Kietasis Žemės apvalkalas, vadinamas Žemės pluta, skirstomas į žemyninę ir vandenyninę. Pluta kartu su viršutine mantija sudaro litosferą, kuri nėra vienalytė ir vieta vietoje neklauso vienos krypties. Litosfera sudaryta iš atskirų plokščių, kurios nuolat juda ir įsiremia bei traukia vieną kitą apie savo pakraščius, formuodamos Žemės reljefą.
Kas yra litosfera ir kaip ji skirstoma?
Litosfera apima kietąjį Žemės apvalkalą ir pirmąją mantijos dalį. Ji nėra vieną vienetą sudarančios masės, o yra sudaryta iš atskirų plokščių, kurios juda lėtai, bet nuolatos. Žemyninė ir vandenyninė plutos skirtumai lemia skirtingus reljefo formavimosi kelius: žemyninė pluta yra storesnė ir sudėtingesnė, o vandenyninė - plonesnė ir tankesnė.
Kokie įrodymai patvirtina plokščių judėjimą?
- Geologiniai įrodymai: tektoninių plokščių pakraščiuose vyksta ugnikalnių aktyvumas, stiprūs žemės drebėjimai ir kalnų formavimasis. Tokių procesų lokalizacija atitinka plokščių susidūrimų, slydimo ir panirimo zonas.
- Geofiziniai įrodymai: seismiškų bangų sklidimo greičiai ir jų išsiskirstymas leidžia įvertinti plokščių ribas ir jų medžiagos savybes. Palyginti senų ir naujų žemynų kontūrai rodo jų judėjimą praėjusiais laikais ir dabar.
- Geochemijos įrodymai: uolienų chemizmas ir isotopiniai ženklai rodo senovinius procesus, kai kontinento plutos ribos buvo kitokios-šiais duomenimis atsekami žemynų judėjimo srautai.
- Geografiniai įrodymai: pasaulio žemėlapiai, sudaryti iš senų ir naujų žemynų kontūrų, rodo, kad žemynai buvo susimaišę praeityje, o dabar suskaldyti į atskiras plokštes.
- Modeliavimai: kompiuteriniai ir analoginiai modeliai leidžia atkakliai parodyti, kaip plokščių judėjimas formuoja kontūrus, kalnus ir vulkanines zonas.
Kas verčia litosferos plokštes judėti?
Plokščių judėjimą lemia mantijos konvekcija-šiluminiai srautai mantijoje, kai šiltesnės dalys plinta į viršų, o atvėsusios pasilenkia žemyn. Šis procesas generuoja kelis mechanizmus: patraukimą, trintį ir atsitraukimą plokštėms, kurios dėl šiluminės energijos virsmo keičia savo padėtį.
Ką rodo įrodymai apie judėjimo kryptį ir greitį?
Žemyninės ir vandenyninės plutos judėjimas nėra vienodai simetriškas. Dažniausiai plokštės juda lėtai, bet nuolatos: vienose vietose jos įsiremia viena į kitą (konvergencijos zonos), kitose tolsta, trinasi ar susiduria (divergencijos ir transformacijos zonos). Dėl šių judėjimo dėsnių pasikeičia žemės paviršiaus formos, kyla kalnai, formuojasi vulkaninės salos ir gretimi žemės drebėjimai.
Iš kur atsiranda žemynų kontūrai ir jų išsidėstymas?
Susidūrusys tarp litosferos plokščių keitė žemynų kontūrus per laiką: Himalajai susidarė dėl Indijos plokštės susidūrimo su Eurazijos plokšte, o jų lygiai dar šiuo metu kyla Lietai. Islandija iškilo Atlanto viduryje dėl magmos išsiliejimo į plonėjančią plokščių ribos zoną. Tokie procesai rodo, kad žemynai nuolat keičia savo išsidėstymą.
Kaip brėžiama litosferos plokščių žemėlapis?
Naudodamiesi pasaulio gamtiniu žemėlapiu arba kartoschema, galima sudaryti litosferos plokščių žemėlapį: aišku matyti, kur vietos tektoninių plokščių jungtys, kur vyksta ugnikalnija, kur kyla kalnai ir kur dažnai įvyksta žemės drebėjimai.
Kokios Žemės paviršiaus formos formuojamos tektoniškai ramioje ir aktyvioje srityse?
Ramiose srityse litosferos plokščių judėjimas yra lėtesnis ir tiesiogiai nekelia didelių žemės drebėjimų rizikos; aktyviose srityse, kuriose plokštės susiduria ar slysta viena šalia kitos, vyksta dideli žemės drebėjimai, kyla kalnai, formuojamos vulkaninės salos. Taip pat čia dažnai vyksta tektoniniai procesai, kurie nulemia reljefo pokyčius.
Kaip juda tektoninės plokštės
1. Magma, kaip ir lava, yra išsilydžiusių uolienų masė, tačiau nuo lavos skiriasi tuo, kad magma tūno po žemės paviršiumi. 2. Mineralas - cheminis junginys, turintis specifinę sudėtį ir kristalinę struktūrą, tuo tarpu uoliena yra vieno ar kelių mineralų mišinys, kuriame mineralai sudaro skirtingas proporcijas. 3. Magminę, nuosėdinę, metamorfinę. 4. Plokščių judėjimas yra Žemės vėsimo pasekmė, kai dalis šiluminės energijos virsta mechaniniu darbu. 5. Plokščių judėjimas vyksta dėl šiluminės kilmės mantijos srautų - konvekcijos. 6. Nes stipriausi žemės drebėjimai vyksta tektoninių plokščių susidūrimo ir panirimo vienos po kitos vietose. 7. Himalajai susidarę alpinės kalnodaros metu. Kalnai iškilo Indijos plokštei susidūrus su Eurazijos plokšte. Indijos plokštė ir toliau 67 mm per metus greičiu remiasi į Eurazijos plokštę, dėl to Himalajai vis dar palengva kyla. 8. Ji atsirado prieš 20 mln. metų išsiveržus ugnikalniams Vidurio Atlanto kalnagūbryje. 9. Litosferos plokštės juda labai lėtai, bet nuolatos juda. Vienose vietose jos įsiremia viena į kitą, kitose tolsta, trinasi ar susiduria. Dėl tokio plokščių judėjimo, plokščių pakraščiai yra aktyviausi žemės plutos ruožai. Čia veržiasi ugnikalniai, vyksta smarkūs žemės drebėjimai, kyla kalnai, susidaro vulkaninės salos. 10. Akumuliacija - nuosėdų ar sąnašų kaupimasis sausumoje arba vandens telkinių dugne, o erozija - žemės paviršiaus ardomoji tekančio vandens, bangų, vėjo, ledynų veikla. 11. Mechaninio dūlėjimo pagrindinė savybė yra ta, kad jam vykstant, nesikeičia uolienos cheminė sudėtis. Uoliena tik smulkėja ir trupa. 12. Daubų, kalvų, upių slėnų, kopų, įdubų.
Jeigu kas nors dar neaišku - klausk!
tags: #kokiais #irodymais #grindziamas #litosferos #ploksciu #judejimas