Perdangos remontas senos statybos name yra visų butų savininkų bendroji atsakomybė, todėl darbus privalo organizuoti namo valdytojas, o išlaidos dengiamos iš bendrų kaupiamųjų lėšų arba tikslinių įmokų. Senos statybos daugiabučiuose dažna problema - trupančios, įlinkusios ar kitaip pažeistos perdangos (lubos). Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad perdanga yra tik viršutinio kaimyno „grindys“ arba apatinio kaimyno „lubos“, todėl remontuoti turi tas, kieno bute matomas defektas. Tai yra netiesa.
Lietuvos teisės aktai aiškiai nurodo, kad daugiabučio namo perdangos yra priskiriamos prie pagrindinių namo konstrukcijų. Net jei perdangos defektas matomas tik jūsų bute, pati konstrukcija priklauso visiems savininkams proporcingai jų turimam plotui. Pastebėjus perdangos pažeidimus, negalima imtis savavališkų remonto darbų. Pranešimas. Techninė apžiūra. Valdytojas arba techninis prižiūrėtojas privalo atlikti apžiūrą, įvertinti būklę ir užfiksuoti defektus. Darbų organizavimas. Valdytojas privalo organizuoti defektų šalinimą.
Perdangos tipai ir jų vaidmuo mūsų pastatuose
Perdangos yra horizontali pastato konstrukcija, skyrianti aukštus ir laikanti jų erdves bei žmonių, įrangos ir kitų daiktų svorį. Perdangos skirstomos į tarpaukštines, pastogines, cokolines ir apatines. Tarpaukštinės perdangos dažnai užtikrina tiek laikymo, tiek atitvėrimo funkcijas, viršutinį aukštą atskiria nuo pastogės. Cokolinės perdangos atskiria rūsį nuo gyvenamosios zonos, o apatines perdangos skiria žemutinį aukštą nuo grunto. Medinės perdangos dažnai naudojamos mažuose namuose, o gelžbetoninės - daugumoje daugiabučių.
Dėl įrangos ir apkrovų įvairovės perdangos tipą parenka inžinierius konstruktorius, skaičiuodamas pagal konstrukcijos ir pastato paskirtį bei planuojamas apkrovas. Perdangos skirstomos pagal naudojimo būdą į sijines ir plokštines. Sijinės perdangos yra dažnesnės dėl geresnių termoizoliacinių savybių ir galimybės naudoti skirtingas sijas, o plokštinės suteikia vientisą plokštę, remiančią į laikančias sienas ar sijas. Monolitinės gelžbetoninės perdangos dažnai naudojamos tada, kai reikalingas didelis erdvinis standumas arba kai pastatas turi sudėtingą formą.
Medinės, plokštinės ir monolitinės perdangos: jų privalumai ir trūkumai
Monolitinės gelžbetoninės perdangos pasižymi dideliu stiprumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau yra sunkios, brangios ir jų montavimas užtrunka. Plokštuminės perdangos - vientisa plokštė, kuri gali būti lengvesnė už monolitinę perdangą, tačiau gali turėti prastesnę garso izoliaciją ir reikalauti papildomų izolacijos sluoksnių. Sijinės perdangos dažnai naudojamos dėl gero termoizoliacijos ryšio, lengvesnės montavimo ir galimybės naudoti lengvesnes konstrukcijas. Medinės perdangos yra pigesnės ir gali būti įrengiamos be didelio specialisto įsikišimo, bet jų garso izoliacija ir ilgaamžiškumas yra prastesni, o šildomų grindų įrengimas gali būti sudėtingesnis. Reikėtų prisiminti, kad plonas perdangos storis gali paveikti šilumos ir garso izoliaciją, todėl reikia į tai atsižvelgti projektuojant ir įrengiant jau esantį pastatą.
Teriva ir Leier-Panel sistemos: ką svarbu žinoti apie surenkamąsias perdangas
Teriva perdangos yra gelžbetoninės surenkamos perdangos su plokštėmis ir sijomis, kurioms taikomi DIN 488 standarto reikalavimai. Dėl jų montavimo nereikia klojinio, o plokščių moduliai leidžia greitą montavimą. Teriva perdangų plokščių storis svyruoja, o jų maksimalus ilgis siekia kelių dešimčių metrų. Teriva plokštės pasižymi gera šilumos izoliacija, tačiau dėl jų svorio gali būti reikalingi didesni pamatų ir sienų atsparumai. Projekte Teriva perdangos gali būti palaikamos be papildomų klojinų, o plokščių įrengimą gali palengvinti jų didelis matmenų tikslumas.
Leier-Panel sistema - dar viena surenkamų plokščių alternatyva. Ji sudaro vientisą gelžbetonio perdangą iš plačių surenkamųjų plokščių, kurių storis gali būti nuo 5 iki 6,5 cm, o svoris iki 125 kg/m2. Šios plokštės montuojamos kranais, o jų plokščių aukštis ir plotis pritaikomi pagal projekto reikalavimus. Leier-Panel plokštės sukuria vientisą perdangą, kuri apjungia plokštes ir atlieka inžinerinį bei konstrukcinį vaidmenį. Plokštės apačia yra lygi, todėl nereikia tinkuoti, o plokščių sujungimo vietos reikalauja atitinkamų siūlių ir skersinių armatūros tinklelių.
Monolitinės perdangos: projektavimas, skaičiavimai ir praktiniai aspektai
Monolitinės perdangos storis - vienas iš esminių projektavimo parametrų. Plokštės aukštis turėtų būti apie 1/30 tarpatramio ilgio, o mažiausias plokštės storis paprastai siekia bent 15 cm. Armavimo schema priklauso nuo plokštės aukščio: esant mažam plokštės aukščiui (iki 15 cm), armavimas vykdomas vienu sluoksniu, o viršutinė dalis atlaiko gniuždymo apkrovas, o apatinė - tempimo apkrovas. Dažnai naudojami 8-12 mm skerspjūvio strypai ir armatūros tinklai su sodriomis ardymo vietomis. Specialūs plastikūs arba mediniai atramų elementai užtikrina armatūros padėtį, o betonavimui taikomas M200-M350 betonas su panardinamais vibratoriais, kad išvengti oro burbelių.
Monolitinės perdangos turi kelis pagrindinius privalumus: didelis stiprumas, atsparumas ugniai, geros garso izoliacijos savybės, lankstumas architektūrinei formai ir ilgaamžiškumas. Tačiau jos taip pat turi trūkumų: didelis svoris, didesnė savikaina ir ilgesnis statybos laikas dėl klojinio montavimo ir betonavimo darbų. Dėl šių priežasčių dažnai svarstoma apie alternatyvas, tokias kaip surenkamos gelžbetoninės plokštės ar PTK plokštės, kurios gali būti lengvesnės ir greitesnės montuoti, kai tik projektas leidžia.
Kaip pasirinkti perdangą jūsų daugiabučiui
Pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir paskirties bei planuojamų apkrovų lygio. Apskaičiuojant apkrovas, būtina įtraukti baldų, žmonių, santechnikos ir įrangos svorį. Perdangos plokštės svoris atitinkamai didina arba mažina apkrovas laikančioms sienoms ir pamatams. Monolitinės perdangos gali būti brangesnės ir sunkesnės, tačiau užtikrina didelį erdvinį standumą, kai projektas ar formos sprendimai nereikalauja surenkamų konstrukcijų. Sienų ir pamatai turi būti pritaikyti papildomoms perdangų apkrovoms; kartais būtina papildoma ištisinių išimčių sienose, kad būtų galima atremti didesnį svorį.
Inžinierius konstruktorius parenka perdangos tipą, atsižvelgdamas į pastato paskirtį, tarpatramio ilgį, planuojamas apkrovas ir naudojamas medžiagas. Teriva ir Leier-Panel siūlo alternatyvas, kurios gali būti naudingos, kai norima sumažinti klojinio darbo sąnaudas, greičiau įrengti perdangą ir išlaikyti geras šilumos bei garso izoliacijos charakteristikas. Tačiau būtina įvertinti ir papildomų izolavimo sluoksnių poreikį, norint užtikrinti reikiamą komfortą gyventojams.
Techniniai aspektai: skaičiavimai, apkrovos ir konstrukciniai sprendimai
Apskaičiuojant perdangos apkrovas, įtraukiami nuolatiniai svoriai (perdanga su grindų konstrukcija) ir kintamosios apkrovos (baldai, įranga, pertvaros, žmonės). Atsižvelgiama į optimalius armatūros skerspjūvius ir jų išdėstymo žingsnius. Svarbu užtikrinti apsaugą nuo frottų ir įtrūkimų, todėl tarp tarpų įrengiama skirstomoji armatūra. Plokščių armatūros tinklai dedami kas apie 1-2 metrų priklausomai nuo tarpatramio dydžio ir plano. Projekto dokumentacijoje pateikiama armavimo schema, skirta užtikrinti konstrukcijos vientisumą ir apkrovų pasiskirstymą.
Perdangos ant laikančiosios sienos remiasi ne mažiau kaip 10 centimetrų, o jos neturi būti remiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles. Pirmauja pažangios surenkamųjų perdangų sistemos, kuriose plokštės ir sijų derinimas leidžia pasiekti geras mechanines savybes ir sumažinti klojinio montavimo darbų sąnaudas. Kai kuriose vietose būtina klojinių pertvaras ir atitvarų konstrukcijas papildomai įrengti, kad perdanga būtų tinkamai palaikoma.
Praktiški patarimai namo gyventojams
- Jei pastebėjote įtrūkimus ar įlinkimus perdangose, nedelsiant kreipkitės į valdytoją dėl techninės apžiūros - tai yra būtina prieš imantis bet kokių darbų.
- Nereikia imtis savavališkų remonto darbų, nes tai gali pabloginti situaciją ir sukelti papildomas išlaidas.
- Atsižvelgdami į apkrovas ir paskirtį, įvertinkite galimą perdangos tipą su inžinieriumi, kad pasirinkimas atitiktų ilgalaikį stabilumą ir komfortą gyventojams.
