Kiliminėmis vadinamos tekstilinės dangos, kuriomis išklojamos patalpų grindys ir laiptai. Pagrindinė kiliminių dangų gamybos žaliava yra cheminiai pluoštai, dažniausiai tai poliamidas, poliakrilnitrilas, poliesteris ir polipropilenas. Be to, naudojamos ir natūralios žaliavos: vilna, medvilnė, kokoso palmės pluoštas, gyvūnų plaukai ir kt.
Siuvinėjimo technika gaminamų kilimų ataudai į pagrindinį audinį „įsiuvami” mechaniniu būdu. Dangos gaminamos iš pluoštinių medžiagų ir susiuvamos. Atskiri tokio veltinio sluoksniai vienas prie kito susiuvami ir sujungiami chemiškai. Siūtas karšinys gaminamas pluoštus persiuvant per siūtą veltinį.
Kiliminių dangų būna 2-5 m pločio. Viršutinis sluoksnis susideda iš apmatų ir plaukelių. Apmatų paskirtis - prilaikyti (sutvirtinti) verpalus, suteikti siūlams atitinkamą išvaizdą ir formą. Plaukeliai gali būti iš vilnos arba iš sintetinio pluošto verpalų, taip pat iš mišraus pluošto, t.y. vilniniai siūlai elastingi, lygūs, minkšti. Poliamido pluoštas atsparus deformacijoms, be to, nusitrynimui jis 20 kartų atsparesnis negu gryna vilna.
Kiliminių dangų išvaizda taip pat priklauso nuo plaukelių, kilpų ilgio, siūlų storio. Viršutinė kilimų pusės išvaizda priklauso nuo gamybos proceso. Veliūras gaminamas karpymo būdu. Kiliminių dangų paviršius taip pat priklauso nuo ataudų aukščio bei storio, pluošto, siūlų storio.
„Išvirkščioji” kilimų pusė papildomai padengiama specialiu sintetinių putų sluoksniu, skirtu dangai tvirtinti prie grindų pagrindo. Putų dangos gali būti lygios, tankios arba spaustos. Gaminamos kiliminės dangos su linoleumo arba polipropileno apatiniu sluoksniu. Apie 20 proc. kiliminių dangų gaminama su tekstiliniu apatiniu sluoksniu. Danga su tokiu apatiniu sluoksniu yra elastingesnė, geriau izoluoja garsą bei šilumą.
Pagrindas gali būti iš kempinės, sintetinių putų ar natūralaus bei sintetinio audinio (džiuto). Akytas pagrindas slopina garsus, suteikia minkštumo. Sintetinis džiutas lengvas, patvarus, atsparus drėgmei.
Medžiagos ir jų poveikis charakteristikoms
- Pluoštiniai cheminiai pluoštai (poliamidas, poliakrilnitrilas, poliesteris, polipropilenas) suteikia atsparumą deformacijoms ir ilgaamžiškumą.
- Vilna ir medvilnė suteikia minkštumą, natūralų prisilietimą, bet gali būti mažiau atsparūs dėmėms ir pūtimui.
- Kokoso palmės pluoštas bei gyvūnų plaukai prideda tekstūrai bei šilumai.
- Apatiniai sluoksniai (linoleumas, polipropilenas, sintetiniai džiutai) užtikrina atsparumą drėgmei, stabilumą, garsoizoliaciją.
Poliamido pluoštas atsparus deformacijoms, be to, nusitrynimui jis 20 kartų atsparesnis negu gryna vilna. Viršutinio sluoksnio ilgio, plaukelių tankio ir siūlų storio derinys lemia galutinį kilimo išvaizdą bei jausmą po kojomis. Akytas pagrindas sumažina triukšmą ir suteikia papildomą minkštumą.
Kaip gaminamas kilimas – ar žinojote?
Dangos konstrukcijos komponentai
- Ataudas - pagrindinė kilimo dalis, į kurią įsiuvami siūlai.
- Viršutinis kilimo sluoksnis - plaukelių ir apmatų derinys, kuriuo nustatoma išvaizda.
- Pagrindas - gali būti kempinė, sintetinis putų arba natūralus/džiuto audinys.
- Apatinis sluoksnis - linoleumas, polipropilonas arba tekstilinis.
Putų sluoksnis iš viršutinės pusės padeda tvirtinti dangą prie grindų pagrindo, o apmatų dalis suteikia formą ir vizualinį užbaigimą. Danga su apatiniu tekstiliniu sluoksniu pasižymi didesniu elastingumu ir geresne garso bei šilumos izoliacija.
Apibendrinimas apie gamybos įvairovę
Kilimų dangos gali būti 2-5 m pločio, jų išvaizda priklauso nuo ataudų aukščio ir storio, pluošto kompozicijos bei siūlų storio. Išvirkščioji pusė dažnai papildomai padengiama putų sluoksniu, kuris užtikrina tvirtą prisirišimą prie grindų. Apie 20 proc. kiliminių dangų turi tekstilinį apatų sluoksnį, kuris pagerina garso ir šilumos izoliaciją.
Galiniai pagrindai gali būti įvairūs: kempinė, sintetinis putų, natūralus ar sintetinis džiutas, o akytas pagrindas padeda sušvelninti garsus bei suteikti kilimui minkštumą.