Monolitiniams pamatams betono tipo pasirinkimas ir tinkama betono produkcija yra tokie pat svarbūs kaip ploto skaičiavimas, gilinimas, sutvirtinimo schemos ar hidroizoliacijos sutvarkymas. Monolitinis juostinis pamatas nusipelno privačių kūrėjų reikalavimų. Dėl ko verta rinktis - patikimumas, santykinis montavimo paprastumas, galimybė tvarkyti rūsį ar požeminį garažą. Kokios markės betonas reikalingas namo pamatams? Bet kurio pastato pamato patikimumas yra jo ilgaamžiškumo garantija, dėl to svarbi yra tinkama betono produkcija. Statybose naudojami įvairūs betono gaminiai, tačiau kalbant apie namo pamatus, į klojinius kraunamas tik sunkesnis betonas - tai aksioma. Bus aptarta, kaip pasirinkti tinkamą jų pagaminto akmens rūšį.
Betono tipai ir jų parinkimas
Sunkusis betonas yra betonas, kurio užpildas yra uolienų frakcija (daugiausia įvairių rūšių skalda). Privačioms gyvenamosioms patalpoms matuoti naudojamas dalelių dydis parenkamas iš 6 mm. Šis žymėjimas reiškia tokius sprendimus nuo M100 iki M500. Į ką turėtumėte sutelkti dėmesį? Tikslių patarimų, kaip pasirinkti sprendimą, nėra. Sprendžiant, kokio betono reikia jūsų namo pamatams, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių ir dažnai ieškoti kompromisų. Šiuo atveju gamybos savikaina nėra labai svarbi. Net ir brangiausi prekių ženklai turi tam tikrus naudojimo apribojimus, todėl visi toliau pateikti patarimai yra tik bendro pobūdžio. Negalima atmesti klaidų, netikslumų ir netikėtų situacijų, kurios gali atsirasti atliekant skaičiavimus.
Betono markių parinkimas pagal paskirtį
- M100: Jei tai privati gyvenamoji vieta - jei pirmame aukšte ji pagaminta iš medžio arba akytojo betono - galima naudoti šį prekės ženklą (su tam tikrais apribojimais). Nors dažniausiai jis naudojamas tik prieš klojimą. Jei namams pasirenkama 100 prekių ženklų (pvz., akytojo betono), turi būti sumontuota to paties tirpalo „pagalvė“, ne mažesnė kaip 100 mm.
- M150: Tinka mažiems lengviems pastatams. Pavyzdžiui, jei namas pastatytas iš akytojo betono, pilkų plytų ir panašių medžiagų. Betono klasė M150 rekomenduojama lengviems juostiniams pamatams, paruošiamiesiems betonavimo darbams. M150 klasės betonas naudojamas nedidelių vieno aukšto gyvenamųjų pastatų pamatams iš pelenų blokelių, putų betono ir akytojo betono.
- M200: Šis prekės ženklas tinka dviejų aukštų namų pamatams, kurie gali lengvai persidengti. Tuo remiantis dažnai statomos surenkamos plokščių konstrukcijos ir akytojo betono pastatai. Betono klasė M200 labai dažnai naudojamas gyvenamųjų namų statyboje vienvietis ir dviejų aukštų namai su lengvu persidengimu.
- M250: Pamatams iš akytojo betono arba medžio, jei jie neviršija 3 sluoksnių. Betono stiprio klasės M250 ir M300 tinka didelių privačių gyvenamųjų pastatų pamatams.
- M300, M350: Šie tipai naudojami sunkių konstrukcijų pamatams lieti. Pavyzdžiui, statant privatų mūrinį namą. M300 stiprio klasės betoną galima naudoti kotedžų, kurių aukštis iki 5 aukštų, pamatams išpilti. Vis dėlto, M350 laikomas geriausiu pasirinkimu statant gyvenamųjų pastatų pamatus (nepriklausomai nuo dirbtinio akmens stiprumo ir kainos).
- M400, M450: Kai kuriais atvejais (probleminiuose gruntuose ir kt.) naudojamas betonas M400 ir 450. Betono klasė M400 yra naudojama didesnių, kelių aukštų pastatų statybose (statiniai turėtų būti iki 20 aukštų). Betono klasei M450 priskiriami mišiniai yra išties patikimi. Šios markės betonas yra vienas ilgaamžiškiausių, todėl labiau nei kiti, tinka pamatams lieti. Jis naudojamas daugiaaukštėje statyboje ne tik pagrindo, bet ir grindų užpildymui.
- M500: Betono klasė M500 laikoma patvariausia iš visų betono stiprio klasių, tinkama pamatams. Lubos ir pagrindai gaminami iš betono M500, kai negalima naudoti mažiau patvarių mišinių.
Negalima atmesti klaidų, netikslumų ir netikėtų situacijų, kurios gali atsirasti atliekant skaičiavimus. Privačiam mūriniam namui, jei jis yra vieno aukšto, juostinio pamato betono klasė yra M250. Daroma prielaida, kad firminiai sprendimai, kurių dydis 200 ir mažesnis, nėra naudojami bet kokio tipo gyvenamojo namo pamatams kloti. Tačiau oponentai pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip grunto savybės, armatūros tankis ir namo projektavimo ypatumai. Leidžiamos M100 - 200 klasės, tačiau tai ne taisyklė, o ypatingas atvejis. Nebrangių prekių ženklų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas tiksliais skaičiavimais.
Negalima naudoti prekės ženklą, aukštesnį nei nurodyta privataus sektoriaus. Tokios išlaidos sunkiai pateisinamos, atsižvelgiant į dideles gamybos sąnaudas.
Gręžtiniai pamatai
Gręžtiniai pamatai tinka, kai namo projekte nėra numatytas rūsys. Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte suformuojamos tam tikro skersmens duobės, į jas įbetonuojami poliai, taip pasiekiant net ir giliai esantį tvirto grunto sluoksnį. Viršuje jie sutvirtinami rostverku - jungiamąja sija. Rostverkas - polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys.
Gręžtiniai pamatai pakankamai tvirti ir ekonomiški, naudojama mažiau betono (~ 40 proc.), mažiau reikia atlikti žemės darbų (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), ruošiant statybų aikštelę, nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų, darbus galima atlikti ir žiemą, reikia minimaliai aptverti statybų aikštelę. Šie pamatai laikomi geriausiais pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau, kaip ir visuose namo statybos etapuose, būtina įsitikinti, kad pamatų įrengimo darbus atlieka specialistai.
Gręžtiniai pamatai tinka, kai gruntas yra iš molio, nėra labai vandeningas ar smėlėtas. Vienas iš didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų yra šalčio tiltai, atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį.
Ekonomiškam 120m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių.
Pagrindinė gręžtinių pamatų įrengimo klaida - nepakankamai tvirtas gruntas po gręžinio padu.
Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai. Toks gręžinys gręžiamas sraigto formos žemės grąžtu. Jis gali būti pritvirtintas prie savaeigio mechanizmo (traktoriaus, minikrautuvo) arba benzininio variklio. Negilius, tvoros ar lengvo statinio pamatus galima išgręžti ir rankiniu, sodininko gręžtu. Pasiekus projektinį gylį, gręžimą pabaigus, grąžtas iš ertmės ištraukiamas. Tokio gręžimo metu naudojamas apsauginis vamzdis arba specialus švirkštinis grąžtas. Pasiekus projektinį gylį grąžtas arba vamzdis ištraukiamas vėliau. Švirkšto technologija vadinama CFA technologijos gręžiniu: betonas į gręžinį pilamas per tuščiavidurę grąžto ašį (vamzdį). Grąžtas ištraukiamas pamažu, gręžinio šoninis gruntas į gręžinio ertmę nebyra, betonas lėto gąžto ištraukimo metu užpildo visas grąžinio ertmes. Gręžinio šonų gruntui užvirsti gali neleisti ir specialus vamzdis. Jis ištraukiamas po ertmės užpildymo betonu.
Gręžtinius pamatus sudaro dvi dalys - poliai ir juos jungianti antžeminė dalis - rostverkas. Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi siekti 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo - 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm. Gręžinys gręžiamas iki 2-3 m gylio arba giliau. Poliai armuojami virintu ar rištu erdviniu karkasu. Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno. Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užbetonuojami. Tarp polių guldomi polistirolo lakštai. Jų paskirtis nėra tik šiluminė izoliacija. Pagrindinė po rostverku guldomo polistirolo paskirtis - kilsnaus grunto jėgų amortizavimas. Mat sklypo plote įšalęs gruntas gali iš apačios pamatą kelti. Polistirolas tas ledo sukeltas jėgas slopins. Viršutinė pamato dalis arba rostverkas polius sujungia į vieną konstrukciją ir poliams pastato apkrovas paskirsto proporcingai. Prie gręžinio armatūros tvirtinamas rostverko karkasas. Jį sudaro 10, 12 ar 14 mm skersmens horizontali darbinė ir 6, 8 ar 10mm skersmens konstrukcinė armatūra. Iš abiejų karkaso pusių montuojami klojiniai. Užbetonuoti jie suformuoja rostverko siją. Klojinius reikia labai gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas.
Juostiniai pamatai
Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui. Po juostinio pamato padu esantis gruntas turi būti ne tik tvirtas, bet ir nekilsnus. Mat peršalęs drėgnas gruntas plečiasi, sukuria didžiulę į viršų nukreiptą jėgą ir žiemą pamatus bando iškelti. Pavasarį, gruntui sušilus, ledui ištirpus pamatas sėda į ankstesnę vietą. Nesiplečiantiems gruntams priskiriamas sausas smėlis, skalda, stambus ir vidutinio stambumo žvyras. Molio priemaišų tokiame grunte gali būti tik keli procentai. Besiplečiantiems, kilsniems priskiriamas molis ir priemolis, labai drėgni gruntai. Kilsniuose gruntuose po pamato pagrindu reikia įrengti drenuojančią pagalvę. Naudojamas žvyras, skalda, kartais ir smėlis. Šis drenuojantis sluoksnis turi būti sujungtas su visa pamato drenažo sistema. Jeigu savaiminio drenažo tokiuose pamatuose įrengti nepavyksta, reikia gruntinio vandens lygį žeminti kitomis priemonėmis.
Reikia pabrėžti, kad kilsnumą lemia ne pats gruntas, o grunto gebėjimas įmirkti. Žvyras, smėlis drėgmės nesulaiko, vanduo tokiame grunte nuteka žemyn. Molio kruopelės vandenį sulaiko gerai. Juostinio pamato padas visada įrengiamas žemiau peršalimo gylio. Gruntas po padu liejimo metu neturi būti permirkęs ar peršalęs. Prieš pado ar pamatų sienos be pado liejimą drėgnesnėje vietoje vertėtų guldyti kelis hidroizoliacijos sluoksnius arba iš prastesnio betono suformuoti 5-10 cm storio pasluoksnį.
Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Betono liejimui reikalingi specialūs klojiniai, todėl tokių pamatų įrengimas trunka ilgiau nei surenkamų. Monolitiniai pamatai yra patys tvirčiausi, todėl gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto. Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis.
Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis. Monolitinio ar surenkamojo pamato pasirinkimą lemia pasato apkrovos ir grunto savybės. Visus juostinius pamatus vertėtų tinkamai hidroizoliuoti. Naudojama teptinė arba ritininė hidroizoliacija.
Nuimamas juodžemis, kasamos tranšėjos. Rankiniu būdu tranšėja iki projektinės altitudės pagilinama. Jeigu reikia, beriamas skaldos, žvyro ar smėlio pasluoksnis, jis gerais sutankinamas. Klojami pado blokai arba liejamas monolitinis padas. Statomi klojiniai ir liejamos sienos arba montuojama blokų siena. Tvirtinama hidroizoliacija ir termoizoliacija. Jeigu pamatai įrengiami drėgnoje vietoje, reikia įrengti jų drenažą.
Betono mišiniai ir jų parinkimas
Betonas tai sudėtingos struktūros kompozicinė medžiaga. Tai priklauso nuo reikalaujamų betono fizikinių - mechaninių savybių. Perėmus ES standartus, betonai, smėlio betonai yra klasifikuojami pagal betono klases (pav. C25/30). Betonų klasifikacija pagal markes buvo naudojama Tarybų sąjungos laikais (pav. M350). Paprastai betonas vertinamas pagal jo atsparumą veikiant gniuždymo jėgai. Raidė nurodo betoną (betonas angl. Concrete), tuo tarpu pirmi du skaitmenys nurodo mažiausią charakteristinį betono gniuždymo stiprį, MPa bandant cilindrinius bandinius, o paskutiniai du skaitmenys - mažiausią charakteristinį betono gniuždymo stiprį, MPa bandant kubinius bandinius.
Betono mišinio slankumas, tai pats paprasčiausias ir plačiausiai naudojamas nesukietėjusio betono konsistencijos nustatymo būdas. Šiuo metodu nustatomas kūgio suslūgimas milimetrais, naudojant kūginę formą (Abramso kūgį). Šis metodas netinkamas itin standiems mišiniams, bei itin skystiems mišiniams (pav. savaime sutankėjančiam betono mišiniui). Pagal slankumą betono mišiniai skirstomi į klases (S1-S4), kurios nurodo betono mišinio suslūgimą. Standžios konsistencijos betono mišinį apibūdina S1 slankumo klasė (nuoslūgis nuo 10 iki 40 mm) ir toks mišinys vežamas transportu be maišymo įrangos. S2 slankumo klasei kūgio nuslūgis yra nuo 50 iki 90 mm ir toks mišinys jau gali būti vežamas automobilinėmis betono maišyklėmis.
UAB "Betono Centras" prekinį betono mišinį tiekia tik po nuodugnių laboratorinių bandymų pagal betono mišinį reglamentuojančių Europinių standartų reikalavimus. Kad užtikrinti itin aukštą betono mišinio kokybę, visi gauti komponentai yra nuolat tikrinami. Kiekvieną dieną atliekami betono mišinių bei sukietėjusio betono atitikties bandymai.
Betono mišinį geriausia transportuoti automobilinėmis betono maišyklėmis, kad jis neatšaltų. Prieš klojant betono mišinį, nuo klojinių būtina nuvalyti sniegą ir ledą ir juos pašildyti iki teigiamos temperatūros. Būtina betono mišinį pakloti ir sutankinti, kol jis nepradėjo rištis, t.y. ne ilgiau kaip per 90 min. nuo jo pagaminimo. Sutankintas betonas turi būti nedelsiant uždengiamas skydais arba dembliais, kad neprarastų išsiskiriančios šilumos ir būtų užtikrintas betono stiprio augimas. Betono temperatūra pirmas 4 val. neturi nukristi žemiau +0oC, ir negali būti žemesnė už 0oC, kol betonas pasieks 5 N/mm2 stiprį, kad nebijotų peršalimo. Norint pasiekti greitesnį betono stiprio augimą, reikia kietėjantį betoną šildyti (elektra, dujiniais degikliais, šiltu oru) iki 10-15oC temperatūros betono viduje. Reikia atsižvelgti į aplinkos temperatūros įtaką cemento rišimuisi. Paklotas mišinys turi būti gerai sutankintas visame tūryje, aplink armatūros strypus ir formos kampuose, kad neliktų kavernų ir tuštymių; kai naudojami vibratoriai, vibruojama, kol mišinys visiškai sutankėja; vibruojant vengiama sluoksniavimosi, skysčio ištekėjimo, armatūros padėties pakitimo arba formų pažeidimo;
Klausimas: Nusamdžiau įmonę įrengti gręžtinius pamatus. Rostverkas 25/50. poliai 30 diametras 2 metru gylis kas 2 metrus. Armatūra suvirintas karkasas. Pilant rostverką pradžioje maišė maišykle vietoje smėli su cementu(proporcijų nežinau), po to atvežė iš betono centro. Atvežtinis betonas buvo su priedu nuo šalčio, maišė be priedo naktį temp. buvo žemiau -5. Rankinis maišymas vietomis iki 20 cm. Po mėnesio skiriasi tiek spalva, tiek tvirtumas. Ar tai stipriai įtakoja pamato tvirtumą? Komentarai: Betono mišinių gabenimo, laikymo ir naudojimo sąlygos nurodytos LST EN 206-1:2002 ir LST 1974:2005. Pagal šiuos standartus vykdant betonavimo darbus žiemos periodu gamintojas tiekia ne žemesnės kaip +5°C temperatūros betono mišinį, kai oro temperatūra yra +5°- -3°C, ir ne žemesnės kaip +10°C, kai oro temperatūra yra žemesnė nei -3°C. Kad būtų užtikrintas stiprio augimas būtina vadovautis šiais reikalavimais: • Griežtai draudžiama objekte keisti gauto betono mišinio konsistencija (įpilant vandens). • Sutankintas betonas turi būti apsaugotas nuo šalčio - nedelsiant po klojimo jį būtina uždengti dembliais ar skydais, kad betono mišinys neprarastų išsiskiriančios šilumos užtikrinančios stiprio augimą; • Betono temperatūra neturi nukristi žemiau +10°C per pirmas 4 valandas ir negali būti žemesnė 0°C, kol betonas pasieks 5 N/mm2 stiprį; vėliau minusinė temperatūra betonui nepavojinga; • Norint pasiekti greitesnį betono stiprio augimą, kietėjantį betoną reikia šildyti iki +10° - +15 C° mišinio viduje; kad betonas nesudžiūtų ir nesupleišėtų jo temperatūros kitimas negali viršyti 8°C per valandą. Betonas gali būti sušaldytas, rimtoms apkrovoms nebetinkamas. (jeigu namas karkasinis, rizikuoti galima). Atskelkite įtartinom betono gabalus ir išsitirkite. Jeigu peršalo tik viršutinė rostverko dalis, ją nudaužykite iki tvirto betono ir užliekite kokybišku.
Tinkamai sumaišytas prekinis betono mišinys turi optimalų vandens kiekį. Informuokite mus jei betono apdirbamumas (konsistencija) nėra toks kokio tikėjotės. Rekomenduojama betono mišinį pakloti ir sutankinti per 90 min.
Betono mišinio paruošimas. Jeigu naudojamas sausas betono mišinys, supilkite jį į indą su švariu vėsiu vandeniu.
Hidroizoliacija ir betonavimo priežiūra
Dauguma pamatinių konstrukcijų yra betoninės ir vienas pirmų klausimų statant namą būna kaip užtikrinti kad vanduo nepatektų į patalpas rūsyje. Pamatinių konstrukcijų patikima hidroizoliacija svarbi dar ir dėl to, kad su vandeniu į betoną patenka agresyvūs chemikalai kurie sukelia armatūros koroziją, betonas yra ir rezultate tai gali atsiliepti konstrukcijos stabilumui. Paprasčiausias ir labiausiai suprantamas būdas tai ant pamatų paviršiaus suformuoti nelaidų skysčiams hidroizoliacinės medžiagos sluoksnį. Tai yra senai naudojamas metodas ir tinkamai įrengus ir naudojant kokybiškas medžiagas, bus pasiekiamas norimas rezultatas. Deja paviršinės hidroizoliacijos turi trūkumus tokius kaip: Visos dangos laikui bėgant sensta, savybės silpnėja ir po kurio tai laiko reikalinga bus perdengti naują dangą. Visos dangos reikalauja ypač kruopštaus padengimo ir apsaugos nuo mechaninių pažeidimų eksploatacijos metu. Defektų remontas visad komplikuotas, nes dažnai sunku nustatyti jų vietą o jei tai pamatai, ne visada yra įmanoma atkasti pamatą iš išorės kad suremontuoti. Remontuojant iš vidaus reikia remontuoti gana didelį plotą, nes vanduo laisvai gali migruoti konstrukcijoje po hidroizoliacine danga.
Statant kaip alternatyva gali būti naudojamas aukštos markės betonas pagal vadinamą „Weiße Wanne“ technologiją. Ši technologija numato, kad betonas padaromas nelaidus ir nenaudojamos jokios kitos hidroizoliacinės medžiagos. Pats betonas tarnauja kaip hidroizoliacija todėl nebereikia jokių kitų hidroizoliacinių medžiagų.
XYPEX Admix C-1000 NF pranašumai XYPEX Admix hidroizoliacija pamatams visus metus yra puikus pasirinkimas norimom betono savybėm pasiekti. Lyginant įprastinių technologijų ir kristalizacinio priedo Xypex Admix C-1000 savybes galima išskirti šiuos priedo naudojimo privalumus: Veikia nedelsiant. Priedas įmaišomas betono gamykloje arba statybos aikštelėje ir nuo pat pradžios kristalizacija vyksta visame betono tūryje. Ilgaamžis poveikis. Kristalinės struktūros formavimasis tęsiasi tol kol tarnauja betonas ir laikui bėgant poveikis tik stiprėja. Paviršinės dangos visada turi savo tarnavimo laiką po kurio hidroizoliacija pasidaro nebepatikima. Taupomas laikas. Kadangi hidroizoliuojamas betonas jo gamybos metu nebereikia gaišti laiko vėliau atliekant hidroizoliavimo darbus. Naudojant paviršines technologijas daugumoje atvejų reikalinga, kad betonas būtų įgavęs pakankamą stiprumą ir sausas, todėl po betonavimo darbų reikalinga išlaukti pakankamai ilgą laiko tarpą. Taupomi pinigai. Esant betoninėm konstrukcijų storiui iki 30 - 40 cm yra pigiau nei naudojant tepamas dangas. Galima naudot žiemą. Priedo naudojimas dažnai būna tikslingas esant žemoms temperatūroms kai naudoti standartines technologijas yra sudėtinga. Xypex Admix C-1000 suderinamas su dauguma kitų betono priedų todėl gali būti naudojamas betono sudėtyse naudojamose prie žemų temperatūrų. Mažina temperatūrinių trūkimų atsiradimo galimybę. Betonuojant masyvias konstrukcijas didelė problema būna dėl atsirandančių dėl betono įkaitimo cemento hidratacijos metu, temperatūrinių trūkimų. Xypex Admix savo sudėtyje turi priedų reguliuojančių cemento hidratacijos procesą ir sumažinančių temperatūrą betono masės viduje. Rezultate įtrūkimų atsiranda mažiau, o visus atsiradusius užpildo susiformavusios kristalinės struktūros, todėl betonas gaunasi vienalytis ir nelaidus skysčiams. Pagerina mechanines betono savybes. Dėl betono viduje susiformavusios kristalinės struktūros sutankinamas betonas ir rezultate gaunama geresnės betono mechaninės savybės. Betono atsparumas gniuždymui padidėja vidutiniškai apie 20%. Apsaugo armatūrą. Kadangi į betoną nebepatenka skysčiai, su jais nepatenka ir medžiagos sukeliančios armatūros koroziją. Betonas pasidaro atsparus chemikalams ir šilimo/šalimo ciklų poveikiui. Kadangi į betoną nepatenka vanduo, jo neardo žiemos metu vykstantys šilimo/šalimo ciklai. Tai gali būti aktualu pamatų konstrukcijoms kurios būna virš žemės paviršiaus. Į betoną su skysčiais nepatenka agresyvūs chemikalai taigi betonas tampa atsparus cheminiam poveikiui.
Panaudojimo technologija: Viena iš galimų priedo Xypex Admix panaudojimo schemų parodyta piešinyje. Betonuojant rūsio grindis ir sienas į betoną įmaišius Xypex Admix C-1000 jokios kitos izoliacijos nenaudojamos. Ant betono paviršiaus galima tvirtinti šiluminę izoliaciją, drenuojantį sluoksnį. Reikia atkreipti dėmesį į darbo siūlių sandarinimą. Rekomenduojama prieš liejant naują betoną, ant seno betono paviršiaus užtepti ar užpurkšti Xypex Concentrate sunaudojant apie 1.00 kg/m2. Dangoje esantys chemikalai veiks tiek į naują betoną tiek ir į seną, hidroizoliuos sujungimą ir pagerins sujungimą tarp betonavimų. Betonavimo sujungimai yra silpniausia vieta pro kurią gali atsirasti prabėgimai, todėl papildomai sujungimo viduryje rekomenduojama naudoti bentonitinę tarpinę HydroBar Original arba tos pačios paskirties tarpinė sintetinės gumos pagrindu HydroBar EVO. Tai natūralaus natrio bentonito ir butilo kaučiuko mišinys arba sintetinė guma kuri kontakte su vandeniu bringsta, didina tarpinės tūrį ir taip sandarina sujungimą. Galima naudoti metalines tarpines. Jei numatomas didesnis gruntinio vandens spaudimas, dar didesniam patikimumui užtikrinti papildomai ties sujungimu daromas griovelis ir užpildomas tirštu Xypex Concentrate mišiniu vadovaujantis vartojimo instrukcija. Apie betonavimo sujungimų hidroizoliavimą išsamiau aprašyta atskirame straipsnyje.
Naudojimas: Priedą, Xypex Admix C-1000NF hidroizoliacija pamatams visus metus, įmaišyti galima betono gamykloje, betonvežyje arba statybos aikštelėje. Taip pat galima priedą naudoti ir gaminant betoną mažose buitinėse maišyklėse. Priedas Xypex Admix C-1000NF yra pilkos, cemento spalvos milteliai todėl maišant negalima priedo pilti į jau paruoštą betoną. Priedas gali būti maišomas skirtingais būdais: Galima maišyti su žvyru ir smėliu 2 - 3 minutes, prieš įdedant cementą ir vandenį. Galima maišyti Admix su vandeniu, paruošiant skystą mišinį (santykiu 6,75 - 9 kg miltelių su 13,6 litrais vandens). Įdėti likusias reikalingas medžiagas pagal įprastines maišymo proporcijas, įvertinant jau maišymo agregate esantį vandens kiekį. Maišyti mišinį mažiausiai 5 minutes, kad XYPEX Admix tolygiai pasiskirstytų. Galima miltelių pavidalo XYPEX Admix C-1000NF įpilti į maišyklę, po to įpilti 60% -70% reikalingo vandens kartu su dalimi užpildo. Mašyti 2 - 3 minutes, tol, kol Admix pasiskirstys vandenyje tolygiai, o po to Įdėti likusias reikalingas medžiagas ir maišyti kaip įprasta.
Betonuojant požemines konstrukcijas rekomenduojama naudoti 0,5-1,5% Xypex Admix C-1000NF pagal naudojamo cemeto kiekį. Kadangi Xypex medžiagų veikimas pagrįstas tuo, jog Xypex aktyvūs chemikalai reaguoja su šalutiniais cemento hidratacijos produktais, todėl reikalinga jog betono sudėtyje būtų pakankamai cemento. Pakankamai reakcijai rekomenduojama viename betono kūbiniame metre būtų ne mažiau kaip 200 kilogramų cemento. Požeminėms konstrukcijoms cemento kiekis turėtų būti ne mažiau kaip 300 kilogramų kūbiniame metre taigi priedo Xypex Admix C-1000NF turėtų būti dedama apie 3kg viename kūbiniame metre.
Betono gamintojai ir tiekėjai
Visas su betonu susijusias prekes galite įsigyti UAB „Kauno Gelžbetonis“ kurie turi itin gerus įvertinimus ir žmonių patikimumą. Taip pat jei norite kokybės, konsultacijų ir betono ar betono gaminių užsukite ir viską rasite Kauno Gelžbetonio svetainėje .
Domina betono mišinys už prieinamą kainą? Rinkitės UAB „Mimeta“. Čia yra ne vienas ekspertų įvertintas betono mišinys pamatams, grindims, ar kitoms reikmėms. Tikime, kad kokybė turi būti pasiekiama kiekvienam klientui, todėl mūsų internetinėse ir fizinėse parduotuvėse Jūsų laukia aukštos kokybės mišiniai betonavimo darbams už prieinamą kainą.
1. Kokių gamintojų betono mišinius rinktis? UAB „Mimeta“ parduotuvėse rasite Baumit (Austrija) Saint Gobain Weber (Prancūzija) Sakret (Vokietija) mišinius.
2. Į ką atkreipti dėmesį perkant betono mišinį? Renkantis betono mišinį grindims, pamatams ir kitoms reikmėms, būtina atkreipti dėmesį koks betono stipris yra reikalingas. Tai padarysite įvertinę projekto reikalavimus. Turite tiksliai žinoti, kokioje temperatūroje bus liejamas betono mišinys, ar nėra reikalingi plastikliai ir kiti produktai betono slankumui ir džiuvimo procesams suvaldyti.
3. Kokią įtaką betonavimo rezultatams turi aplinka? Aplinkos poveikis turi didelę įtaką betono savybėms. Pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai būtina speciali betono priežiūra, tokia kaip paviršiaus laistymas, uždengimas ir t.t.