Akriliniai dažai šiuolaikinių dailininkų yra labiausiai vertinami dažai. Akriliniai dažai yra greitai džiūstantys vandens pagrindu pagaminti dažai, kuriuose pigmentų dalelės yra disperguotos akrilo polimero emulsijoje. Akriliniai dažai tirpsta vandenyje, tačiau išdžiūvę tampa atsparūs vandeniui. Sausa, miltelinė medžiaga yra netirpi, o sumaišius su akrilo polimero emulsija išlaiko savo pradinę būklę. Pigmentai gali būti organiniai, neorganiniai, natūralūs arba sintetiniai.
Pagrindinės sudedamosios dalys ir jų savybės
Vandens ir akrilo polimeras, kurių mišinys yra polimero emulsija. Akrilo polimeras be vandens. Polimerai yra sudaryti iš ilgos cheminės grandinės - iš mažų, dažnai identiškų molekulių. Visiškai susijungus, grandinė yra tvirta ir stabili, nes sudaro fiksuotą ir sandarią struktūrą. Tai - vandens ir akrilo polimero mišinys. Emulsija yra stabilus sudedamųjų dalių, kurios paprastai tarpusavyje sunkiai maišosi, mišinys. Pavyzdžiui, aliejų ir vandenį galima sumaišyti, tačiau jie nusės ir atsiskirs.
Dažų pramonė yra apima daugelį žmogaus veiklos sričių, tačiau kalbant apie būsto įrengimą ar remontą, galima išskirti keletą dažų rūšių. Norint pasirinkti geriausius dažus savo virtuvei ar svetainei, reikėtų žinoti, kokios egzistuoja dažų rūšys bei kuo jos skiriasi. Dažnai šias savybes apibrėžia cheminė dažų sudėtis, bazinis jos pagrindas ir skiediklis. Vandeniu skiedžiami dažai dominuoja namų interjere ir eksterjere, nes yra saugūs naudoti, lengvai spalvinami bei sukuria pakankamai estetinį ir atsparų eksploatavimui paviršių. Džiūstant jie išskiria lengvą aromatą, nereikalauja ypatingo pasiruošimo dažymui. Po darbo lengvai sutvarkysite aplinką bei išteptas rankas ar drabužius. Be to, tokie dažai pasižymi plačiu spalvų ir blizgumo pasirinkimu.
Organiniu skiedikliu skiedžiami dažai naudojami vidaus bei lauko darbams, dažniau metaliniams (tvoros, durys, vartai, laiptai, ir pan.) ir mediniams (pvz. lauko baldus, pakalimai, tvoros ir t.t.) paviršiams, betonui ar tinkui. Tirpikliniai dažai yra skvarbesni, atsparesni blukimui, trinčiai bei temperatūriniams svyravimams. Tokius dažus, pavyzdžiui, HAMMERITE ar RILAK PENTAPRIM, galite rinktis iš didelės spalvų gausos, o jais nudažytas paviršius dažniausiai yra pusiau blizgus arba blizgus. Buityje organiniu skiedikliu skiedžiamus dažus reikėtų naudoti atsakingai - džiūstant jie išskiria gana stiprų kvapą ir nesiskiedžia vandeniu, todėl patalpas būtina gerai išvėdinti, o suteptas rankas ar paviršius plauti tuo pačiu skiedikliu, kuris nurodytas dažų aprašyme. „Spalvų saloje“ galite rasti ir alkidinių dažų vandens pagrindu.
Dviejų komponentų dažai yra aukščiausios kietumo ir atsparumo trinčiai klasės, todėl dažniausiai naudojami laiptinių, koridorių, techninių patalpų ar garažų grindims padengti bei metalinėms konstrukcijos dažyti. Džiūdami jie skleidžia aštrų kvapą, todėl juos naudojant rekomenduojama dėvėti respiratorių ir gerai vėdinti patalpas. Šie dažai džiūsta rišantis komponentams, todėl procesas vyksta greitai ir kokybiškai net ir esant žemoms temperatūroms (< 0 °C). Tiesa, dvikomponenčiai dažai turi ribotą spalvų pasirinkimą, o jų paviršius dažniausiai yra pusiau blizgus arba blizgus. Dažų skiediklis atlieka dažų nešėjo vaidmenį. Uždarame inde jis neleidžia dažams sukietėti, palengvina įsiskverbimą į paviršių bei užnešimą ant jo. Po dažų panaudojimo, didžioji jo dalis pasišalina išgaruojant, paliekant tvirtą dažų dangą. Skiediklis gali turėti įtakos mūsų sveikatai, nes dažams džiūstant, dalį jo įkvepiame, todėl jeigu tik įmanoma, visuomet patariama rinktis dažus, skiedžiamus vandeniu. Taip pat derėtų nepamiršti išvėdinti patalpų. Neretai, dažant pirmąjį dažų sluoksnį, į dažus įpylus ~ 10 % skiediklio, dažai yra naudojami kaip grunto sluoksnis.
Dažų pramonėje dažų blizgumas neretai nurodomas ant pakuotės ir yra išreikštas skaičiais nuo 1 (giliai matinis) iki 90 (blizgus). Mažiau apkrautiems, ne taip intensyviai naudojamiems paviršiams, pavyzdžiui, miegamojo sienoms ir luboms, 1-15 blizgumo (giliai matinis-pusiau matinis) dažus vandens pagrindu, o intensyvesniems paviršiams - pusiau blizgius, nes juos prižiūrėti yra kur kas paprasčiau. Jeigu pažvelgtume į dažų plėvelę per mikroskopą, pamatytume, kad matinių dažų paviršius yra nelygus, šiurkštus, tuo galite įsitikinti ir braukiant paviršių delnu - toks paviršius išskaido šviesą ir akys nemato blizgesio. Matinio paviršiaus trūkumas yra tas, kad jis lengviau užlaiko nešvarumus. Norėdami juos pašalinti, mes drėkiname paviršių ir per jį braukiame. Kuo stipriau ir intensyviau tai darome, tuo labiau išlyginame šiurkštumą. Kitaip tariant, nors nešvarumus ir išvalome, bet paviršių užblizginame. Būtent todėl rekomenduojama rinktis 1-osios šlapio valymo kategorijos dažus - juos valykite atsargiai, su gausesniu vandens kiekiu ir šiek tiek muilo. Renkantis aukštesnio blizgumo dažus, yra didesnė tikimybė išvengti užblizginimo - tokie dažai yra mažiau tepūs, todėl jų paviršių valysite rečiau ir lengviau. Tai ypač svarbu turintiems augintinių ar mažų vaikų, taip pat aktualu ir tiems, kieno namuose yra siauras koridorius ar laiptinė.
Dažai yra smulkiai susmulkintų pigmento dalelių suspensija skystyje, sudarytame iš rišiklio (dervos) ir lakiojo tirpiklio. Kai kuriais atvejais dažuose yra priedų, suteikiančių jiems skirtingas savybes. Pagrindiniai dažų komponentai yra įvairūs cheminiai junginiai, priklausomai nuo spalvos, ilgaamžiškumo ir kitų dažams reikalingų savybių. Architektūrinių pastatų vidaus ir išorės paviršiams naudojami dažai yra gruntiniai, pusiau blizgūs arba blizgūs sienų ir medžio apdailos dažai. Gruntai ir viršutiniai sluoksniai pirmiausia skiriasi pigmentais ir priedais.
Laboratoriniai tyrimai, kokybės užtikrinimas ir pramonės taikymas
Šiandien pažangios laboratorijos turi didelę patirtį analizuojant dažus ir dangas, įskaitant pramonines, komercines ir specialias dangas, naudojamas įvairioms medžiagoms, tokioms kaip betonas, plienas ir medis, apdoroti. Dažai ir dangos lyginami su standartiniais ir specialiai sukurtais protokolais, siekiant nustatyti, ar šie gaminiai atitinka atitinkamas specifikacijas. Šioje srityje taip pat patenkinami sudėtingi analitinio testavimo poreikiai. Tuo pačiu metu panašios paslaugos teikiamos ne tik dažams, bet ir klijams bei dervoms. Įvairių dažų ir dangų produktų poreikiai gali skirtis. Štai kodėl pažangios laboratorijos naudoja pažangius analizės metodus, kad sukurtų formules, kurios atitinka arba viršija gaminio reikalavimus. Pavyzdžiui, atliekant dažų testavimą dažnai teikiamos šios paslaugos: sukibimo, subraižymo, dėmių ir spalvos pakitimo nustatymas, pagrindinių konkurencingų kompozicijų sudedamųjų dalių identifikavimas, kurios užtikrina greitesnį kietėjimą, puikią apdailą ir ilgaamžiškumą, identifikavimas, produkto sudėties keitimas, kad būtų pašalintas kvapas, ir kenksmingos medžiagos, pvz., lakiosios medžiagos. Mūsų organizacija, kuri daugelį metų bando padėti visų sektorių verslui, atlikdama plataus spektro bandymus, matavimus, analizę ir vertinimą, apmokytus ir patyrusius darbuotojus bei pažangią technologinę įrangą, cheminių medžiagų matavimo ir bandymo rėmuose.
Kaip pasigaminti stabilią emulsiją – aliejaus ir vandens emulsijos
praktiškos gairės pasirinkimui ir naudojimui
Dažų pasirinkimas turėtų būti grindžiamas paviršiaus tipu, darbuotojo poreikiais ir kambario sąlygomis. Dažų migavimo metu svarbu laikytis saugumo rekomendacijų: naudoti tinkamas apsaugos priemones ir uždaryti pakuotes po naudojimo. Rekomenduojama rinktis vandeniu skiedžiamus dažus, kai tik įmanoma, kad sumažinti kvapus ir apsaugoti sveikatą. Jei naudojami organiniai skiedikliai, būtina užtikrinti gerą patalpų vėdinimą ir laikytis nurodymų dėl atsargumo priemonių.
- Įvertinkite paviršiaus tipą ir paskirtį (vidaus/laisvalaikio/spintas/medinės ar metalinės konstrukcijos).
- Pasirinkite atitinkamą bazinį pagrindą ir blizgumą (giliai matinis, pusiau matinis, blizgus).
- Nuspręskite dėl skiediklio tipo ir dviejų komponentų formulės, jei reikia didesnio atsparumo trinčiai.
- Apsvarstykite kietėjimo laiką ir temperatūros sąlygas, ypač žiemą.
- Planuokite kambario ventiliaciją ir apsaugos priemones.