Kiek kilometrų asfaltuoto kelio Lietuvoje: reali situacija ir perspektyvos

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ šiemet planuoja asfaltuoti apie 100 kilometrų žvyrkelių 22-iuose rajonuose už 42,3 mln. eurų su PVM, prioritetą teikiant keliams su didžiausiu intensyvumu ir prastos būklės. Projekto kontekste kelių rekonstrukcija apima kelio Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai 11,6 km ruožą Šakių rajone, Elektrėnų savivaldybės kelią Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys (4,82 km) ir Trakų rajono kelią Strėva-Ismonys-Rūdiškės (6,13 km). Taip pat numatoma darbų eiga kitose savivaldybėse: Radviliškio, Kretingos, Skuodo, Kaišiadorių rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje, Pasvalio, Joniškio, Raseinių, Telšių, Prienų, Vilniaus, Kelmės, Lazdijų ir Kauno rajonose.

Finansavimas ir prioritetai

Projektams skiriami pinigai iš Kelių fondo, o papildomos pajamos tikimasi iš kitų metų pradėtos veikti kelių rinkliavos sistemos, vadinamojo e. tollingo. Be to, tikimasi papildomų 30 mln. eurų. Siekiama, kad keliai būtų mažiau laužomi, kokybiškesni ir tarnautų ilgiau. Vaizdas į ateitį iliustruojamas tikslu pasiekti tvarų transporto infrastruktūros finansavimą per naują Kelių fondą, kuris, startavęs 2026 metais, užtikrintų nuoseklų kelių priežiūros ir plėtros finansavimą.

Esamos būklės ir plėtros mastas

Pagal 2025 m. pradžios duomenis Lietuvoje kelių tinklą sudaro daugiau nei 21 000 km, o prastos būklės yra daugiau nei 6 000 km - šie skaičiai rodo intensyviai kelių modernizavimo poreikį. Rajoniniai keliai laikomi blogiausia zonos dalimi - apie 3 670 km (42 proc. viso rajoninių kelių tinklo) reikalauja remonto. Krašto keliai taip pat prastos būklės - apie 1 993 km (40,5 proc.). Magistraliniai keliai ir automagistralės laikomi geresnės kokybės, tačiau ir ten dalis kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Iš viso Lietuvoje yra apie 1 500 tiltų, iš kurių 117 blogos būklės, o 35-iems taikomi eismo apribojimai. Tiltų būklė nuosekliai blogėja, todėl būtini kompleksiniai sprendimai ir nuoseklus finansavimas.

Šiemet numatoma intensyvi įvykių linija - žvyrkelių asfaltavimas pagal prioritetų eilę, į kurią įtraukti kelių projektai - iš viso 750 kilometrų žvyro dangos asfaltavimas pagal atnaujintą 2024 metų rugsėjį patvirtintą programą. Programos prioritetas - eismo intensyvumas, gyventojų skaičius, švietimo ir verslo objektų pasiekiamumas. Per metus planuojama išasfaltuoti apie 160 kilometrų žvyrkelių, o kainos svyruoja nuo 12 iki 25 €/m2 (vid. apie 21 €/m2).

Realių projektų pavyzdžiai

Tarp reikšmingiausių etapų išskiriami šie ruožai: Šakių rajone kelias Nr. 3807 Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai (11,6 km), Elektrėnų savivaldybėje kelias Nr. 4730 Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys (4,82 km) ir Trakų rajone kelias Nr. 4714 Strėva-Ismonys-Rūdiškės (6,13 km). Be to, numatomi darbai Kretingos rajone (Kartena-Kalniškiai-Anužiai, 6,47 km), Skuodo rajone (Skuodas-Mosėdis-Šaukliai, 6,34 km) ir Raseinių rajone (Gėluva-Jankūnai-Juodkaimiai, 3,79 km). Taip pat planuojama įsirengti ilgesnius ruožus Klaipėdos krašte, Mažeikių rajone, Lazdijuose, Kauno ir Vilniaus regionuose, Kalvarijos savivaldybėje, Pasvalyje ir kt. Miestuose, miesteliuose ir apskrityse.

Konkrečiai buvo paminėta, kad 2026 m. žvyrkelių programa sutelks dėmesį į strategines jungtis, kurios iš esmės pakeis regionų pasiekiamumą ir gyvenimo kokybę. Tarp ilgiausių ruožų įrašyta ir 11,6 km atkarpa Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai, taip pat 4,82 km Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys ir 6,13 km Strėva-Ismonys-Rūdiškės. Kelių pažanga regionuose taip pat stipriai priklauso nuo gebėjimo suplanuoti, koordinuoti su savivaldybėmis ir užtikrinti reikiamą finansavimą.

Stebėsenos įrankiai ir skaidrumas

„Via Lietuva“ pristatė stebėsenos žemėlapį keliubukle.lt, kur gyventojai gali matyti kelių ir tiltų būklę bei įvertinti investicijų poreikius nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Žemėlapis atnaujinamas ketvirčiais ir padeda planuoti svarbiausius darbus bei siekti skaidrumo viešajame sektoriuje. Be to, įrankis padeda vertinti eismo intensyvumą ir pasiekiamumą, įskaitant inžinerinius objektus, kuriais nukreipiamas dėmesys į remonto prioritetus.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje kelių plėtra ir priežiūra turi būti finansuojama nuosekliai, o tiltinės infrastruktūros atnaujinimas reikalauja ilgalaikių sprendimų. Šiuo metu kelių plėtra finansuojama iš Kelių plėtros ir priežiūros programos biudžeto, ES paramos ir laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšų, o ateityje - iš Kelių fondo, kuris veiktų nepriklausomai nuo metinių biudžeto svyravimų. Manoma, kad kelių fondas gali užtikrinti apie 1 mlrd. eurų per metus investicijoms į kelių infrastruktūrą.

< tagvideo>Vaizdo įrašas: Kelių fondas ir ilgaamžė kelių priežiūra Lietuvoje

Didžiausios iššūkiai ir perspektyvos

Lietuvoje dabar teka per intensyvų kelių atnaujinimo srautą: būtina didinti finansavimą ir jį nukreipti į Ilgalaikę strategiją, kad būtų išvengta staigių finansavimo svyravimų. Per pasaulinę praktikas galima matyti, kad kaimyninėsLenkija turi valstybės kelių fondą, į kurį surenkamos lėšos iš kelių mokesčių bei degalų mokesčių, o Lietuvoje to laikosi kaip svarbus tikslas. Be to, būtina palaikyti tiltų ir viadukų renovaciją, siekiant užtikrinti saugumą ir ilgaamžiškumą. Dėl šios priežasčių „Via Lietuva“ akcentuoja, kad būtina nuosekliai įgyvendinti ilgalaikius projektus su stabiliais finansavimais, įtraukiant ir regionus, kad gyventojai galėtų naudotis kokybišku kelių tinklu bei padidinti gyvenimo kokybę.

• Šiemet planuojama asfaltuoti apie 100 km žvyrkelių 22 rajonose už 42,3 mln. eurų.
• Reikšmingiausi projektai apima Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai, Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys ir Strėva-Ismonys-Rūdiškės.
• Žemėlapio keliubukle.lt įrankiai suteikia visuomenei galimybę stebėti kelių ir tiltų būklę ir planuoti investicijas.
• Naujas Kelių fondas nuo 2026 metų turėtų užtikrinti stabilią kelių priežiūrą ir plėtrą, nepriklausomą nuo kasmetinių biudžeto svyravimų.

Pasirengimas naujiems etapams apima 88-110 kilometrų ruožų įtraukimą į 2025 metų portfelį bei dar 12 kilometrų per ateinančius metus. Nacionalinėje perspektyvoje svarbu išlaikyti balansą tarp regionų poreikių ir didžiųjų arterijų; intensyvūs asfaltavimo darbai ir tiltų bei viadukų modernizavimas turi būti vykdomi koordinuotai, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus susisiekimas visoje šalyje.

tags: #kiek #yra #asfaltuoto #kelio #lietuvos