Dažniausiai statybinių medžiagų parduotuvėse prekiaujama interjero puošybos ornamentais iš plastiko, nors dar nepamiršta ir apdaila iš gipsinių elementų. Jie yra trapūs, sunkesni už plastikines detales, nuo atsitiktinių smūgių ar sienų bei lubų deformacijų palyginti greitai įtrūksta. Be to, norint su jais dirbti, reikia turėti specifinių įgūdžių (ne kiekvienas sugebės juos atpjauti; klijuojant tokius elementus būtina specialiai apdoroti pagrindą ir t. t.). Visgi pagrindinis gipsinių puošybos elementų trūkumas - nedidelis atsparumas drėgmei. Juos galima naudoti tik sausose, gerai vėdinamose patalpose. Iš įvardytų puošybos elementų mūsų interjeruose dažniausiai naudojamos prie lubų klijuojamos plokštės. Paprastai jos gaminamos iš polistireninio putplasčio, rečiau - iš kitokio plastiko. Plokštės iš polistireninio putplasčio (EPS) - pats pigiausias lubų apdailos būdas. Kartais teigiama, kad tai ir praktiškiausias sprendimas luboms papuošti.
Tačiau daugeliui pasirinkusiųjų tokią dangą ar ornamentines detales greičiausiai imponavo tai, kad neturėdami jokių instrumentų bei neįgiję įgūdžių jie galės savarankiškai ir labai sparčiai priklijuoti norimos formos, ornamento ar reljefo plokštes bei kitokias detales. Be to, po tokiomis plokštėmis galima paslėpti kai kuriuos lubų defektus - nelygų glaisto ar perdangos plokščių paviršių, nedidelius plyšelius ir plokščių siūles. Kitas minėto praktiškumo aspektas - tokios apdailos eksploatacinės savybės. Polistireninio putplasčio plokštėms nekenkia drėgmė, todėl jas galima klijuoti itin drėgnose patalpose - vonioje, virtuvėje. Vis dėlto ir šių gaminių savybės gali skirtis - pagal gamybos technologiją, apdailinės plokštės iš polistireninio putplasčio skirstomos į tris grupes.
Skirstymas pagal gamybos technologiją ir jų savybės
Pačios paprasčiausios ir pigiausios plokštes gaminamos įkaitintais štampais suspaudžiant 6-8 mm storio įprastinio polistireninio putplasčio atraižas (ruošinius). Įkaitęs putplastis suminkštėja ir sutankėja, jo paviršiuje atsispaudžia įvairūs ornamentai ar faktūra. Presavimas - pigiausias gamybos būdas, leidžiantis gauti vadinamosios ekonominės klasės apdailą. Šias plokštes galima dažyti vandeniu skiedžiamais emulsiniais ir akriliniais dažais, tačiau jų negalima dažyti dažais, kurių sudėtyje yra tirpiklių ir skiediklių, galinčių pakenkti polistireno putplasčiui.
Aukštesnės klasės ir todėl brangesnė yra apdaila iš plokščių, gautų ekstruziniu būdu. Jos gaminamos iš ekstruzinio polistireninio putplasčio, gali būti nuspalvintos ar padengtos plėvele (tokios plokštės dar vadinamos laminuotomis). Nuo kitų atmainų plokščių skiriasi lygiu paviršiumi - jose nepastebimas grūdėtumas, kuris presuotose plokščiųose yra gana akivaizdus. Tokios plokštės yra visiškai nelaidžios vandens garams, jas galima plauti minkšta kempine ir skystuoju muilu ar kitokiomis paviršiaus nebraižančiomis plovimo priemonėmis. Jos rekomenduojamos naudoti patalpose, kurioms keliami griežtesni higienos reikalavimai. Dažnai šios plokštės jau gamykloje nuspalvinamos pastelinėmis spalvomis arba padengiamos plėvele.
Dar kokybiškesnė lubų apdaila gaunama su polistireninėmis plokštėmis, suformuotomis įkaitintose presavimo formose, kai polistireninio putplasčio žaliava sulydoma (sukepinama). Kartais tokios plokštės pavadinamos „injekcinio formavimo gaminiais”. Šių plokščių storis - 8-15 mm, joms būdinga smulkiagrūdė struktūra, švari matinė spalva ir labai aiškiai atsispaudęs ornamento piešinys ar paviršiaus faktūra. Jas galima dažyti akriliniais ar vandeniu skiedžiamais emulsiniais dažais. Tomis plokštėmis imituojami gipso lipdiniai, o jų matmenys būna labai tikslūs. Priklijuotos prie lubų, šios plokštės sudaro vientiso ornamentinio piešinio įspūdį, nes siūlės tarp jų praktiškai nebepastebimos.
Žinoma, be gamybos technologijos ir žaliavų kokybės egzistuoja ir kiti kokybės kriterijai. Vieni gamintojai siūlo vienodų (50×50 cm) matmenų plokštes, kiti - didesnius matmenis, medienos lentas ar emaliuotą metalą primenančiomis plokštėmis. Svarbus kriterijus - plokščių paviršiaus tekstūros, spalvų bei formų įvairovė, kai kurie gamintojai siūlo kolekcijas klasikinio ar modernaus stiliaus, pastelinių ar ryškių spalvų gaminių rinkinius. Kita vertus, šalia klijuojamų lubų plokščių reikės ir prie jų derančių apvadų.
Klijų paruošimas ir pagrindinės taisyklės klijavimui
Kraštinės padėties metodo atveju mišinio juosta tepama ant kitos plokštės pusės krašto ir keletas apie 8 cm skersmens kauburėlių viduryje. Po smeigėmis neturi būti erdvės, neužpildytos mišiniu. Plokštės kraštai neturi būti ištepti klijais. Jei spaudžiant plokštę prie sienos klijai išsilieja už krašto, juos reikia nedelsiant pašalinti. Jei klijai kauburėliais nekrečiami, plokščių sujungimo vietoje gali atsirasti plyšiai. Jei klijų juosta netepama ant kitos plokštės pusės krašto, gali atsirasti plokštės vidurio įdubimas ir plyšiai.
Klijuojant šiltinamąsias plokštes tuo pačiu metu montuojamos ir palangių iš lauko pusės gembės, nes vėliau jas pritvirtinti yra sunkiau. Taip pat instaliuojami bitumo ir poliuretano tarpikliai. Plokštės klijuojamos šalia viena kitos, be tarpelių užpildymo priemonės. Plokštės prie pagrindo prispaudžiamos taip, kad mažiausiai 40 % jų viso ploto būtų padengta klijais. Spausti reikia gana smarkiai, kad sukibimas būtų geras. Šiltinamosios plokštes klijuojamos horizontaliai ilgesniąja 1 m kraštine. Kitaip klijuoti neleistina. Tarpeliai užpildomi tos pačios šiltinamosios medžiagos juostelėmis, kurios užpildo plyšius. Plyšių užpildui galima naudoti poliuretano putas, bet reikia užtikrinti, kad putos užpildytų visą gilumą.
Paviršių iš specialios medžiagos (akytojo betono su plytomis) sujungimo vietose neturi būti išilginio šiltinamųjų plokščių plyšio. Išilginio plyšio neturi būti virš prie pagrindo pasitaikančių pakopų. Angų kampuose neturi atsirasti skersinių plyšių. Plokštę reikia pjaustyti taip, kad kraštinės ilgis būtų ne mažesnis nei 10 cm. EPS plokštės neturi būti pageltusios nuo UV spindulių. Plokštes reikia kloti tiesiai.
Rinkoje yra įvairių klijų EPS plokštėms klijuoti; be smeigiavimo rekomenduojama šiltinti tik pirmą aukštą. Darius Karvelis pažymi, kad šiltinimo plokštės klijuojamos tam tikslui skirtais klijais, o polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos cementiniais arba poliuretaniniais klijais. Klijai turi būti tepami visame plokštės ploto, ne mažiau kaip 40% šiltinimo plokštės ploto, o šaltinimo plokščių apsaugai - ne mažiau 60% plokštės ploto, kad šiluma neišsiskverbtų į išorę per siūles.
Kai šiltinimo sistema klijuojama plonasluoksniu tinku, smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvutės sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai plokštės storis ≥ 150 mm, gali būti padarytos duobutės smeigių galvutėms įgilinti. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamšteliu arba užpurškiamos montažinėmis putomis. Smeigių kiekis prie pastato kampų didesnis dėl didesnės atplėšimo apkrovos. Daugiau nuorodų teikia sertifikuotos šiltinimo sistemos tiekiančios įmonės.
Klijavimo sprendimai: kokie klijai tinka lubų plokštėms
Rinkoje gausu klijų tipų: poliuretaniniai, polimeriniai, PVA klijai. Estetiškiausias būdas sujungti detales yra klijavimas - jungimas nematomas, nereikia gręžti skylių. Klijai skirstomi į dažnai naudojamus tarpinių junginių sprendimus ir į specialius klijus, skirtus konkrečioms medžiagoms. Svarbu įvertinti sukibimo stiprumą (adhesijos jėgą) ir džiūvimo laiką. Gali būti skirti drėgnoms ar sausoms paviršiams, taip pat būti elastiški ar standūs.
Populiarių gamintojų klijų serijose rasite sprendimus tiek vidaus, tiek lauko darbams. Pavyzdžiui, „Soudal“ siūlo: dispersinius klijus 24A, 22A, 26A; purškiamus klijus Souda Bond; T-Rex seriją greitai stingantiems darbams; Fix All Ultra ir Fix All Turbo - MS polimeriniai klijai su dideliu sukibimu; Fix All Floor&Wall specialiai parketui ir grindims; 69A - klijai absorbuojantiems paviršiams; 68A, SMX serijos - elastingi klijai įvairioms medžiagoms; 48A - dekoratyviniams ir apdailos elementams. MS polimeriniai klijai pasižymi dideliu elastingumu ir pločiais taikymo spektru, tinka hidroizoliacijai ir įvairiems paviršiams.
Skirtingiems paviršiams skirti klijai rekomenduojami tepant sluoksnius 3-5 mm dantų mentele ir dengiant dviem kryptimis. Klijai turi būti naudojami taip, kad jungiasi šaltinių paviršiai ir užtikrintas toks stabilumas, jog paviršiai būtų prispausti kelioms dešimtims minučių. Prie sienos ir grindų jungčių būtina naudoti hidroizoliacinę juostą. Plytelėms klijuoti - atsižvelgiant į šildomų grindų reikalavimus - atsiranda skirtingi klijų tipai: siauresniems, tankesniems sluoksniams ar storesniam klijui, priklausomai nuo dangos ir pagrindo.
Palyginimui: epoksidiniai klijai pasižymi dideliu tvirtumu ir labai plačiu pritaikymu; jie dažnai naudojami medienai, keramikai, metalo paviršiams. MS polimeriniai klijai užtikrina ilgesnį elastingumą, todėl gerai tinka gumai, tekstilei ir drėgnoms patalpoms. Pirmiausia klijai dengiamas ant paviršiaus, tada danga prispaudžiama; sukeliamas tarpinis laikotarpis ir paviršiai fiksuojami. Vinilinės dangos, kiliminės dangos ar tekstiliniai paviršiai dažnai klijuojami 26A ar 69A klijais, o plaukiojančių grindų ar parketui - specialūs MS polimeriniai klijai iš serijų 73A, 68A, SMX, PVU ir pan.
Taip pat svarbu nepamiršti apie konstrukcinius sprendimus: dažnai montuojant lubų plokštes naudojami papildomi tvirtinimai arba tarpinės, kurie užtikrina ilgalaikį ir stabilų klijavimo rezultatą. Kai kuriais atvejais klijai veikia ir kaip hidroizoliacija bei garsą mažinantis tarpiklis, todėl jų pasirinkimas priklauso nuo patalpų sąlygų ir norimo efekto.
Kaip pasirinkti klijus konkrečiai situacijai
- Priklausomai nuo paviršiaus tipo (lygiuotas, šiurkštus, porėtas) - rinkitės atitinkamus klijus (elastinius arba standžius, universalus MS polimerinius, purškiamus ar lipnius).
- Vertinant džiūvimo laiką ir didesnį plotą - naudokite greitai stingstančius klijus (pvz., Soudal T-Rex, CYANOFIX 84A ar panašius).
- Jei reikalinga skaidri jungtis - rinkitės skaidrius MS polimerinius klijus arba elastingus klijus su stabilesniu paviršiumi.
- Jei būtina hidroizoliacija ir drėgnumas - naudokite elastiškus ar MS polimerinius klijus, kurie tinka drėgname aplinkoje.
- Laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl paviršiaus paruošimo, džiūvimo laikų ir sluoksnių storio.
Praktiniai montavimo patarimai
- Nuvalykite paviršių prieš klijavimą: duokite paviršiui būti švariam, sausam ir lygiam.
- Išmatuokite erdvę ir suplanuokite išdėstymą, kad šonai liktų po ranka pasiekiamas įstumtiems plokštėms.
- Ant plokštės kraštų ir vidurinės dalies užtepkite klijus - apie 40% plokštės ploto, o klijais padengta ir siūlės vietos.
- Pritvirtindami plokštes laikykitės horizontalaus išdėstymo, ypač kai montuojate šiltinimo plokštes, ir neleiskite suspaudimams pažeisti plokščių struktūros.
- Plyšiams užpildyti naudokite vieną iš pasirinktų izoliacinių medžiagų, pvz., poliuretano putas, bet užtikrinkite pilną jų gilumą užpildymą.
- Pakartotinai tikrinkite, ar klijai nebus išsilieję už kraštų, ir nuslinksčius plokštėms nepersistenkite su spaudimu.
- Kietėjimas dažnai užtrunka: laikykitės gamintojo nurodymų dėl laikymo ir plokščių priklijavimo vėlesnio sustiprinimo reikalavimų.
Taikomosios nuorodos ir patarimai dėl specifinių situacijų
Pakopos ir langų rėmų jungimuose dažnai pasirenkami stiprūs elastingi klijai (MS polimeriniai) su dideliu sukibimu, o grindims ir parketui - specialūs klijai su ilgu atviro išlaikymo laiku ir elastingumu, užtikrinant gerą pritaikymą įvairioms plokštėms ir paviršiams. Didesniems paviršiams rekomenduojama naudoti hermetikus, skirtus garų plėvelei ir aplinkoms jungtims užtikrinti. Vinilinėms grindims dažnai rinktis yra t-Rex arba panašūs klijai, kurie užtikrina greitą sukibimą ir ilgesnį atvirą laiką. Stiklo klijavimui taip pat naudoti specialius stiklo klijus, užtikrinančius tvirtą jungtį su minimalia matoma jungtimi.
3D lubų ir sienų plokščių montavimas reikalauja nuoseklumo: paviršius turi būti švarus, džiūvimo laikas atitinkamas, o plokštės laikomos taip, kad siūlės būtų kuo mažiau matomos. 2-4 paros laikotarpis prieš smeigų montavimą yra svarbus, kad klijai būtų pakankamai sutvirtėję, taip išlaikant stiprumą ir išvengiant šilumos tiltelių.
Trumpa atmintinė dėl praktinių nuostatų
- EPS plokštės - pigiausias lubų apdailos būdas, gali būti dažomos, geros higienos sąlygoms, tačiau turi laikytis klijavimo ir paviršiaus priežiūros taisyklių.
- Injekcinio formavimo gaminiai ir ekstruzinės plokštės suteikia geresnį paviršiaus lygį ir atsparumą drėgmei, tačiau didesnė kaina.
- Klijai turi būti parinkti priklausomai nuo paviršiaus tipo ir aplinkos. Dažnai naudojami MS polimeriniai klijai, purškiami klijai ar elastiniai klijai priklausomai nuo užduoties.
- Gerinant sandarumą, verta naudoti plėvelių jungiamojo klijų sprendimus ar izoliacinius klijus papildomoms siūlėms.