Naujajai Akmenės cemento gamykla pradėta statyti 1947 m., o cemento gamybą ji perėmė 1952 m. Rugsėjo 20 d. buvo užkurta pirmoji klinkerio degimo krosnis, o jau po metų įrengtas antrasis 127 m ilgio krosnies kompleksas. 1959-1961 m. buvo baigti trečiasis ir ketvirtasis technologiniai projektai, o 1961 m. įrengta pirmoji cemento gamybos linija su keturiomis technologinėmis linijomis. Per išankstinį plėtojimą gamykla augo etapais: 1964 m. pradėjo veikti antrasis cemento gamybos kompleksas, 1974 m. buvo užbaigti dar du tokie pat sukamojo tipo krosnių blokai.
Priežastys, kodėl Lietuvoje trūko vietinės cemento gamybos ir kaip keitėsi rinkos
Prasidėjus karui mintys apie cemento gamybą Lietuvoje trumpam atsitraukė, bet vis grįždavo, nes tokia gamykla Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo, o Lietuvoje - ne, čia cementą importuodavo. Cemento gamybos tarpukariu Lietuvoje buvo neskirtas dėmesys, nors aptikti kalkakmenio klodai rodo šios žaliavos galimybes. Po nepriklausomybės atgavimo gamykla prarado didžiąją dalį rinkos: Sovietmečiu iš 3,5 mln. t cemento didesnė dalis buvo vežama į SSR, kita dalis sunaudojama Lietuvoje. Nors pradžioje įmonė dar nelabai galėjo pasiūlyti naujovių, cementas pasižymėjo kokybe, ir eksportas į Vakarų Europą (Suomiją, Švediją) įgijo apimčių: 50% apyvartos tapo eksporto dalimi.
Eksporto sėkmė ir šaltojo laikotarpio įžvalgos
Vėliau eksportas į Suomiją, Švediją, Latviją didėjo, o Klaipėdos uostas, neužšąlantis visus metus, tapo patogiu tašku prekių judėjimui į Skandinaviją. Akmenės cementas dalį produkcijos parduodavo užsienyje ir Lietuvoje likdavo apie 70% gaminamos produkcijos. Čia atsirado pirmosios idėjos pasiekti didesnes rinkas ir toliau plėsti eksportą, nors JV aplinkoje ir rinkos sąlygos keitėsi.
Energetikos iššūkiai ir technologinė transformacija
Kilo klausimas dėl kuro kainų, todėl įmonė pradėjo ieškoti būdų sumažinti kuro sąnaudas. Iki 2007 m. cementas buvo gaminamas šlapiuoju būdu, o vėliau pradėta diegti sausosios klinkerio gamybos linija. 2007 m. pradėta naujoji technologinė transformacija: 2007-2014 m. įgyvendinti investiciniai projektai, įskaitant išsiplėtojimą ir modernizavimą, siekiant sumažinti energijos sąnaudas. 2014 m. baigta diegti nauja klinkerio gamybos linija, leidusi sumažinti kuro sąnaudas ir padidinti gamybos apimtis iki apie 1,5 mln. tonų klinkerio per metus. Daugiau nei 80-90% naudojamo iškastinio kuro gali būti pakeista alternatyviuoju kuru, įskaitant perdirbtas padangas, o visa šio proceso ekonominė nauda atsispindi kainodaroje.
CCS ir tvarus vystymasis
Šiuo metu įmonei aktualiausia - CO₂ emisijų mažinimas ir klimato kaitos mažinimas. Lietuvoje CO₂ emisijų dalis vis dar didelė, todėl siekiama įgyvendinti CCS (angl. Carbon Capture and Storage) projektus. 2024 m. „Akmenės cementas“ emitavo apie 870 tūkst. t CO₂. Planuojama investuoti į CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijas (CCS) - iki 600 mln. Eur dalis tikėtina išlaidų. CCS Baltic konsorciumas, kuriam priklauso „Akmenės cementas“, Latvijos SCHWENK Latvija, KN Energies ir logistikos partneriai, sieks įgyvendinti CO₂ surinkimą, transportavimą, skystinimą ir saugojimą Šiaurės jūros dugne. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio infrastruktūra Baltijos šalyse, kuri padės Lietuvai ir Latvijai decarbonizuoti pramonę.
Technologiniai diegimai ir investicijų nuoseklumas
Nuo 2014 m. įmonė įgyvendino sausą klinkerio gamybos technologiją, sumažinusi emisijas ir padidinusi gamybos efektyvumą. 2024 m. įrengta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra, leidžianti pakeisti iki 80-90% iškastinio kuro alternatyviais kurais. Tai atnešė apie 30 mln. Eur investiciją ir galimybę sumažinti emisijas. Taip pat bendrovė bendradarbiauja su Lietuvos, Latvijos rinkomis; Lietuvoje apie 70% produkcijos parduodama vidaus rinkoje, o Skandinavijos šalis laikomos prioritetine eksporto kryptimi due to aukštiems kokybės reikalavimams.
Naujausios inovacijos tęsiasi: 2016 m. pradėtas gaminti hidraulinis kelių rišiklis HRB E4, atitinkantis EN 13282-1:2013 reikalavimus, ir bendrovė įsigijo naujų rinkų kelią - modernizuojant kelių konstrukcijų sektorių. Teigiama, kad klimatui neutrali gamyba yra siekiamybė po 2035 m., tačiau tam reikia nuoseklios finansinės ir technologinės planavimo.
Įmonės struktūra, atsakomybė ir ateities perspektyvos
Akmenės cementas yra vienintelė Lietuvoje įmonė, valdanti pilną cemento gamybos vertės grandinę, įskaitant žaliavų karjerus, klinkerio gamybą, cemento gamybą ir distribuciją. Įmonė turi savo laboratoriją, kurioje atliekami įvairūs bandymai. Svarbiausi faktai: apie 540 darbuotojų, 1-1,2 mln. t cemento per metus, 75% produkcijos parduodama Lietuvoje. Šiandien įmonė orientuota į ilgesnį laiką tvarumą, efektyvumą ir kokybę, o CO₂ surinkimas, saugojimas ir transportavimas yra kertinis žingsnis į klimatui neutralią gamybą.
- 1947 m. pradėta statyti cemento gamykla Akmenės rajone.
- 1952 m. rugsėjo 20 d. įrengta pirmoji klinkerio degimo krosnis.
- 1961 m. baigti modernizacijos etapai, įrengti nauji kompleksai.
- 1990-1993 m. pertvarkos: privatizacija ir akcinių bendrovių steigimas.
- 2007-2014 m. didžioji modernizacija ir sausasis būdas.
- 2014-2024 m. energetiniai, aplinkosaugos ir CCS projektai.
Sysav and carbon capture - how CCS works
Esminiai faktai apie gamybos procesus
Kalkakmenis ir molis yra žaliavos, toliau - mišinio sutikimas, įkrovos silosai, ciklonų bokštas, 105 metrų aukščio, kur prasideda dekarbonizacijos procesas. Krosnyje klinkeris deginamas iki 1800 laipsnių temperatūros. Po to klinkeris patenka į klinkerio silosus, iš kurių per juostinius transporterius keliauja į cementą malūnus. Kuro sluoksnio tikslumas yra svarbus, nes per didelis karštis ar netikslus temperatūros režimas blogina malimo kokybę. Dėl to saugumo priemonės, instruktažai ir kietai atsparūs rūbai yra būtini darbo sąlygomis.