Pasaulyje kasdien vyksta begalė išmaniųjų įrenginių kamerų atakų (angl. camfecting), kurių metu siekiama įsilaužti į vartotojų įrenginius ir be savininkų leidimo aktyvuoti jų kameras. Taip programišiai siekia neteisėtai užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti vartotojų atvaizdą. Baimindamiesi tokio tipo duomenų vagystės, žmonės imasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, įrenginių kameras užklijuoja lipnia juosta, kad jos, netikėtai aktyvuotos, negalėtų nieko užfiksuoti.
Ar ši priemonė tikrai naudinga? Daugiau nei 15 tūkst. privačių, prie interneto prijungtų kamerų yra itin lengvai prieinamos, rodo Wizcase atliktas tyrimas. Taip yra dėl lengvai nuspėjamų apsaugos standartų ir „nulaužiamų“ įgaliojimų. Kaip ir kam vykdomos kamerų atakos? Kamerų užkrėtimas, camfecting, yra kibernetinė ataka, kuri metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia vartotojų įrenginių kameras ir gali jas valdyti - įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti, be vartotojų žinios.
Vienas dažniausių būdų, kaip programišiai gauna prieigą, yra apgaulės programėlės (rogue apps). Jos sukurtos taip, jog nesukeltų įtarimo - atlieka realią funkciją, primena kitas patikimas programėles, tačiau iš tiesų prašo leidimo valdyti svarbias telefono ar kito įrenginio funkcijas, tarp kurių, žinoma, yra ir kamera. Įrenginių kameros slapta aktyvuojamos, tad įrenginiu besinaudojantys vartotojai net nežino, kad yra stebimi ar net filmuojami. Siekiant nuo to apsaugoti vartotojus, įrenginių gamintojai šalia kompiuterių ar planšečių kamerų dažnai įmontuoja ryškios spalvos lemputę, nurodančią, kada kamera būna aktyvi. Taip vartotojai gali pastebėti, kai vaizdas fiksuojamas be jų leidimo. Vis tik yra būdų, programišiams leidžiančių šią švieselę išjungti - tokiu atveju atpažinti, kada esame sekami, praktiškai neįmanoma.
Toks įrenginių kamerų užkrėtimas vykdomas ne atsitiktinai, o tikslingai pasirinkus auką - dažniausiai, jos nukreiptos į aukščiausio lygio vadovus, politikus ar garsenybes. Atakų metu siekiama surinkti privačią ar slaptą informaciją, kuri galėtų būti panaudota nusikaltimams įvykdyti ateityje. Taip pat gali būti vykdoma ir atvaizdo vagystė - padarytos nuotraukos naudojamos dokumentams klastoti, melagingai naudojant kito asmens tapatybę.
Kaip apsisaugoti nuo camfecting ir kaip tinkamai naudoti klijus ant kamerų
Pirmiausia, vartotojai turėtų vengti spausti nuorodas nežinomuose internetiniuose puslapiuose ar iš nepažįstamų gavėjų gautuose laiškuose. Čia esančios programėlių atsisiuntimo nuorodos dažniausiai veda į apgaulingas programėles (rogue apps). Jos gali apkrėsti nieko neįtariančių vartotojų įrenginius virusais ar kitaip pakenkti. Todėl būtina atsakingai rinktis programėlių atsisiuntimo šaltinį. Jei atsisiuntėte iš pažiūros patikimą programėlę, atidžiai įvertinkite, kokią prieigą prie funkcijų jai suteikiate. Leiskite naudotis tik tomis funkcijomis, kurios tiesiogiai susijusios su programėlių paskirtimi. Pavyzdžiui, navigacijai buvimo vieta gali būti reikalinga, bet tiesioginė prieiga prie kameros - ne. Jei matote, kad prašoma prieiga prie kameros, verčiau jos nesuteikite.
Baimindamiesi netikėtos prieigos, dalis vartotojų užklijuoja įrenginių kameras lipnia juosta. Toks sprendimas atrodo logiškas ir kartais gali būti veiksmingas, tačiau gali būti nepakankamas. Net ir užklijavus kamerą, gali būti įrašinėjamas jos garsas, bandoma ieškoti prieigos prie kitų įrenginių funkcijų. Lietuvoje per metus fiksuojama apie 50 tūkst. įvairių kibernetinių incidentų. Todėl svarbu ne tik užklijuoti, bet ir žinoti, kaip elgtis kilus įtarimams, kur kreiptis pagalbos, ir kaip patikrinti įrenginių saugumą.
Jei kyla įtarimas, kad buvo įsilaužta į jūsų įrenginį, apie tai galite pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Taip pat patariama laikytis praktikos: prijungti kamerą prie kompiuterio ir diegti programinės įrangos naujinimus arba perkelti vaizdo įrašus į kompiuterį. Retai kada USB-C laidai ar baterijoms kyla pavojus; tačiau dėl saugumo svarbu naudoti tinkamus kabelius, nenaudoti netikrų ar keistų adapterių.
Žinynuose pateikiama papildoma informacija apie kamerų prijungimą ir valdymą. Pavyzdžiui, tam tikri rinkiniai nurodo, kaip prijungti įrenginį prie kompiuterio, kaip įkelti nuotraukas ir kaip valdyti įrenginį iš to pačio kompiuterio. Tačiau pagrindinė žinia išliko: užtikrinti, kad įrenginiai turėtų tvirtas ir atnaujintas saugumo sistemas, vengti nežinomų šaltinių ir nuolatos tikrinti, ar nėra netikrų programėlių arba įtartinų leidimų prašymų.
Ko tikėtis iš priemonių ir kaip jas pritaikyti praktiškai
Geriausia praktika yra laikytis atsargumo ir nuolatos atnaujinti įrenginių programinę įrangą. Kai įrenginys prijungtas prie kompiuterio arba tinklo, svarbu stebėti ryšio būseną, naudoti iki galo patikimas paslaugas ir būti budriems dėl galimų įsilaužimų. Kai naudojamas NX Tether arba kitos programinės įrangos, svarbu sekti veikimo instrukcijas ir nepamiršti, kad kai kurios funkcijos gali būti naudojamos tik tam tikroms kamerų funkcijoms, o prieigos prašymai turi būti racionaliai vertinami.
tags: #klijuoti #kamera #kompiuteris