Keičiantis klimatui ir kai kurie pasaulio regionai sparčiai nykstant biologinei įvairovei, ieškome būdų ir sprendimų, kaip sulėtinti gamtai ir žmonijai nenaudingus pokyčius arba prie jų prisitaikyti.
Pavieniai medžiai ir miškai pirmiausia labai svarbūs dėl gebėjimo sugerti anglies dvideginį ir išskirti deguonį. Jie vertingi ir dėl daugybės kitų dalykų, todėl vienas Lietuvos tikslų - didinti miškingumą, siekiant gausinti miškų išteklius, kurti palankesnę gyvenamąją aplinką ir sudaryti sąlygas gamtinėms vertybėms išsaugoti ateities kartoms. Ką kiekvienas turėtume žinoti apie medžius, miškus, biologinę įvairovę ir miškininkavimą, pasakoja Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Padėtis - ne dramatiška
Pernai Romoje vykusiame 26-ajame Miškininkystės reikalų komiteto posėdyje buvo akcentuota, kad reikėtų daugiau pastangų skirti nualintiems miškams ir kraštovaizdžiams atkurti, taip pat tvariam miškų valdymui įgyvendinti. Posėdyje buvo nustatytos strateginės FAO veiklos kryptys miškininkystės srityje ateityje, o 141 šalies vadovai įsipareigojo iki 2030 m. sustabdyti miškų nykimą ir remti miškų atkūrimą. Savo ruožtu Lietuva iki 2030 m. užsibrėžė miškingumą padidinti iki 35 proc., o iki 2050-ųjų - iki 40 proc. Pasak A. Gaižučio, šiems ambicingiems tikslams įgyvendinti kasmet reikia įveisti ne mažiau kaip po 8 tūkst. ha naujų miškų. Jų plotai didėja ir natūraliai. Apskaičiuota, kad medžiai savaiminukai, kurių amžius daugiau kaip 20 metų, užima apie 15,5 tūkst. ha. Tačiau labai svarbu tokius jaunus miškus laiku įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip miško plotą, kad jie būtų tinkamai saugomi ir prižiūrimi.
„Jaunus miškus reikia ugdyti ir retinti, tačiau bėda, kad žemės ūkio žemėse užaugę savaiminiai jaunuolynai nelaikomi miškais ir priskiriami prie blogos agrarinės būklės plotų, o jų savininkai baudžiami baudomis bei didesniais mokesčiais, jei tik jų nepašalina“, - aiškina A. Gaižutis. Daugeliui tautiečių gal taip ir neatrodo, tačiau nuo Antrojo pasaulinio karo iki dabar Lietuvoje miškų plotai beveik padvigubėjo, o miškuose medienos tūris iš 119,9 mln. kub. m padidėjo iki 566,7 mln. kub. m. Asociacijos pirmininkas primena, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje miškingumas sudarė 16-18 proc., o dabar jis siekia 33,7 proc. šalies teritorijos.
„Neseniai teko bendrauti su miškininkystės ir miškotvarkos veteranu Antanu Algirdu Bruku. Jis atskleidė, kad sovietmečiu įvertintas vidutinis medienos tūris hektarui buvo šiek tiek didesnis už 100 kub. m, o dabar vidutinis medienos tūris yra apie 266 kub. m ha; brandžių medynų vidutinis tūris III-IV grupės miškuose siekia 349 kub. m ha ir daugiau“, - tikina pašnekovas. Šiuo metu Lietuvos miškuose turime daugiau kaip 0,57 mlrd. kub. m medienos. Šį turtą per pastaruosius dešimtmečius „sukaupė“ miškininkai.
Koks miškas yra vertingesnis?
Kalbant apie klimato kaitą svarbu žinoti apie anglies apytakos ciklą, į kurį įeina cheminiai, fiziniai, geologiniai ir biologiniai procesai. Apskaičiuota, kad žmonija kasmet į atmosferą išmeta apie 9 gigatonas grynosios anglies. Apie 2 gigatonos anglies sugeria vandenynas, apie 3 gigatonos - miškai. Atmosferoje dar likusi apie 4 gigatono anglies - dėl to klimatas šyla. Miškai kartu su kitomis gamtinėmis naudmenomis yra itin svarbūs globaliame anglies cikle, ypač sugeriant CO2 iš atmosferos. Nors miškai - efektyviausia kovos su klimato kaita priemonė, tai taip pat viena priežasčių, kodėl miškų būklė prastėja. Iš šio užburto rato išeiti galima vieninteliu būdu - naudojant tvaresnes miškininkystės praktikas.
„Kuo miškas produktyvesnis, tuo jis našesnis, daugiau užaugina biomasės. Iš atmosferos fotosintezės būdu paimto anglies dioksido augalai medienoje sandėliuoja anglį, išskirdami deguonį. Kuo daugiau gyvos, o ne pūvančios medienos, į atmosferą išskiriančios šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tuo klimato kaitos požiūriu yra geriau“, - aiškina A. Gaižutis.
Pasak pašnekovo, gamtoje viskas vyksta ciklais: gimimas, augimas, brendimas ir vėliau prasidedanti sukcesija - dūlėjimas ir ciklo pabaiga. Kiekviena gyvybės forma stengiasi perduoti geną palikuonims. Pašalinus miške medį, atlaisvinama erdvė, maistinės medžiagos lieka šalia augantiems medžiams, kad jie galėtų geriau augti. Jauname savaiminiame jaunuolyne suskaičiuojama iki keliasdešimt tūkstančių medžių; augdami jie konkuruoja tarpusavyje ir nemažai jų galiausiai nunyksta.
Miškininkavimo logika remiasi principu: paimk medį, kol jis dar nežuvo, ir jį panaudok, atlaisvindamas erdvę greta augantiems. Todėl klimato kaitos požiūriu, kuo našesnis ir produktyvesnis medynas miškuose, tuo daugiau CO2 jis su kaupia ir sandėliuoja.
Brandūs medžiai ir jų branda
Kalbant apie brandus medžius, egzistuoja „techninė branda“: mediena laikoma tinkama naudoti, todėl sodiname ir prižiūrime tokius medžius. Natūraliai atsikuriančiame miške hektare jų pasisėja keliasdešimt tūkstančių; iki brandos išlieka 800-1500 medžių, tada ateina metas medžiapjūtei ir naujai kartai kurti. Jei gamtinės brandos medžių neiššaudome, jie gali nykti. Pavyzdžiui, drebulių ar pionierių augimo amžius yra trumpas - 35-60 metų, jei anksčiau neatsiranda koks puvinys ar ligos.
Į sengires ir jų vaidmenį keičiantis klimatui miškininkas įvardija natūraliai augančius miškus: jie savaime išgriūva ar supūva, o vietoje jų natūraliai atsiranda naujas miškas. Tačiau tokie miškai dažnai atrodo ne kaip įprasti dideli pušynai ar ąžuynai. Paliktas gražus ir našus miškas kartais tampa neatpažįstamas dėl natūralių gamtinės kaitos procesų ir stichijos pažeidimų. Dėl to įrengiami pažintiniai takai per pelkę ir mišką.
Kelionė Dubravos rezervato pažintiniu taku leidžia pamatyti 150 metų senumo mišką, ten augančias storakamienes pušis. Brandžių medžių vaidmuo miesto mikroklimatui yra ypatingas: karščių metu miestai su kietomis dangomis tampa šildančiomis keptuvėmis. Brandūs medžiai mieste ne tik vėsina, bet ir valo bei drėkina orą. Vienas brandaus medžio poveikis dažnai viršija kelis dešimtis mažų dekoratyvinių augalų poveikį.
Tvarkomų miškų pranašumai
Aplinkosaugininkų 2011-2015 m. projektų metu nustatyta, kad 2/3 visų saugomų buveinių vertybių sutelkta ūkiniuose miškuose. „Kai miškas tvarkomas, biologinė įvairovė yra kur kas didesnė, nes kuriamos įvairesnės tam tinkamos sąlygos“, - teigia A. Gaižutis. Ūkiniuose miškuose paprastai pašalinami pažeisti, sergantys ir per tankiai augantys medžiai, kad jų kaimynai augtų išlakesni ir tvirtesni. Miško auginimo ciklas trunka 60-100 metų.
Ypatingai svarbu laikytis išmintingos balansavimo strategijos tarp klimato švelninimo, sveikų ir našų miškų bei biologinės įvairovės išsaugojimo. Eglių kenkėjų plitimą Lietuvoje skatina šiltesnė žiema, o kinivarpos ir žievėgraužių tipografų pažeidimai gali greitai sugadinti didelį plotą. Todėl būtina greitai reaguoti ir pašalinti pažeistus medžius, kol kenkėjai nepradėjo didelių plitimų.
Brandžių miškų apsauga ir klimato įtaka
Kai miskaose vykdomi darbai, įvairove didėja: atsiranda naujų augalų rūšių, skleidžiasi sėklos, migracija ir triūba gyvūnijos. Tačiau biurokratinės procedūros kartais trukdo laiku nukirsti pažeistus medžius. Pavyzdžiui, leidimų išdavimas gali užsitęsti iki 20 dienų, o per tą laiką kenkėjai persikelia į naujus sveikus medžius. Taigi tik greitai ir koordinuotai veikiant galima išvengti didelių nuostolių.
Kinivarpos kinivarpos plitimą būtina stabdyti tuoj pat, tačiau tai dažnai komplikuota dėl biurokratijos. Svarbu suprasti, kad miškas yra gyvas ir sudėtingas organizmas, kuriame klimato kaita ir dirvožemio pokyčiai keičia vaidmenis. Kaip rodo tyrimai, senieji medžiai kartais gali būti daug produktyvesni nei jauni, todėl būtina atidžiai įvertinti, kada ir ką kertame, siekiant optimalaus klimato stabilumo ir biologinės įvairovės.
Vienas svarbiausių klausimų: ar amžina jaunystė yra tinkama idėja miškams?
Nors kai kurios diskusijos teigia, kad reikia skubiai atjauninti miškus, moksliniai duomenys rodo, jog senų medžių biologinė įvairovė ir jų gebėjimas kaupti CO2 dažnai viršija jaunų miškų naudas. Ilgalaikiai klimato modeliai gali būti peržiūrimi, kad atsižvelgtų į realią senųjų medžių įtaką anglies ciklui bei jų reikšmę ekosistemų stabilumui. Kyoto protokolo mechanizmas kartais buvo kritikuojamas dėl dirvos vaidmens skaičiavimų, kurie gali paneigti ar perdėti miškų naudą CO2 atžvilgiu. Todėl svarbu išlaikyti subalansuotą požiūrį į miškų struktūrą, atsižvelgiant į vietovės specifiką ir ekosistemos ilgaamžiškumą.
Apžvalga ir įžvalgos
- Miškai sugeria didelę dalį atmosferos CO2 ir kaupia anglis medienoje.
- Brandūs miškai miesto ir šalies mikroklimato stabilizavimui yra būtini ne tik dėl anglies, bet ir dėl oro ir vandens saugojimo bei biologinės įvairovės.
- Tvarkomi miškai didina buveinių įvairovę ir suteikia palankesnes sąlygas augti skirtingoms rūšims.
- Kenkėjų plitimą būtina valdyti greitai; biurokratija gali atitolinti veiksmus, o tai didina nuostolius.
- Dėl klimato kaitos svarbu derinti miškininkystės praktikas, kurios užtikrintų tiek CO2 surinkimą, tiek biologinę įvairovę ir miškų ilgaamžiškumą.
Anglies dioksidas – deguonies ciklas
Apibendrinamos copy
Šiame straipsnyje nagrinėjama klimato kaitos įtaka miškams, kaip kertamų ir plečiamų plotų praktikos keičia anglies ciklą, bei kokią įtaką turi miškai miestų mikroklimatui ir biologinei įvairovei. Tyrimai rodo, kad nors jauni miškai gali būti naudingi trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikėje perspektyvoje senosios miškų struktūros turi svarbią funkciją CO2 surinkimo, oro valymo ir ekosistemų stabilumo kontekste. Efektyvi miškininkystė turi derinti šias funkcijas, užtikrinti tvarų miškų valdymą ir skatinti biologinę įvairovę.
Visi turime prisidėti prie atsakingo miškų naudojimo: saugoti brandžius medžius miestuose, laikytis tinkamos kirtimo ir atkūrimo politikos, bei skatinti natūralias procesų dinamikos formas, kurios palaiko klimą ir aplinkos pusiausvyrą.