakos grindų drėgmės pralaidumui.
- cemento kiekiu, jūs galite susidurti su šildomų elementų korozija, patekus drėgmei per poras grindyse.
- Grindų betonavimas su FIBRA. fizikinių ir mechaninių savybių gerinimui, mikroįtrūkimų prevencijai betono kietėjimo metu ir tuo pačiu užkertantis kelią susitraukimo plyšių atsiradimui sukietėjusiame betone.
- Betono stiprumas priklauso nuo vandens ir cemento santykio, kuo jis didesnis tuo betono stiprumas mažesnis.
- vanduo grindų betonavimo komponentas turi atitikti tam tikrus reikalavimus - švarus, be žalingų priemaišų, normalų mišinio kietėjimą stabdančių priemaišų.
Kuo svarbus vanduo ir pusiausvyra mišinyje?
Šlangą galime prijungti sodine greitąja jungtimi. Grindys negali tiesiogiai liestis su vertikaliomis pastato konstrukcijomis (sienomis), kad nesusidarytų garso tiltas ir grindys turėtų laisvumą, būti atskirtos nuo sienų perimetrine kompensacine juosta, kurios storis turi būti 0,5-2 cm. Izoliacinis sluoksnis ir taip išvengiama skiedinio nuotėkio. Plastiklis šildomoms grindims neturi agresyvių medžiagų, kurios galėtų pakenkti metalui ar plastikui. Nekenkia šildymo vamzdžiams ir kilimams. Plastiškumas, geros pumpavimo ir lengvo apdirbimo savybės. Minimalizuojamas.
Papildomi priedai, jų tikslas ir poveikis
Dėl importuotų mikroporų betonas tampa homogeniškas, puikiai sutankintas ir lengvai apdirbamas. Šis priedas padidina mišinio mobilumą, taip pat jo tvirtumą, elastingumą ir atsparumą šalčiui. Rezultate betono kapiliariškumas ir poringumas gerokai sumažėja. Tai skatina smulkios struktūros susidarymą ir vienodą smėlbetonio grindų struktūrą. Grindų paruošimui naudojami armavimo tinklai gaminami iš kelių rūšių vielos: tunelio tinklai pagaminti iš armatūrinės vielos 4-5 mm skerspjūvio ir 6-12 mm armatūros, su skylėmis 100×100, 150×150, 200×200. Tinklą būtina surišti viela.
Sienų atsparumas ir izoliacija
Grindų betonavimui naudojama juoda polietileno plėvelė, kuri turi būti 120-200 mikronų. Energija (naudojama tose patalpose kur planuojamas grindinis šildymas). Smūgio ir garso izoliacija padeda išvengti triukšmo sklidimo tarp kambarių ir butų skirtinguose aukštuose. Akmens vata yra minkšta, tačiau tvirta. Spyruoklė tarp grindų plokščių ir blokuoja garso vibraciją, kurią sukelia žingsniai ar kiti judesiai.
Klimato ir korozijos rizikos valdymas
Senovės Egipte pradėtas naudoti cementas naudojamas ir šiandien, tačiau nedaug kas žino, kokia kenksminga Žemei yra jo gamyba. Per metus pagaminama apie 2,5 mlrd. tonų šios statybinės medžiagos, o cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 4-5 proc. CO2. Kauno technologijos universiteto SMKTC direktorius E. Nauja teigia, kad cementas gali būti gaminamas iš magnio silikatų, o ne iš kalcio karbonato, kas sumažina CO2 emisijas. Taip pat siūloma pelenų rišamoji medžiaga (akmens anglies lakiųjų pelenų pagrindu) ir geopolimeriniai rišikliai, kurie mažina CO2 išmetimą ir leidžia išnaudoti pramonines atliekas.
Inovacijos armatūroje ir rišikliuose
Vienas problemos sprendimų būdų - naudoti naujos kartos polimerinę kompozicinę armatūrą, kuri turi didelį mechaninį atsparumą ir atsparumą korozijai. Kompozicinė armatūra gali būti naudojama kaip strypinė armatūra, tinklai ar erdviniai karkasai. Ji atspari šarminėms betono terpėms, nelaidi šilumai ir elektros laidumui, lengvai apdirbama ir žymiai lengvesnė už plieninę armatūrą. Tokios konstrukcijos gali būti eksploatuojamos net agresyvioje aplinkoje.
Rišikliai ir jų vaidmuo įvairiose srityse
Rišikliai veikia keliais mechanizmais, priklausomai nuo jų cheminės sudėties ir taikymo: Cheminiai rišikliai sukuria kovalentinius ar joninius ryšius; hidrauliniai rišikliai hidratuojasi su vandeniu ir formuoja kalcio silikato hidrato gelį; polimeriniai rišikliai laidai, tarpusavio susiejimai ir mechaniniai blokavimai; vidiniai plėvelės rišikliai tvirtina daleles. PVDF rišikliai naudojami ličio jonų akumuliatoriams dėl jų stabilumo ir mechaninio lankstumo. Vaško rišikliai lengvai ištirpsta ir yra lengvai pašalinami. Neorganiniai rišikliai suteikia nuolatinius ryšius ir dominuoja statybose.
Geopolimeriniai ir kitų rūšių cemento alternatyvos
Geopolimeriniai cementai suaktyvinti šarminiais tirpalais sumažina CO2 išmetimą ir gali naudoti pramonines atliekas (lakieji pelenai). Galiausiai, nors rinkoje ieškoma vis geresnių sprendimų, vieno produkto, galinčio visiškai pakeisti cementą, masinei gamybai nėra. Nepaisant įvairių tyrimų, vis dar dominuoja Portland cementas dėl savo universalumo ir patikimumo.
Ugniai atsparūs betonai
Ugniai atsparus betonas (aliuminatinis cementas) išsiskiria gebėjimu atlaikyti labai aukštas temperatūras ir neprarasti pirminių savybių. Juose dažnai įtraukia aliuminio oksidą ir specialius užpildus. Klasifikacija: pagal svorį (sunkus, lengvas, korinis) ir techniniais parametrais (atsparumas karščiui iki 700°C, ugniai atsparūs milteliai, plokščių tvirtinimas). Populiariausi ugniai atsparių mišinių tipai apima ABS, SBK, SBS, ShB-B, SSBA ir kt. Savarankiškai gaminti ugniai atsparų betoną galima laikantis norminių dokumentų, tačiau rekomenduojama rinktis sertifikuotas medžiagas.
Rišikliai ir jų rizikos bei ekologiniai aspektai
Statybiniai rišikliai vaidina didelį vaidmenį visos pramonės ekosistemoje. Pasaulinė rišamųjų medžiagų gamyba viršija 7,5 milijardo tonų per metus, o Portland cementas išlieka dominuojančia rišike. Daugelyje sričių kuriama nauja karta rišiklių, leidžiančių sumažinti išmetimą ir didinti perdirbamumą. Tvarkant ir gaminant rišiklius svarbu atsižvelgti į jų galutinį panaudojimą, tekstūrą, pašalinimo galimybes ir ciklų skaičių.
Trumpa praktinė almoniškos gairės grindims
- Pasirinkite tinkamą cemento kiekį atsižvelgiant į grindų paskirtį ir apkrovą.
- Užtikrinkite švarų vandens tiekimą ir kokybišką smėlį be priemaišų.
- Naudokite tinkamą plėvelę ir izoliaciją, užtikrinančią garso ir šilumos apsaugą.
- Priklausomai nuo projekto naudokite armatūros tinklą arba kompozicinę armatūrą.
- Laikykitės perimetro kompensacinių juostų ir laikykitės nurodymų dėl storio.
Santrauka
Rišamosios medžiagos pasirinkimas ir jų kiekiai lemia grindų konstrukcijos kokybę, ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos veiksniams. Cementas - tai tik vienas iš komponentų, o teisingas mišinio balansas su smėliu, vandeniu ir papildomais priedais sukuria tvirtą, tolygiai suderintą konstrukciją. Inovacijos skatina aplinkosaugą, didina atsparumą korozijai ir galimybes perdirbti rišiklius bei jų sistemas.
Klavišai žvilgsniui į ateitį
Geopolimeriniai ir vandens pagrindu veikiantys rišikliai, nanokompozitinės armatūros bei mažesnės CO2 emisijos cemento sprendimai - tendencijos, lemiančios tolesnį plytos, cemento ir pramonės plėtojimą.
tags: #kokios #palankiausios #salygos #kieteti #medziagoms #kuriu