Dviejų metų neturintį sūnų auginanti mama kreipiasi pagalbos: jos sūnus dažnai elgiasi netinkamai - krenta ant žemės, muša tėvus ir kitus vaikus. Kita mama klausia: „Mano vaikui 1 metai ir 7 mėnesiai. Vaikas muša tiek kitus vaikus žaidimų aikštelėse, tiek tėvus. Sudrausminus dar labiau supyksta ir tuomet krenta ant žemės, pradeda daužyti galvą į grindis. Kaip reikia elgtis tokiose situacijose? Kaip drausminti vaiką?“ Atsako psichologė Jolita Stipinienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Nepaisant nerimo, svarbu suprasti, kad mažylis dar tik mokosi pasaulio taisyklių ir savo poreikių išraiškos formų. Mažylis, kuriam vieneri ar dveji, vis dar gana ribotai gali išreikšti savo poreikius ir jausmus. Tokio amžiaus vaikas jau daug ką supranta ir nori, kad jį girdėtų, todėl įsižeidžia, jeigu jo poreikiai nėra patenkinti. Pavyzdžiui, pusantrų metų vaikas nori žaisti su kitais vaikais, bet dėl sunkumų dalintis ar bendradarbiauti gali staiga supykti ir išreikšti jausmus fiziniais veiksmais: mušti, daužyti galvą, kandžioti ar stumdyti.
Kai vaikas muša ar mušasi
Jei mažylis muša kitus, patraukite jį iš žaidimo vietos. Stenkitės tai daryti be pykčio ir verčiau pirmosiomis akimirkomis suprasti, kodėl jis supyko. Pasirūpinkite ir nuskriaustuoju vaiku: paguoskite jį ir leiskite stebėti, kad kitam skauda, kai mušama. Jei elgesys kartojasi, būtina būti šalia vaiko ir nedelsiant atitraukti jį nuo bendros veiklos. Taip vaikas išmoks, kad „jei mušiu kitus, negalėsiu žaisti ir draugauti su kitais vaikais“.
Jei vaikas muša jus, tėvus, pirmiausia patys atsitraukite. Neleiskite vaikui jus mušti. Jei laikėte jį ant rankų, nuleiskite ant grindų. Jei elgesys kartojasi, eikite toliau nuo jo. Tokiu būdu vaikas supranta, kad mušdamas mamą jis praranda jos glėbį ir buvimą šalia. Būtinai pasakykite aiškiu, ramiu balsu: „muštis negalima“ ir toliau.
Yra nuomonių, kad vietoj atsitraukimo vis tik geriau laikyti vaiką glėbyje tol, kol nurims. Pasirinkimas priklauso nuo šeimos: kuri taktika jums labiausiai tinka. Svarbu kalbėtis su vaiku ir padėti jam atlaikyti savo jausmus: „Tu piktas, nes nenupirkau tau žaislo. Gal norėtum nupiešti, koks didelis tavo pyktis?“ Taip vaikas mokosi suprasti, kodėl jaučiasi taip, ir sužino alternatyvius būdus sumažinti negatyvius jausmus.
Kodėl galvos trankymas pasitaiko?
Galvos trankymas - gan paplitęs reiškinys tarp vaikų. Apie 15 proc. vaikų iki 3 metų turi tokį pomėgį. Pikas - 18-28 mėnesiai. Ritmiški judesiai gali padėti atsipalaiduoti, panašiai kaip čiūčiavimas ar čiulpimas. Kartais tai yra savistimuliacija siekiant malonumo, kartais - būdas pritraukti dėmesį. Svarbu suprasti, ką vaikas siekia galvos trankymu: dėmesio, atsipalaidavimo ar kitų poreikių tenkinimo.
Jei vaikui trankant galvą atrodo, kad jis siekia dėmesio, reikia reaguoti skirtingai negu jis tikisi: nekreipti dėmesio į elgesį ir, kai įmanoma, pabandyti pritraukti dėmesį kitais būdais (žaidimas, sūpavimas, pasakojimai). Taip pat svarbu užtikrinti saugią aplinką: lovelėje galima įrengti minkštas apsaugas, kai kurios šeimos uždeda gumines apsaugas ant lovelės kojų ar uždengia kraštus audiniu.
Ne mažiau svarbu stebėti, ar galvos trankymas nėra dėl dygstančių dantų ar ausies uždegimo. Tokiais atvejais į pagalbą galima pasitelkti dantų skausmą mažinančius tepalus, šaltą kramtuką ar vėsias užkandas. Taip pat svarbu sukurti miego ritualą ir skatinti kitus nusiraminimo būdus: sūpavimą, ramias melodijas, metronomo garsą ar barškučio gniužymą.
Jei vaikas pradeda dažnai virsti pervargęs ar per stimuliuotas, siekti dėmesio ir reikia atkreipti dėmesį į miego higieną, reguliarų valgymą ir pakankamą skysčių vartojimą. Atsitraukimo taktika - tik vienas iš variantų. Jei galvos trankymas išlieka, galbūt reikėtų kreiptis į specialistus dėl konkretaus elgesio planavimo.
Galvos skausmas vaikui: ką svarbu žinoti
Nepaisant nerimo dėl galvos trankymo, svarbu atkreipti dėmesį į galvos skausmą vaikams. Dauguma galvos skausmų vaikams yra susiję su dehidratacija, stresas, infekcijomis, regos pablogėjimu ar traumos. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, reguliarų valgymą ir streso mažinimą. Jei skausmas kartojasi, reikėtų kreiptis į vaiko neurologą, kad įvertintų priežastis.
Priežasčių gali būti daug: migrena (dažniausia ūminių skausmų priežastis vaikams), įtampos tipo galvos skausmas ar kitokia forma. Migrenos priepuoliai pasižymi pulsuojančiu skausmu, jautrumu šviesai ir garsams, pykinimu ar vėmimu. Migrenos riziką didina genetiniai faktoriai, stresas, nereguliarios mitybos bei skysčių trūkumas. Vaikams gali padėti paracetamolis arba ibuprofenas, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti galimą migrenos priepuolio trukmę.
Lėtiniai galvos skausmai gali signalizuoti įtampos sutrikimus ar net depresiją; dažnai į juos reikia kreiptis į gydytoją ir išvengti dažnai vartoti analgetikus, nes tai gali būti skausmo „laisva“ ranka įprotis. Jei galvos skausmas yra kartu su karščiavimu, vėmimu, staigiu elgesio pakitimu ar eisenos sutrikimais, skubiai reikia kreiptis į gydytoją.
Svarbios rekomendacijos tėvams
- Jei vaikas turi galvos skausmų, iš pradžių duokite paracetamolio arba ibuprafo, kartu su skysčiais ir ramia veikla.
- Jei skausmas nestiprėja, paguldykite vaiką, pakelkite galvūgalį ir stebėkite vandens bei miego režimą.
- Jei skausmas kartojasi, stebėkite skysčių kiekį, miego kokybę, streso lygį ir regos funkcijas; laikykitės higienos rekomendacijų.
- Jei pasireiškia naktinis galvos skausmas, kitoks elgesys ar kiti nerimą keliančios simptomai, kreipkitės į gydytoją arba skubią pagalbą.
- Jei vaikas turi ypač dažnų galvos skausmų ar įtampa pasiekia lėtinę fazę, būtina nuosekli neurologinė priežiūra.
Priežastys, dėl kurių vaikui gali skaudėti galvą
Dehidratacija yra svarbiausia priežastis. Taip pat gali būti stresas, infekcijos, regos sutrikimai, traumos. Migrena gali pasireikšti vaikuose, įtampos tipo skausmas - dažnai susijęs su psichologiniais sunkumais, atsakomybės ir dienotvarkės spaudimu. Kartais galvos skausmas gali būti lėtinis, trukdantis kasdieninei veiklai, todėl svarbu teisingai įvertinti pobūdį ir pritaikyti gydymą.
Kitos galimos priežastys - alergijos, ankstyvas dantų dygimas, ausų uždegimai. Todėl vaikams svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl skausmą malšinančių priemonių, mitybos, miego ir streso valdymo.
Ką daryti, jei vaikas vaikšta trupai ar klaidingai judina galvą?
Jeigu tokie įpročiai kartojasi, verta kreiptis į specialistus. Pagrindinės gairės - ramiai reaguoti, suteikti vaikui daugiau dėmesio, bet neskatinti nepageidaujamo elgesio. Kartais vaikams gali būti naudinga raginama žaidimų ‘ritmika’ ar pasivaikščiojimai, kad būtų išlaikytas dėmesys kitoms veikloms.
Visa tai gali būti laikinai ir vaiko vystymuisi naudinga. Dažnai tokie įpročiai išnyksta pačios augant. Viena studija parodė, kad vaikai, turėję galvos trankymo įpročio, pradėjo laikyti galvą ir vaikščioti anksčiau nei bendraamžiai. Taigi toks elgesys kartais gali būti ir pozityvaus vystymosi ženklas.
Rengiantis situacijoms: praktiniai patarimai
Iš karto sumažinti pavojų: užtikrinkite saugią aplinką (tvirtos lovelės, apsaugos, minkštos kilimų dangos, paruošta saugi grindų zona). Taip pat svarbu aiškiai ir ramiai bendrauti su vaiku, nepaisant kilusios įtampos. Vaikui taip pat gali būti naudinga žaidimų ir kūrybinė veikla, skirta išreikšti jausmus (piešimas, muzika, vaidinimai).
Jei vaikas turi raidos sutrikimų arba įtariate autizmą, būtina konsultacija su vaiko neurologu ar psichologu ir taikytinos priemonės - įmanoma, kad reikės vaistų ar apsauginių priemonių, jei elgesys kelia pavojų.
