Betoninės aikštelės yra optimalus ir pigiausias sprendimas sandėliams, įvairios paskirties gamybos, visuomeniniams, komerciniams pastatams, prekybos centrams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir kitoms patalpoms, kuriose keliami aukšti reikalavimai grindų dangai ir tvirtumui.
Betoninės aikštelės pasižymi išskirtiniu patvarumu ir ilgaamžiškumu, todėl tampa vis populiaresniu sprendimu tiek privačiose, tiek komercinėse erdvėse. Tinkamai įrengtos betono grindys gali tarnauti ne vieną dešimtmetį. Jos yra monolitiškos, nedulka, pasižymi aukštu cheminiu atsparumu ir puikiai atlaiko smūgines bei vibracines apkrovas.
Pagrindų įrengimas
Kokybiškos betoninės aikštelės prasideda nuo tinkamo pagrindo paruošimo. Prieš pradedant betonavimo darbus, būtina tiksliai išmatuoti aukščius naudojant vandeninį arba lazerinį nivelyrą.
Iškasus suprojektuotos dangos konstrukcijos lovį pasiekiamas esantis gruntas, kuris privalo būti sutankintas vibromašinų pagalba. Nuo grunto priklauso sekančio sluoksnio storis. Pagrindas negali būti augalinis gruntas ar bet koks kitas organinis sluoksnis, kaip durpės ir t.t., prireikus privalomas drenažo sistemos įrengimas. Tinkamiausi pagrindai dangoms įrengti - smėlis/žvyras. Esant molio sluoksniui taikomos įvairios priemonės jį stabilizuoti, kaip grunto stabilizavimo cheminės priemonės, geotekstilių, geotinklų klojimas ir t.t. Esantis gruntas bei visi pagrindų sluoksniai privalo būti sutankinti vibromašinų pagalba.
Vibroplokštės ir jų panaudojimas
Grunto sutankinimo gylis priklauso nuo vibroplokštės svorio:
- 86kg - iki 20cm
- 120kg - iki 30cm
- 150kg - iki 40cm
- 330kg - iki 50cm
- 430kg - iki 60cm
- 530kg - iki 70cm
Pado smūgis į pagrindą priklausomai nuo svorio: nuo 625 kg/m2 iki 1613 kg/m2.
Kiti sutankinimo įrenginiai:
- Vibrokoja: Grunto sutankinimo gylis - iki 1200 cm, nepamainoma tranšėjų tankinime, aplink statinius.
- Rankinis vibrovolas: Grunto sutankinimo gylis - iki 1000 cm, lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelėms.
- Vibrovolas: Grunto sutankinimo gylis > 1000 cm, keliai, gatvės.
Šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas
Šalčiui atsparaus sluoksnio storis priklauso nuo grunto pagrindų ir viršutinio sluoksnio eksploatavimo intensyvumo. Naudojamos birios medžiagos - šalčiui atsparus ir vandeniui pralaidus smėlis/žvyras ar jų mišinys, dažniausiai 0-20 mm frakc. iškastinė medžiaga. Sluoksnis veikia kaip "amortizacija" grunto judėjimui ir įšalo metu neleidžia išsibanguoti ar kitaip deformuotis viršutinei dangai. Standartinis sluoksnio storis neintensyviam lengvąjam transportui - 20 cm esant apatiniam II grupės gruntui. Esant netvirtiems pagrindams, intensyviam eismui, sunkioms eksploatavimo sąlygomis sluoksnio storis didinamas iki 30 cm, 50 cm ar net daugiau nei 100 cm.
Skaldos sluoksnis
Skaldos sluoksnis veikia kaip pamatinis pagrindas, atlaikantis viršutines eksploatacines apkrovas. Naudojamas įvairus akmuo arba jo mišinys su šalčiui atsparia biria medžiaga (smėliu, žvyru): dolomitas, granitas, žvyro skalda ir t.t. Pagal statybos taisykles:
- Žvyro arba skaldos pagrindai rengiami iš žvirgždo ir smėlio mišinių (žvyro) 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcijų;
- Skaldos ir smėlio mišinių 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcijų.
Skalda yra brangi medžiaga, todėl esant neintensyviam lengvojo transporto eksploatavimui leidžiama naudoti mišinius ekonominiais sumetimais, tačiau pilnai atlaikant viršutines apkrovas. Sluoksnio storis:
- Vaikščiojamoji danga - 8 - 15 cm
- Važiuojamoji danga - 12 - 17 cm (lengvasis transportas)
- Važiuojamoji danga - 20 -> 40 cm (sunkusis transportas)
Svarbu: skaldos sluoksnio susitankinimo koeficientas = 1.2 - 1.3. Taip yra todėl, kad skalda yra biri medžiaga, kuri po tankinimo vibromašinomis susispaudžia, todėl reikalingas kiekis dauginamas iš koeficiento, taip gaunant realų tūrį/tonażą.
Patikrinti, ar sluoksnis tinkamai sutankintas, naudojamas įrenginys, matuojantis sutankintų pagrindų deformacijas - grunto sutankinimo matavimo prietaisas (tankio matuoklis). Jis skirtas sutankinimo gylio nustatymui bei grunto sutankinimo kokybei tikrinti. Komplekte yra spausdintuvas gautų rezultatų spausdinimui.
Išlyginamasis sluoksnis
Išlyginamasis sluoksnis reikalingas lygiam viršutinės dangos paklojimui bei viršutinių apkrovų atlaikymui. Dažniausiai naudojamos medžiagos: akmens atsijos, granito atsijos, smėlio-cemento mišinys. Akmens atsijos (0-5 mm fr. skaldos "dulkės") yra pigesnė medžiaga nei granito atsijos (fr. 0-2 mm), kuri aplamai dėl brangių kaštų dažniausiai naudojama geležinkelių sektoriuje, tačiau nepamainoma naudojant trinkelių siūlių užpildyme. Smėlio-cemento mišinys jau kurį laiką naudojamas tik išskirtinėmis sąlygomis, todėl, kad atsijos yra ergonomiškesnė medžiaga, žymiai palengvėja dangos remontas ir t.t. Atsijų sluoksnio storis dažniausiai naudojamas iki 3 cm. Iš praktikos nerekomenduojama didinti sluoksnio storį daugiau 5 cm, kadangi įgeria drėgmę ir įgauna panašias savybes kaip "kempinė".
Betono mišinio parinkimas ir paruošimas
Betono mišinio sudėtis parenkama atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas. Gaminame įvairių klasių betono mišinius, nepralaidžius vandeniui, atsparius šalčiui, karbonizacijai, chloridų ir sulfatų poveikiui.
Grindų betonavimui skirtas betonas maišomas darbų atlikimo vietoje. Vietoje gaminant betoną, galima tiksliai kontroliuoti mišinio sudėtį ir, jei reikia, pridėti papildomų priedų betono markei padidinti. Plastifikatoriai - dar vienas svarbus priedas, kuris betono mišinį padaro plastiškesnį ir lengviau apdirbamą.
Norint apskaičiuoti, kiek reikia cemento grindų betonavimui, būtina žinoti grindų plotą, betono sluoksnio storį ir pasirinkto betono mišinio santykį. Paprastai 1 kvadratinio metro ploto grindų betonavimui, kurio storis yra apie 5 cm, reikės apie 20-25 kg cemento. Šiuolaikiniai sauso betono mišiniai leidžia atlikti betonavimo darbus greičiau ir paprasčiau. Naudojant paruoštą sausą betoną, nereikia maišyti skirtingų sudedamųjų dalių - tereikia tinkamo kiekio švaraus vandens ir kruopštaus maišymo proceso.
Vandens kiekis ir maišymo procesas
Maišant sausą betono mišinį, svarbu atidžiai sekti instrukcijas dėl vandens kiekio. Paprastai vienam 25 kg sauso betono maišui reikia apie 2,5-3 litrų vandens. Maišymui geriausia naudoti betono maišyklę arba elektrinį maišytuvą, kuris užtikrins vienodą mišinio pasiskirstymą ir tolygų tirštumą. Nedideliems kiekiams taip pat galima naudoti kastuvą ar mentelę. Paruoštą betoną reikia sunaudoti per 1-2 valandas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės.
Betonavimo procesas ir storis
Betono sluoksnio storis: Rekomenduojamas sluoksnis yra 5-10 cm, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo aikštelės apkrovos ir patalpų funkcionalumo. Grindų storį reikėtų rinktis labai atsakingai, atsižvelgiant į tai, koks transportas važinės - ar sunkusis, ar lengvasis.
Betono paskirstymas: Naudokite mentelę arba specialų lyginimo įrankį, kad tolygiai paskirstytumėte betoną ir pašalintumėte oro tarpelius. Lyginimas ir glaistymas: Kai betonas yra tolygiai paskirstytas, jį reikia glaistyti, kad paviršius būtų lygus.
Betono armavimas
Betono armavimo reikalavimai yra būtini tinkamam armavimo paskaičiavimui, ką padarys tik geras specialistas. Armavimas yra svarbus grindų tvirtumo elementas. Naudojamas 15×15 cm arba 20×20 cm akių armavimo tinklas, kuris įmontuojamas prieš liejant betono mišinį. Alternatyva - betono mišinio užpildymas polipropileniniu fibro pluoštu, kuris sustiprina betoną ir pakeičia armavimo tinklą.
Sintetinis pluoštas aikštelėms: 2022 metais pradėtas ir dar nepabaigtas projektas Mažeikiuose. Betonuojama aliejaus ir dujų sandėliavimo-pakrovimo lauko aikštelė. Pagal nurodytas apkrovas (pakeltuvas ir sunkvežimiai iki 40t) suskaičiuotas grindų projektas. Betonuojamos aikštelės storis 18 cm. Aikštelės betonas armuotas sintetiniu plačiu Fibrofor Diamond, 3kg/m³. Šis plaušas išsiskiria tuo, kad yra labai lankstus ir permatomas. Todėl plaušas „įsitrina” į betono paviršių ir nelieka „ežių”, kurie laikui bėgant ardo betono paviršių ir pagreitina betono paviršiaus nusidėvėjimą.
How to screed concrete for beginners | screeding tutorial | learn how to screed #concrete #screeding
Betono paviršiaus apdaila ir apsauga
Betono paviršiai gali būti apdorojami skirtingais būdais, siekiant suteikti jiems unikalią išvaizdą ir papildomas savybes:
- Poliruotas betonas: paviršius šlifuojamas ir poliruojamas specialiomis mašinomis, kol pasiekiamas glotnus, blizgus paviršius.
- Impregnuotas betonas: Į betoną įmaišomas impregnantas, kuris sustiprina paviršių, mažina dulkėtumą, didina atsparumą dėvėjimuisi.
- Mineraliniai pabarstai: Pramoninėms paskirties statinių grindims, daugiau veikiamoms mechaninių apkrovų, naudojami mineraliniai pabarstai, suteikiantys betono paviršiui didelį kietumą ir atsparumą dilumui. Jie taip pat gali suteikti giluminio poveikio betono hidroizoliaciją kristalizacijos būdu.
Siekiant apsaugoti šviežią betoną nuo ankstyvo nuodžiūvio, buvo naudojama medžiaga Danish Concrete Hardener. Ši medžiaga ne tik leidžia betonui tinkamai sukietėti, bet ir veikia kaip kietiklis/repelentas. Tai reiškia, kad betono paviršius tampa tankesnis, stipresnis ir mažiau įgeriantis.
Betono ilgaamžiškumas ir priežiūra
Betonas yra trapi medžiaga. Jis atsparus didelėms gniuždymo jėgoms, bet turi nedidelį stiprį tempiant. Lietuvos klimatas nėra palankus betono dangoms ir konstrukcijoms, ypač jų išorinių paviršių ilgaamžiškumui. Esame drėgno klimato zonoje, pajūryje drėgnas klimatas vyrauja pastoviai. Kalbant apie lauke eksploatuojamo betono dangas - betono aikšteles, laiptus, kelius, takus, juos dar intensyviau veikia ne tik apkrovos, fizikiniai veiksniai, bet ir techninė druska, kuri sukelia betono bei armatūros koroziją.
Betono mechaninės savybės, tokios kaip plastiškumas ir kietumas, gerinamos betoną armuojant - armavimo tinklais arba plaušu. Armuojantis plaušas betono gamyboje reikalingas tam, kad sumažintų susitraukimo deformacijas ir neleistų trapiam betonui irti. Kaip viena tinkamiausių betono armavimo medžiagų užsirekomendavo sintetinė medžiaga polipropilenas.
Norint, kad betono paviršius nesutrūkinėtų, o konstrukcija tarnautų ilgus metus, gamintojai siūlo betoną armuoti dviejų tipų polipropilenu: Durus EasyFinish fibra ir Crackstop plaušu. Abi medžiagos veikia viena kryptimi: fibra didina betono atsparumą deformacijoms, apkrovoms, lenkimui, dilumui, o plaušas neleidžia atsirasti mikroįtrūkimams kietėjimo metu - plaušeliai perima susitraukimo įtempius.
Po betonavimo darbų prasideda kritinis grindų priežiūros etapas, kuris tiesiogiai lemia galutinį grindų kokybę ir ilgaamžiškumą. Betonui kietėti ir džiūti reikia laiko. Kad betonas džiūtų tolygiai, jis gali būti uždengtas drėgmei nepralaidžia plėvele, kuri padės išlaikyti reikiamą drėgmės kiekį ir užkirsti kelią įtrūkimų atsiradimui.
Suteikiame grindų betonavimo darbams ilgalaikes garantijas.
