Kokio dydžio plytelių klijavimas lengviausias: išsamus vadovas

Plytelių klijavimas - tai procesas, reikalaujantis kruopštumo ir tinkamo pasirengimo. Tinkamas plytelių klijų pasirinkimas yra viena iš esminių sąlygų, norint užtikrinti tvirtą plytelių sukibimą su pagrindu. Šiame straipsnyje pateikiama išsami instrukcija, kaip tinkamai paruošti paviršių, pasirinkti tinkamus klijus ir atlikti plytelių klijavimo darbus.

Pagrindinė informacija apie plyteles ir jų klojimą

Plytelių klijavimas - paprastas procesas, jei pasirinktos tinkamos ir tarpusavyje derančios medžiagos. Kokybišką ir ilgalaikį paviršių jums padės suformuoti Knauf plytelių klijai, kurių įvairovė labai didelė, tad tiks bet kurioms pasirinktoms plytelėms.

Plytelių skirstymas pagal dilumo klases nurodo, kokiam apkrovos lygiui jos yra tinkamos. Tai svarbu renkantis plyteles grindims, ypač intensyviai naudojamose patalpose. Dilumo klasė Rekomenduojama naudoti Naudojimas

  1. 1 dilumo klasė - Siena; Vonios kambariai, WC
  2. 2 dilumo klasė - Siena // Grindys be braižančių nešvarumų; Vonios kambariai, miegamieji // Vaikščiojimo basomis zona
  3. 3 dilumo klasė - Siena // Grindys su atsitiktiniais, mažai braižančiais nešvarumais; Gyvenamosios zonos
  4. 4 dilumo klasė - Siena // Grindys su mažai braižančiais nešvarumais; Prieškambariai, virtuvės, balkonai
  5. 5 dilumo klasė - Siena // Grindys su braižančiais nešvarumais; Garažai, darbo patalpos, biurai

Plytelių skirstymas pagal tipus: keraminės plytelės, glazūruotos, akmens masės plytelės ir kt. Savybės bei rekomenduojamas naudojimas pateikti lentelėse. Plytelių klojimo instrukcijoje aprašomi keli klojimo būdai ploname, vidutiniame ar storesniame sluoksnyje, skirtingoms plytelių rūšims ir paskirtims.

EN 12004 klasifikacija apima klijus pagal jų savybes: K1, K2, K3, K4, K5, K6 ir atitinkamus klijavimo metodus. ES standartuose taip pat reglamentuojami siūlių užpildai EN 13888 (CG1, CG2 WA ir kt.).

Plytelių klijavimo instrukcija

Pagrindinis plytelių klijavimo etapas - tinkamo pagrindo paruošimas. Pagrindas turi būti tvirtas, nedulkėtas, sausas, neįšalęs ir gerai laikantis apkrovas. Tai būtini reikalavimai, norint plyteles klijuoti plonasluoksniu metodu.

Pagrindo paruošimas: vizualus tikrinimas ir bandymai, gruntavimas, paviršiaus ruošimas, hidroizoliacija drėgnose patalpose. Jei pagrindas nelygus, šalinamos pašalinės medžiagos, nuvaloma purvas, o vietos lyginamos išlyginamais mišiniais. Bandymas įrėžiant ir trinant, lipnios juostos testas, drėkinimo vandeniu bandymas padeda įvertinti įgeriamumą.

Plytelių klojimas ant sienų: pradėkite nuo centro ar apačios priklausomai nuo projekto, atsižvelgiant į grindų konstrukciją. Rasti centras ir įtempimo virvė padeda išlaikyti lygų raštą. Plyteles pradedama klijuoti nuo krašto ar nuo interjero centro sistemos. Plyteles derinant su lygiu atstumu - naudojami tarpikliai, o pjaustytos plytelės dedamos kampuose. Deformacines siūles įrengiame po durų varčia ir kitose vietose pagal poreikį.

Medžiagų poreikio nustatymas - svarbu tiksliai apskaičiuoti plytelių ir klijų kiekius. Plytelės, gruntas, siūlių glaistas, valikliai, kryžiai, šukos, įrankiai ir kt. - sąrašas, kuris paprastai pateikiamas techniniuose lapuose.

Plytelių klojimo būdai ir dantukų dydžiai

Yra keli klojimo metodai ploname sluoksnyje: Floating, Buttering, Floating-Buttering. Floating - klijai tepami ant paviršiaus, plonas sluoksnis, 6 mm dantukų glaistas, tinka vidaus patalpoms su nedidelėmis apkrovomis. Buttering - klijai tepami ant antrosios plytelės pusės, naudojamas sienoms ir siauriems plotams. Floating-Buttering - abu sluoksniai tepami ir šukuojami, tinka didelėms apkrovoms, išorėms, šildomoms grindims ir kt. Vidutinio sluoksnio metodas naudojamas didelių plytelių atveju ar sudėtingam paviršiui; dėka storesnės plėvelės plitimo, galima užtikrinti iki 100 % padengimą.

Dantukų storis atitinka plytelių dydį: 6 mm (iki 100 mm), 8 mm (100-200 mm), 10 mm (200-330 mm), >10 mm (virš 330 mm). Sklandus klijavimo procesas užtikrina tolygų sluoksnį ir sumažina oro burbuliukų susiformavimą.

Plytelių siūlių glaistymas ir formavimas

Plytelių siūlių formavimas ir glaistas - estetinių ir ilgaamžiškumo klausimas. Pradžioje pasirenkamas siūlių užpildas: cementiniai, deformaciniai ar profiliiniai silikonai. Drėgnoje aplinkoje rekomenduojama rinktis elastingą glaistą (Flexfuge Universal ar Flexfuge Bodenspezial, priklausomai nuo siūlių pločio). Įvertinkite patalpą ir pločio poreikį, jei puikiai tinka pilkos spalvos glaistas - jo ilgaamžiškumas atsineša praktiškumą.

Užpildo parinkimas priklauso nuo plytelių tipo ir aplinkos. Jei glaistas artimas plytelių spalvai, išryškinsite faktūrą; jei kontrastinis - sukursite akcentą.

Siūlių užpildas įleidžiamas į tarpus ir paskui nubraukiama pertekliaus dalis bei valoma plytelių paviršių 10-15 minučių po glaisto užpildymo. Laikas gali skirtis pagal produkto patvirtintus nurodymus.

Pabaiga ir patarimai

Plačiai aprašyta: pasiruošimas yra svarbiausias žingsnis. Svarbu, kad paviršius būtų švarus, lygus ir sausas. Hidroizoliacija būtina drėgnose vietose. Tinkamai parinkti klijai užtikrina ilgaamžiškumą, ypač šildomų grindų atvejais, kur elastiniai klijai išlaiko sukibimą dėl temperatūrinių plėtimų.

Mitai apie plytelių klijavimą - klaidingi: paviršius turi būti švarus, lygus ir sausas; klijai turi būti parinkti pagal plytelių rūšį, vietą (lauke ar viduje) ir pobūdį; skirtingos dangos reikalauja skirtingų sprendimų. Nereikia manyti, kad plytelės gali būti klijuojamos ant bet kokio paviršiaus. Tinkama projekto priežiūra ir laikymasis rekomendacijų - didžiausia sėkmės garantija.

Infografika: Plytelių klijavimo procesas - nuo pagrindo paruošimo iki glaisto užpildymo

Plytelių grindų pradžiamokslis | Žingsnis po žingsnio, kaip pirmą kartą kloti plyteles

Jei turite klausimų apie konkrečias situacijas, parašykite - padėsiu pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

tags: #kokio #dydzio #plyteles #lengviau #klijuoti