Kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingas medžiagas. Senovės Egipte pradėtas naudoti cementas naudojamas ir šiandien, tačiau nedaug kas žino, kokia kenksminga Žemei yra jo gamyba. Per metus pagaminama apie 2,5 mlrd. tonų šios statybinės medžiagos, o, remiantis pasaulio išteklių instituto duomenimis, cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 4-5 proc. CO2. Kaune kontūruojantys pokyčiai sutampa su miesto plėtros tempais, kai siekiama įsivaizduoti naujus regionus kaip ekonominius centrus.
SMKTC direktorius E. Nauja teigia, kad cementas gali būti gaminamas ne iš kalcio karbonato (klinčių), o iš magnio silikatų, o tai padeda sumažinti CO2 išmetimą. Būtent ši žaliava cemento gamybos metu neišskiria CO2, o kietėdama papildomai absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Dar geresnis mokslininkų pasiūlytas būdas - gaminti rišamąją medžiagą apskritai į aplinką neišskiriant CO2, vadinamoji „pelenu rišamoji medžiaga/cementas“, kuri gaunama iš akmens anglies lakiųjų pelenų surenkant juos specialiais filtrais. Įvykus cheminėms reakcijoms gaunama itin tanki struktūra, susidarant kalcio aliuminio silikato hidratui C.A.S.H., kuris yra tvirtesnis už klasikinį C.S.H.
Dar viena alternatyva įprastiniam cementui - geopolimerų rišamųjų savybių panaudojimas cemento gamybos metu, naudojant juos kaip portlandcemento pakaitalą. Geopolimerinis cementas yra ekologiškesnis ne tik dėl mažesnio CO2 lygio, bet ir dėl to, kad jo gamyboje gali būti naudojamos įvairios pramoninės atliekos, kaip lakieji pelenai, kurių Europoje patenka į aplinką daugiau nei 40 mln. tonų per metus. Nors tyrimai įvairūs, šiuo metu statybos rinkoje nėra kito rišamosios medžiagos produkto, kuris masiškai galėtų pakeisti cementą.
Armatūrinis plienas ilgą laiką buvo pagrindinė gelžbetoninių konstrukcijų armavimo medžiaga, tačiau jo fizinės-mechaninės savybės, ypač atsparumas korozijai ir elektromagnetinei aplinkai, ne visada atitinka visus reikalavimus. „Vienas problemos sprendimų būdų yra gelžbetoninių konstrukcijų armavimui naudoti naujos kartos inovatyvias medžiagas - betonines konstrukcijas armuoti ne plienine armatūra, o kompozicine“, - teigia E. Dvasia. Tokia kompozicinė armatūra - iš stiklo arba bazalto pluošto kompozitų, sujungtų polimerais, ir gali suteikti ilgaamžiškumą nuo 80 iki 100 metų. Ji yra atspari šarminėms betono terpėms, nelaidi šilumos ir elektros laidumui, turi didelį stiprumą tempiant, lengvai apdirbama ir ženkliai lengvesnė už plieninę armatūrą. Kompozicinė armatūra gali būti naudojama kaip strypinė armatūra, armatūros tinklai ir erdviniai karkasai, o konstrukcijos gali veikti esant įprastoms ir agresyvioms aplinkoms.
Vienas naujausių miestų Lietuvoje, pradėtas statyti 1949 m. prie būsimos cemento gamyklos - Naujoji Akmenė. 1952 m. miestui buvo suteiktas pavadinimas Naujoji Akmenė, o 1967 m. pradėta cemento gamyklos statyba prie Karpėnų klinčių telkinio. Paskutiniaisiais dešimtmečiais Akmenės regione vystėsi cementas, stogo dangos, kalkės ir kitos statybinių medžiagų įmonės, o pats miestas tapo sovietinės architektūros palikimu. Svarbus akcentas - Šventosios Dvasios atsiuntimo bažnyčia, konsekruota 1999 m., ir architektūrinė kompozicija, kurią kuria architektas Antanas Čiapas.
Akmenės savivaldybė tapo svarbiausiu regiono statybinių medžiagų gamybos centru: cementas, stogo dangos, kalkės. Didžiausios įmonės - AB „Akmenės cementas“ (cementas), UAB „Bigso“ (kartonas, plastikas, popierius), UAB „Vaidva“ (ardymas, atliekų priėmimas ir perdirbimas). Pernai LEZ teritorijoje į rinką įsiliejo VMG medienos drožlių plokščių gamykla. 90 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamykla pradėjo statybą, o 2025-2026 m. žadama užbaigti statybas, kartu su kuriomis planuojama sukurti kelias šimtus darbo vietų. Akmenės LEZ numatytos plėtotės priemonės siekia pritraukti investuotojų ir skatinti regiono bendrą plėtrą, įskaitant naujas darbo vietas, NT projektus ir infrastruktūros plėtrą.
Miesto vadovas teigia, kad įmonių įsikūrimas ženkliai pakeitė regiono ekonominę ir socialinę situaciją. „Daugelis žmonių gyvena iš darbo, NT kainos išaugo, atsiranda naujų paslaugų sektorių, viešbučiai ir parduotuvėlės“, - sako meras. Tačiau kyla klausimai dėl poveikio vandens telkiniams, todėl vietos valdžia planuoja kreiptis į Geologijos tarnybą. Taip pat kyla diskusijos dėl galimos taršos ir aplinkos įtakos, kai planuojamos žaliosios energetikos projektai šalia Akmenės LEZ.
2028-2030 metams planuojama sukurti dar didesnį ekonominį poveikį regionui: pradėtos statybos, planuojami nauji kotedų kvartalai ir įmonių plėtra. Planuojama, kad 700 butų ir platus infrastruktūros vystymas skatins gyvenvietės augimą iki apie 30 tūkst. gyventojų. Vietos valdžia nėra prieš technologinę žaliąją transformaciją - ji siekia, kad investicijos taptų ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu proveržiu regionui, įskaitant paramą verslui ir bedarbių integraciją į darbą. Be to, numatomi sprendimai dėl darbo galimybių iš užsienio ir emigrantų grįžtamojo judėjimo, taip pat planai dėl mokesčių lengvatų smulkiam verslui regionuose.
Šio proceso dalis - bendrosios investicijos į infrastruktūrą, migracijos ir demografijos valdymas, bei ateities verslo modeliai. Darbo rinka regione vystosi kartu su LEZ projektų įgyvendinimu: potencialūs darbuotojai iš Lietuvos ir užsienio, papildomi įgūdžiai, ir naujo tipo įmonių veikla. Panašiai būtų galima tikėtis ir kitose Lietuvos savivaldose, kurios ieško balanso tarp ekonominio augimo ir aplinkosaugos reikalavimų. Pavyzdžiai rodo, kad net ir didelių projektų atveju galima siekti socioekonominės plėtros be reikšmingo poveikio aplinkai.
1947-1955 metų statybos istorijos kontekste Akmenės cemento gamykla plėtėsi - įvyko naujos įmonės, modernūs cechai ir technika keitė gamybos procesus. Ši plėtra lėmė įmonių pasikeitimą, modernizaciją ir aukštesnį darbo našumą. 2001 m. įmonė įsigijo akcijų, pradėta daugiau investicijų į gamybos naujoves, toks nuoseklus vystymasis paskatino regiono ekonominę plėtrą ir plėtotę LEZ teritorijoje. 2016-2017 m. pradėtas naujas hidraulinis kelių rišiklis HRB E4, atitinkantis standartus, įrodo intraplaninį technologinį progresą. Daug metų siekta, kad regionas taptų moderniu ekonominiu centru.
Žvelgiant į ateitį, administratoriai akcentuoja, kad regiono plėtrą reikia derinti su socialine integracija, užimtumo skatinimu ir dideliu dėmesiu aplinkai. Lietuvos regionuose matyti, kad įmonių įsikūrimas LEZ rajonuose gali sukelti gyventojų migraciją, didesnį tikslinį užimtumą ir saugesnį socialinį klimatą, kai kredito, NT kainos ir paslaugų sektoriai vieningai užtikrina gyventojų gerovę. Tokiu būdu miestai ne tik auga, bet ir laikui bėgant įgauna naujus kultūrinius bei ekonominius profilius.
Tabla: akcentai ir investicijų spektras Akmenės LEZ
| Įmonė | Veikla | Investicija (eur) | Darbuotojų skaičius |
|---|---|---|---|
| VMG | Medienos plokščių gamyba | 120,000,000 | 500-600 |
| Nova baldų įmonė | Konstrukcinių baldų gamyba | 80,000,000 | 500-600 |
| Konstrukcinė mediena | Gamyba | 80,000,000 | 170 |
| Kitos įmonės | Kompozicinės dervos, tyrimai | Nedaug | - |
Prieš pradedant naujus projektus, svarbu vertinti poveikį vandens telkiniams ir aplinkai, ypač kai planuojama žaliojo kuro gamyba e.metanolio ir žaliojo vandenilio srityje. Savivaldybė planuoja glaudžiai bendradarbiauti su Geologijos tarnyba ir atlikti visus reikalingus vertinimus prieš bet kokią didesnės apimties investiciją. Taip pat tikimasi, kad regionas taps patrauklesnis investuotojams dėl miestų plėtros, darbo vietų kūrimo ir infrastruktūros atnaujinimo.
