Kodėl Suomijos miškų išteklius skaldomas ir kaip miškininkystės politika veikia eksportą bei perdirbimą

68 Suomijos mokslininkai pranešė, kad miško kaip degalų šaltinio naudojimas reiškia, jog bus didinamas miškų kirtimų kiekis: nuo medienos dabartinių 66 milijonų kubinių metrų iki 80 milijonų kubinių metrų. Kirtimų normos didinimas, pelnantis iš biokuro - nėra tvari miškininkystė. Dėl šio reikšmingo medienos derliaus padidinimo aiškiai sumažėja anglies dvideginio absorbacija. ES pasiūlė būdą apskaičiuoti anglies dvideginio surinkimą dirvožemyje ir miškuose, kad būtų skatinamas taršos mažinimas pastatų, transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Šie sektoriai ne tik išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir gali pašalinti CO2 iš atmosferos.

Kai valstybė narė sumažina savo miškus, ji turi kompensuoti išmetamų teršalų kiekį sodindama naujus miškus arba tobulinant tvarų jau egzistuojančių miškų, želdinių ir pievų valdymą. Suomijos vyriausybė tai visiškai atmetė. ES šioje diskusijoje nėra vienintelė. Anksčiau minėti 83 Suomijos miškų mokslininkai pranešė, kad miško kaip degalų šaltinio naudojimas reiškia, kad bus didinamas miškų kirtimų kiekis: nuo medienos dabartinių 66 milijonų kubinių metrų iki 80 milijonų kubinių metrų, o tai, pasak jų, padidins išmetamą teršalų (emisijos) kiekį, nes miškai sugeria CO2, kuris, jų manymu, sudarys nuo 30 iki 60 proc.

Dėl šio reikšmingo medienos derliaus padidinimo aiškiai sumažėja anglies dvideginio absorbacija. Verčiau išvengti miškų kirtimo, nei juos atsodinėti. PASTABA: PASIRAŠIUSIEJI PASIRAŠĖ SUOMIŠKĄ PAREIŠKIMO VERSIJĄ, KURI YRA GALUTINĖ. 2017 m. Jeigu miškų kirtimo apimtis padidės, gamtos biologinė įvairovė sumažės ir tai paspartins klimato kaitą.

Norint įgyvendinti pagrindinį tikslą dėl biologinės įvairovės - sustabdyti įvairovės nykimą, mes turime pagerinti nykstančių miško rūšių gyvenimo sąlygas. Suomija nusistatė tvirtus medienos naudojimo didinimo tikslus, o tai yra ypač pateisinama, siekiant tvariai sušvelninti klimato kaitą. Viešoji nuomonė, kad medienos kuro ir medienos produktai yra klimatui nekenksmingi, yra grindžiami idėja, jog medienos deginimas yra anglies dioksido atžvilgiu neutralus. Dauguma dabartinio ir planuojamo medienos naudojimo planai yra susiję su trumpalaikių produktų gamyba. Anglis, siejamas su ilgaamžių medienos produktų gamyba, sudaro tik nedidelę viso iš miško išgauto anglies kiekio dalį. Taip yra dėl to, kad medžių kirtimo apimties padidėjimas mažina anglies kaupimą miškuose. Tokiu būdu didesnė dalis medienos galėtų būti naudojama ilgalaikių produktų gamybai.

2. Turi būti užtikrinta miškų įvairovė, siekiant išlaikyti ekosistemų funkcijas, reikalingas mūsų visuomenės išlikimui. Be to, miškų gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių iš esmės priklauso nuo jų biologinės įvairovės. Suomija įsipareigojo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Suomijos miško rūšių apsaugos būklė tarp paskutiniųjų dviejų vertinimų nepablogėjo. Natūraliuose Suomijos miškuose negyvos medienos kiekis svyruoja nuo 60 iki 120 m3 / ha. Priešingai nei įprasta manyti, negyvos medienos kiekis per pastarąjį dešimtmetį šiek tiek sumažėjo ir dabar sudaro mažiau nei vieną dešimtąją natūraliųjų miškųjų dalies. Taip pat, kadangi Suomijos miškininkystei skirtos žemės plotas sumažėjo tik 2-3%, Suomijos miškai dėl medžių kirtimo tapo jaunesni. Miškų naudojimo strateginiuose sprendimuose reikia atsižvelgti į mokslinius miško naudojimo poveikio klimatui ir biologinei įvairovei rezultatus. Kitaip kyla pavojus, kad klimato kaita paspartės ir miško biologinė įvairovė toliau mažės. Ypač svarbu rasti sprendimus, kurie leistų sušvelninti klimato kaitos poveikį ir užtikrinti miško biologinę įvairovę.

Klimato kaitos progresija ir šiltnamio efektas

Žemės atmosfera turi natūralią fizikinę savybę įšilti ir išlaikyti šilumą. Dėl šio reiškinio dienos metu didžioji Saulės energijos dalis sunaudojama atmosferai sušildyti. Nakties metu, kai Saulė yra kitoje horizonto pusėje, įšilęs oro masė vėsta lėtai ir tolygiai. Jis ir vadinamas šiltnamio efektu. Planetos, kurios neturi masyviosios atmosferos, tokią savybę neturi. Atmosferos sudėtyje yra daug dujų, ir ne visos jos turi vienodą šilumos sulaikymo savybę. Dalis šilumos labiau sulaikoma besikaupiančių H2O, CO2, CH4 molekulių.

Didelę dalį šilumos išlaiko atmosferoje esančios vandens garų molekulės. Jei jų nebūtų, vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra būtų apie −16 °C vietoje dabar esančių apie 14 °C. Klimato kaita dažnai siejama su CO2. Dėl žmonių veiklos į atmosferą išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. CO2 yra natūralus „augalų maistas“, svarbus visų augalų gyvybės palaikymui. Tačiau didelis jo kiekio augimas atmosferoje keičia visos planetos šiluminį balansą. Nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra padidėjo apie 0.8°C. Prognozuojama, kad artimiausioje dešimtmečių laikotarpyje temperatūra išaugs papildomai 0.3-0.7 °C. WWF teigia, kad Švedija ir Suomija nevykdo įsipareigojimų pagal ES Žaliąjį kursą, o tokie nukrypimai gali turėti didelių pasekmių aplinkai ir pasitikėjimui.

Miško įvairovės ir vidaus rinkos klausimai Lietuvoje ir kaimynystėje

Kita dalis teksto atspindi Lietuvos kontekstą ir diskutuoja, kaip eksportas ir perdirbimas veikia vietinę pramonę. Lietuvoje daugiausia medienos pramonė naudojama vietoje, o eksportas kartais skatina kainų spaudimą vietinėse aukcionų rinkose. Kaip ir Suomijoje, regioniniai veiksniai daro įtaką žaliavų prieinamumui ir perdirbimo pajėgumams. Greitai besikeičiančios rinkos sąlygos reikalauja aiškių valstybės politikos sprendimų, kad būtų išlaikytas balansas tarp eksportuojamos žaliavos, perdirbimo pajėgumų ir augančių renovacijos bei žemės ūkio poreikių.

Politinių sprendimų reikšmė

Valstybinės miškų nuosavybės ir pardavimo įstatymai turi būti aiškūs, užtikrinant ekonominę ir socialinę naudą bei skaidrią kainodarą. Eksportas gali turėti neigiamų pasekmių vietinei pramonei, jei trūksta lankstumo ir žaliavos prieinamumo. Investicijos į modernias perdirbimo linijas, pjovimo įrangą ir žaliavų vadybą turi būti subalansuotos su ekologiniais tikslais ir biologinės įvairovės apsauga.

1. SVARBU užtikrinti bioįvairovės apsaugą ir ilgaamžių medienos produktų plėtrą kaip ilgo periodo CO2 kaupimo priemonę.
2. Reikia aiškios valstybės politikos, kuri nustato, kad medienos naudojimas prisideda prie Žaliojo kurso tikslų ir renovacijos plėtros.
3. Sklandus tarptautinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis dėl žaliavų rinkų ir kainų laidumo yra būtinas konkurencingumui užtikrinti.

Miškų kultūros ir ekonominės struktūros analizė rodo, kad tradicinės plyno kirtimo praktikos Lietuvoje ir Suomijoje turėjo skirtingas pasekmes: Suomijoje jos padėjo sukurti didelį miškininkystės ir medienos pramonės kompleksą, tuo pačiu metu skatindamos biologinės įvairovės nykimą bei didelius CO2 emisijų šuolius. Lietuvoje dominuoja kitokios rinkos dinamikos, kur didesnė dalis žaliavų gali būti eksportuojama į užsienį, o vietinės perdirbimo įmonės susiduria su prieinamumo problemomis dėl vietinių aukcionų ir regioninių kainų ženklų.

Kartu svarbu skatinti informuotą visuomenės nuomonę ir įsidėmėti, kad ilgalaikėje perspektyvoje miškų valdymas turi užtikrinti tiek ekonominę naudą, tiek ekosistemų atsparumą. Regeneravimo zonos pločio, duomenų apie augančias rūšis ir ilgalaikių produktų gamybos galimybių derinimas gali padėti išlaikyti miškų potencialą ir tuo pačiu prisidėti prie mažesnių CO2 emisijų bei tvaresnės ateities.

Šiame kontekste svarbu balansuoti tarp ekonominių poreikių ir ekologinių tikslų, užtikrinant, kad miškininkystė ir perdirbimas įgyvendintų ES Žaliojo kurso kryptis, o biologinė įvairovė ir CO2 surinkimas būtų palaikomi tiek miškuose, tiek jų aplinkose.

tags: #kodel #suomiai #mazai #eksportuoja #neapdorotos #medienos