Kietaviškių daržovės: žemėje ar organiniame skiedinyje? Pažangių šiltnamių paslaptys

Po kelių savaičių šalies prekystalius pasieks „Kietaviškių gausos“ stintomis kvepiantys agurkai ir garbanotos švelnia žaluma masinančios salotos. Daigai iš Lenkijos į daiginimo vazonėlius pasėjo ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, pomidorų, salotų sėklas. Šiltnamiuose - galingos natrio lempos ir kompiuterizuota valdymo sistema, kuri užtikrina optimalų augalų vystymąsi bei minimalų chemijos kiekį. Tačiau svarbiausia - atsakingas požiūris į aplinką ir tvarumą.

Technologijos ir substratai: iš ko auga lietuviškos daržovės

Šiltnamiuose augalai auginami kokosų pluošto substratu, o laistymas ir tręšimas reglamentuojami kompiuterine sistema, reagavusia į meteorologinių stočių duomenis apie saulės intensyvumą. Agurkai ir pomidorai maisto medžiagas ima iš kokosų pluošto substrato, o salotos - iš maistingųjų tirpalų. Kokosų pluošto dėka šaknys gauna daugiau oro, lengviau pasisavinamos maisto medžiagos, o augalai geriau išvysto šaknų sistemą. Kokosų substratas gali būti naudojamas keletą kartų, jį galima kompostuoti ir panaudoti mulčiuose; jame vyksta ir Trichoderma genties grybų augimas, kurie mažina ligų plitimą.

Pagal Nerijaus Rakicko žodžius, šis substratas suteikia optimalų oro ir vandens režimą, užtikrina lengvesnį maistingųjų medžiagų įsisavinimą ir mažesnį drėgmės nuostolį. Pomidorų veislės Admiro F1, Listel F1, Tomimaru Muchoo F1 ir Mamirio F1 formuoja atsparumą ligoms bei gebėjimą dera net sunkesnėmis sąlygomis. Daigai patys užsiauginami: sėklos sėjamos į polisterolo daigyklas su mineraline vata ir mulčiuotomis vermikulito grūdeliais, o po 36-38 dienų pomidorų daigai yra sodinami į kokosų pluošto plytas.

Šiltnamiuose įdiegtos ir pažangios lašelinės laistymo bei tręšimo sistemos, kurios reguliuojamos pagal CO2 kiekį ore ir saulės intensyvumą. Daržovės skinamos rankomis, siekiant užtikrinti optimalų brandą ir kokybę, o prekių pristatymas į prekybos tinklus vyksta vos kelias valandas nuo derliaus nuėmimo.

Augalai, ligos ir kenkėjai: biologinė apsauga kaip pagrindinis prioritetas

Biologinė augalų apsauga - vienas svarbiausių ateities prioritetų. Vietoj chemikalų šiltnamiuose naudojami naudingieji vabzdžiai: boružėlės, grobuoniškos erkės ir parazitinės vapsvelės, kurios naikina kenkėjus be žalos aplinkai. Kamanės, kurios kokybiškai apdulkina žiedus, užtikrina gausesnį derlių. Ilgainiui šios praktikos įrodė savo efektyvumą: pomidorams apdulkinti naudojamos olandų firmos „Kopper“ kamanys, o vienas avilys dirba 6-8 savaites.

Šiltnamiuose laikosi aukšta santykinė oro drėgmė, o pomidorai anuomet kūrėsi dėl ilgalaikio derėjimo - sodinti sausio pabaigoje ir augant iki lapkričio. Dėl to nuolat kyla klausimai dėl kenkėjų ir ligų, todėl svarbi stabiliai veikianti biologinė apsauga.

Energetika ir tvarumas: atsinaujinančios strategijos

Energetiniai ištekliai yra vienas didžiausių iššūkių tokio masto šiltnamių ūkiui. 2017 m. pradėta naudotis biokuro katiline, kurioje deginamos medienos skiedros, miško kirtimo atliekos ir kokosų plaušas. Ta energija naudojama šiltnamiuose, o lietaus vanduo surenkamas į baseiną ir naudojamas laistyti daržoves. Be to, užtikrinama energijos efektyvumas ir optimizavimas - šiltnamių plotas iš 16 ha padidėjo iki 20 ha, o planuojama rodyti dar didesnį augimą.

Nauji šiltnamiai - stiklo rūmai iki 6 metrų aukščio, su protinga mikroklimato kontrole. Šviesa, temperatūra, drėgmė ir CO2 reguliuojami automatiškai, o ilgesnis sezonas užtikrinamas žieminiais apšvietimais. Ultravioletiniai filtrai dezinfekcijai padeda sumažinti trąšų poreikį iki 30 proc.

Produkcija, kokybė ir asortimentas

„Kietaviškių gausa“ išsiskiria išskirtiniu asortimentu: ilgavaisiai ir trumpavaisiai agurkai, pomidorai, salotos ir įvairios salotų rūšys - gūžinės, romaninės, „Iceberg“ bei kt. Daržovės skinamos ir į prekybos tinklus keliauja per kelias valandas nuo nuėmimo, užtikrinant jų šviežumą ir maistinę vertę. Daigai užauginami pačių įmonės darbuotojų, o nauji pomidorų veislių hibridai ir avietinės spalvos pomidorai papildė kolekciją.

„Kietaviškių gausa“ taip pat aktyviai įsitraukia į socialinę atsakomybę: dalyvauja prekybos tinklo „Maxima“ programose „Išvien dėl Lietuvos“, prisideda prie vietos ekonomikos ir maisto saugumo užtikrinimo. Įmonė siekia, kad lietuviškos daržovės būtų nuolat prieinamos vartotojams ir užtikrintų mažesnę priklausomybę nuo importo.

Darbuotojai ir vieta bendruomenėje

Įmonėje dirba apie 240-250 darbuotojų, kurie gauna transportą į/iš darbo ir patenkina jų socialines bei darbo sąlygas. Tarp darbuotojų - žmonės iš vietos bendruomenės, o atvirų durų dienos vaikams ir suaugusiems suteikia galimybę pamatyti daržovių auginimą iš arčiau. Tokia patirtis skatina atsakingesnį vartojimą ir geresnį supratimą apie maisto kilmę.

Istorija ir ateities planai

Kietaviškių šiltnamių istorija prasidėjo 1987 metais, kai įmonė įsigijo šiltnamius ir ėmė auginti daržoves vietoj rožynų. Nuo tada šiltnamiai vystėsi kartu su Elektrėnų elektrine: šilumos perteklius buvo panaudotas šiltnamiams, o energijos nuostoliai - mažinami. Dabar „Kietaviškių gausa“ yra Baltijos šalyse vienas didžiausių šiltnamių kompleksų. Per pastaruosius metus į rekonstrukciją investuota apie 42 mln. eurų, o plotas išaugo iki 20 ha. Ateities planuose - dar didesnis derlius ir dar efektyvesnės praktiškos technologijos, įskaitant naujas kultūras ir didesnį dėmesį tvarumui.

Statistika ir faktai

1. Šiltnamių plotas: 20 ha
2. Investicijos į modernizavimą (nuo 2015 m.): 42 mln. eurų
3. Pagrindiniai produktai: ilgavaisiai ir trumpavaisiai agurkai, pomidorai, salotos
4. Darbuotojų skaičius: apie 240-250
5. Šviežių lietuviškų agurkų ir pomidorų tiekimas i prekybos tinklus ištisus metus

Taigi, Kietaviškių gausa ne tik siūlo lietuviškas daržoves ištisus metus, bet ir iliustruoja, kaip modernios technologijos, tvarumas ir socialinis atsakingumas gali eiti ranka rankon. Tai - šiltnamių karalystė, kurioje augalai vystosi be didelių cheminių įsikišimų, o vartotojai gauna šviežias, kokybiškas ir skanių daržovių gauti ištisus metus.

tags: #kietaviskiu #darzoves #zemeje #ar #organiniame #skiedinyje