Mineralinės vatos pirmasis plaušas buvo pagamintas dar anksčiau apie 1840 m. Anglijoje. 1870 m. ši medžiaga buvo užpatentuota ir pramoniniu būdu pradėta gaminti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1959 m. mineralinio plaušo gamyba pradėta ir Vilniaus silikatinių dirbinių kombinate. Atliekame šiltinimą su žinomų firmų mineraline vata, kaip Knauf, Isover, Paroc, Rockwool.
Mineralinė vata gaminama vienu iš trijų būdų: išcentriniu, naudojant suspaustas dujas, naudojant suspaustą orą arba garą. Žaliavos, susmulkintos 20 - 70 mm dydžio gabaliukais, kraunamos į žemakrosnę ir išlydomos. Pati svarbiausia viso gamybos proceso dalis yra išlydytos žaliavos pluoštinimas - gaminant stiklo vatą ir akmens vatą jis šiek tiek skiriasi, todėl skiriasi ir savybės. Vizualiai jas galima pastebėti lyginant minkštus stiklo ir akmens vatos gaminius: stiklo vata yra minkštesnė, elastingesnė, lengvesnė nei akmens vata.
Geriausias birios mineralinės vatos šiltinimo būdas, taip pat mechanizuotas. Panašiai atliekama, kaip ekovata sausuoju būdu. Mineralinė vata yra nedegi medžiaga, kuri įkaitusi neišskiria toksinų, todėl ji naudojama kaip priešgaisrinė izoliacija. Mineralinė vata atitinka aukščiausius A1 ir A2 degumo klasės rodiklius pagal euroskalę, kur A1 yra aukščiausias rodmuo, o pats žemiausias yra F. Gaisro metu vata beveik neišskiria dūmų, dėl ko turi aukščiausią rodiklį S1.
Prasideda praktiniai taikymo aspektai: “visuomet rekomenduojama kloti viensluoksnę stogo šilumos izoliaciją perstumiant plokštes, kad nesusidarytų ilgi vėjo perpučiami plyšiai”. Remiantis tyrimais, šilumos nuostoliai per plyšius didėja, tačiau realiose sąlygose jie dažnai būna mažesni nei ankstesnės prognozės. Lietuvoje Kauno Architektūros ir statybos instituto mokslininkai pateikė išvadas, kad tinkamai paklotas viensluoksnis termoizoliacinis sluoksnis iš dviejų skirtingų akmens vatos plokščių gali būti efektyvus kaip ir dviejų sluoksnių izoliacija.
Stogo plokščių klijavimo ir montavimo technika užtikrina sandarumą ir mažina tarpo susidarymą: plokštės dedamos šachmatine tvarka, ilgosios kraštinės neturi sutaptų su šlaitų bangomis, o susidariusių plyšų plotis neturi viršyti 5 mm. Esant pritaikytoms sąlygoms, garo izoliacija turi būti užkloja iki termoizoliacinio sluoksnio viršaus ir pritvirtinta prie šio sluoksnio taikomais metodais.
Garo izoliacija daroma be raukšlių, o sandūros klijuojamos arba suvirinamos. Jei patalpose yra aukštas santykinis oro drėgnis (virš 70%), plėvelės sandūros turi būti užklijuotos. Mineralinė vata naudojama įvairių formų: plokščių, rulonų ar granulėmis. Gaminiai iš mineralinės vatos išsiskiria geromis šilumos izoliacinėmis ir akustinėmis savybėmis, atsparūs ugniai. Naudojama sienų, palėpių, plokščių, stogų ir perdangų apšiltinimui, taip pat lubų ir sienų garso izoliacijai ir kambarių pertvaroms.
Yra dvi mineralinės vatos rūšys. Gaunamas produktas vadinamas stiklo vata, kuri suformuojama kvarcinio smėlio ir stiklo lydimo procese arba iš stiklo dūženų išpučiant stiklą plonais siūlais. Įprasta, kad stiklo vata yra šviesiai gelsvos spalvos, tačiau šiandien gaminama stiklo vata būna ir kitokios spalvos. Plaušai stiklo vatoje orientuoti horizontaliai - struktūra nevienoda visomis kryptimis. Žaliava akmens vata kilmės ir yra kalnų kilmės. Ji būna skirtingų atspalvių - nuo gelsvos iki žalios. Abi rūšys mineralinės vatos beveik nesiskira savo savybėmis ir laikomos vienomis iš geriausių šiltinimo medžiagų.
Mineralinė vata apriboja šilumos srautus, todėl vata yra šilumos izoliatorius, kuris žiemą apsaugo namą nuo šilumos praradimo, o vasarą neleidžia namui įšilti. Šilumos laidumo koeficientas (lambda) nurodo šilumos pralaidą; kuo mažesnė jo reikšmė, tuo geriau. Projektuotojai gali paskaičiuoti šilumos perdavimo koeficientą k (W/m2K). Kuo didesnis šitas koeficientas, tuo prastesnės šilumos izoliacijos savybės. Šilumos izoliaciją galima vertinti ir per termino pasipriešinimą arba šilumos perdavimo varžą R. Kuo aukštesnis R, tuo geresnė izoliacija.
Mineralinė vata labai gerai sugeria garsus, todėl ji atlieka garso izoliacijos funkciją. Garso izoliacijos ryšys su Aw parodo garso slopinimo koeficientą - jei Aw yra 1, gausite gerą garso izoliaciją. Mineralinė vata nedegi medžiaga; ugnis jai nėra pavojinga, todėl ji naudojama kaip priešgaisrinė izoliacija. Garo pralaidumas yra aukštas (apytiksliai 0,48 g/mPa), tačiau svarbu užtikrinti, kad garas galėtų išeiti į išorę, nes šlapia vata turi didesnę šilumos laidumo jungtį.
Akmens vatos panaudojimo galimybės platus: natūralumas, ilgaamžiškumas, energinis efektyvumas ir saugumas. Akmens vata puikiai sulaiko šaltį iš nešildomų patalpų (garažo, rūsių) ir yra orientuota į konstrukcijų šilumos apsaugą įvairiose srityse, įskaitant pertvaras ir stogo izoliaciją. Gamyboje naudojama natūrali kilmė ir išskirtinės akustinės savybės - pluoštas sugeria garsus, o rišikliai tarp plaušelių mažina dūmų pasklidimą.
Galiausiai, „Rockwool“ ir kitos vatos mokymi yra lanksčios ir prisitaikančios prie srities, kurioje jos taikomos. Pertvarose akmens vata leidžia abiejuose kambariuose efektyviai naudoti energiją esant skirtingoms temperatūroms, o tai ypač svarbu, kai vienas kambarys nuolat yra vėdinamas, o kitas - ne. Tokiu atveju šaltesnis kambarys neatvėsina kito. Mineraliai vatai priklauso aukšto garo pralaidumo kategorijai, todėl svarbu užtikrinti aplinkoje vėdinimą ir tinkamą plokščių sandarumą.
Penkerių metų patirtis įmonėje ROCKWOOL skatina pažvelgti į pasaulio problemas iš naujo kampo, didinant tvarumą, saugumą, komfortą ir sveikatą statybose. Statybų sektorius yra vienas iš didžiausių ekonomikinių sektorių pasaulyje, tad jo įtaka yra reikšminga ir neabejojama.
Akmenis paverčiame izoliacija! Ekskursija į „Rockwool“ gamyklą
tags: #kietos #akmens #vatos #nuosklembos