Kiek kubinių metrų medienos galima išgauti iš miško: išsamus vadovas

Miško medienos kiekis, kurį galima išgauti iš konkretaus miško ar miško ploto, priklauso nuo daugelio veiksnių: medžių rūšies, brandos amžiaus, miškotvarkos, kirtimų režimo, biologinio išteklių paskirstymo ir ekologinių reikalavimų. Šiame tekste remsimės esamais duomenimis ir vertinimais, kad pateiktume kuo išsamesnį aprašymą apie tai, kiek vidutiniškai kubinių metrų medienos galima gauti iš Lietuvos miškų ir iš kokių šaltinių tas medienos tūris formuojasi.

Ką sudaro miško medienos tūris ir prieaugis Lietuvoje

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, vidutinis metinis bendras stiebų prieaugis Lietuvos miškuose sudaro apie 17,2 milijonus kubinių metrų medienos, tai yra maždaug 14,3 milijonai kubinių metrų likvidinės medienos (rąstų, popiermedžių ir plokščių bei malkų medienos).

Lietuvos miškuose sukauptas bendras medžių tūris šiuo metu siekia 547 mln. kub. m. Natūralus miško prieaugis gali siekti 1-5% medyno tūrio per metus, o tai reiškia, kad kasmet Lietuvos miškuose užauga 18-20 mln. kub. m medienos, maždaug trečdalis prieaugio paliekama ateičiai.

Vidutiniškai kasmet viename hektare priauga apie 9 kubinių metrų medienos. Miškų plotai auga: 1990 m. jie sudarė mažiau nei 30 proc. šalies teritorijos, o dabar viršija 33 procentus; šiuo metu Lietuvoje miškais apaugęs plotas užima šiek tiek daugiau negu 2 mln. hektarų. Šalies teritorijos miškingumas - 31,3 procento.

Miškų medienos sortimentai ir jų procentinė dalis

Pirmiausia reikėtų suprasti, kad miško mediena Lietuvoje sudaro tik apie trečdalį viso biokuro potencialo. Nukirtus subrendusį medį apie pusė visos medienos yra parduodama kaip rąstinė - tai mediena, skirta baldų gamybai, statybai ir panašiai. Kita dalis medienos, likusios nukirtus medį (maždaug 17-20 proc. visos vertingos medžio medienos), yra vadinamieji „popiermedžiai“. Likusi dalis medienos - maždaug 30-35 proc., yra pigiausia mediena, vadinamoji malkų ir plokščių mediena.

Be to, miško kirtimo atliekos - šakos ir stiebų viršūnės - sudaro dar papildomai maždaug penktadalį medienos, palyginti su bendru rąstų, popiermedžių ir malkų ar plokščių medienos tūriu.

Kaip šie skirtiniai verčiami į biokuro potencialą

Miško savininkas, vykdydamas miško kirtimą, maždaug tris ketvirtadalius savo pajamų gauna būtent iš rąstinės medienos pardavimo, o biokuras miško savininkui yra tik kaip nedidelis papildomas uždarbis, sudarantis apie 10-15 proc.

Iki šiol dažniausiai miško kirtimo atliekos po kirtimų būdavo tiesiog paliekamos miške pūti ir tik pastaraisiais metais kai kurios įmonės įsigijo specialią techniką šiai medienai surinkti ir sukapoti į skiedras, tinkamas vėliau panaudoti kaip biokurą. Apytiksliu LAMMC miškų instituto mokslininkų vertinimu, šiuo metu surenkama maždaug 15-20 proc. visų kertant mišką susidarančių kirtimo atliekų, o miškų instituto mokslininkų apskaičiavimais, nepažeidžiant ekologinio darnumo reikalavimų būtų galima panaudoti apie 50 procentų.

Potencialūs medienos ištekliai, panaudojami energetikai (2020-2025 prognozės)

Įvertinus iš skirtingų šaltinių gaunamus medienos kiekio potencialus, gauti šie rodikliai:

• miško kirtimų metu susidariusios malkos ir plokščių medienos - apie 2,8 mln. kubinių metrų, tačiau iš šio skaičiaus apie milijonas kubinių metrų sunaudojama plokščių medienos gamybai;
• miško kirtimo atliekos - apie 1,7 mln. kubinių metrų (bet tik apie pusę jų galima panaudoti nepažeidžiant ekologinio darnumo reikalavimų);
• medienos pramonės atliekų biokuro potencialas - apie 1,6 mln. kubinių metrų;
• mediena, liekanti vykdant želdynų, sodų, pakelių, pagriovių tvarkymą - apie 900 tūkst. kubinių metrų;
• baltalksnynų kirtimo potencialas - LAMMC miškų instituto mokslininkai vertina, kad iš baltalksnynų galima kasmet paruošti apie 650 tūkst. kubinių metrų;
• mediena iš retinant jaunuolynus - potencialas yra reikšmingas, bet kol kas retinimai vykdomi nepakankamai, o daug iškertamų jaunuolių lieka miške pūti;
• greitos rotacijos augalų plantacijos: vidutiniškai iš 1 ha plantacijos per metus gaunama apie 20 kub. m biokuro (potencialas priklausytų nuo skiriamo plotų kiekio, Lietuvoje yra nuo 170 iki 280 tūkst. ha nedirbamos žemės).

Sudėjus visus aukščiau gautus medienos biokuro išteklius, kuriuos 2020-2025 metais galėtume panaudoti energetikoje, gaunama apie 8,63 mln. kubinių metrų medienos, tai yra maždaug 1,48 mln. tonų naftos ekvivalento.

Biokuro nenuginčijamos ribos ir importo alternatyvos

Politikams ir visuomenei reikėtų žinoti - nė viena subrendusi ir sveika pušis, eglė ar ąžuolas Lietuvoje iki šiol (bent jau legaliai) nebuvo nupjauti, turint tikslą panaudoti medieną biokurui. To nebus ir ateityje. Ir tai ne dėl miškininkų ir biokuro pardavėjų ir pirkėjų sąmoningumo.

Kad miško savininkui apsimokėtų kirsti mišką vien biokurui, jo kaina turėtų išaugti bent tris keturis kartus. Bet tada energetikams neapsimokės pirkti tokio kuro, nes pigiau būtų paprasčiausiai deginti gamtines dujas arba importuoti biokurą iš kitų šalių. Pavyzdžiui, galima nusipirkti medienos skiedrų iš Kanados, mokant už jas kartu su transportavimu tik 30-40 procentų daugiau nei jos kainuoja Lietuvoje.

Šiaudai, durpės ir kiti vietiniai ištekliai

Šiuo metu Lietuvoje biokuro ruošimui yra surenkama apie 130-140 tūkstančių tonų šiaudų. Paėmus paskutinių 5 metų vidurkį, kasmet susidarančių šiaudų kiekis šiek tiek viršija 3 milijonus tonų. Jei apie 40 proc. šiaudų, t. y. maždaug tiek, kiek naudojama Danijoje, Lietuvoje panaudotume biokurui, gautume dar apie 1,2 mln. tonų biokuro- tai yra apie 440 tūkst. tonų naftos ekvivalento.

Durpės nėra laikomos atsinaujinančiais energijos ištekliais ir biokuru, tačiau tai vietinis išteklius. Kauno technologijos universiteto mokslininkų vertinimu, vien šiuo metu eksploatuojamuose Lietuvos durpynuose yra susikaupę apie 16,7 mln. tonų tamsiųjų durpių. Mokslininkai siūlo Lietuvoje per metus energijos gamybai panaudoti 300-340 tūkstančių tonų durpių. Tai apie 80-100 tūkst. tonų naftos ekvivalento.

Prognozuojamas 2020-2025 metais susidarysiančių komunalinių atliekų kiekis apie 1,4 mln. tonų; prognozuojama, kad po rūšiavimo Lietuvoje liks apie 730 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų - tai apie 200 tūkst. tonų energijos potenciui.

Bendras vietinio kuro potencialas

Sudedant visus minėtus išteklius (medienos biokuras, šiaudai, durpės, pramoninės atliekos, komunalinės atliekos ir kt.), Lietuvoje vietinio kuro potencialas siekia apie 2,2 milijonus tonų naftos ekvivalento.

Praktiniai aspektai: medienos kainos, pardavimas ir miško inventorizacija

Medienos kainos ir medienos ruošos išlaidos lemia savininkų sprendimus. Iš paruoštos medienos vidutinės kainos (188 Lt/m³) atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³) gaunama iškirstų medžių vidutinė nenukirsto miško kaina - 143 Lt/m³. Populiariausių medžių rūšių (pušims, eglėms, beržams, juodalksniams) brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos yra beveik vienodos (140-150 Lt/m³).

Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Medienos ruošos ir pardavimo išlaidos priklauso nuo taikomų technologijų, vidutinio stiebo tūrio, medžių rūšies, kirtimo būdo, darbo sąlygų, ištraukimo atstumo ir kt. Rangovų paslaugų vidutinės kainos miškų urėdijose 2011 m. buvo 41,3 Lt/m³.

Perkant mišką ar parduodant medieną, pagrindas kainai nustatyti yra medienos tūris. Medienos tūris paprastai imamas iš miškotvarkos projekto, tačiau verta užsisakyti papildomus ištisinius medienos matavimus - tokių matavimų metu išmatuojamas kiekvieno kirstino medžio skersmuo 1,3 m aukštyje, taip pat 7-9 vyraujančios medžių rūšies medžių aukščiai ir pagal šiuos duomenis apskaičiuojamas iškertamas medienos tūris.

Kaip nustatoma „nenukirsto miško kaina“

Nenukirsto miško kaina gaunama iš apvaliosios medienos sortimentų tarpiniame sandėlyje kainos (be PVM) atėmus medienos ruošos tiesiogines ir pridėtines išlaidas bei medienos ruošėjų pelną ir medienos pardavimo išlaidas. Vidutinė apvaliosios medienos kaina tarpiniame sandėlyje 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo 129 Lt/m³; su medienos ruošos ir pardavimo išlaidomis 45 Lt/m³, vidutinė nenukirsto miško kaina būtų 84 Lt/m³ (65 proc.). Tačiau šie skaičiai kinta priklausomai nuo medienos rūšies, sortimentų, atstumo iki pirkėjo ir rinkos situacijos.

Miško amžius, kirtimai ir medienos tūris hektare

Miškotvarkos reikalavimai nurodo minimalų kirtimo (brandos) amžių: mažiausias galimas kertamo beržyno amžius yra 61 metai, eglyno - 71 metai, pušyno - 101 metai, ąžuolyno - 121 metai. Tačiau vėliau medis auga vis lėčiau, pradeda prastėti kai kurių rūšių medienos kokybė ir lėtėja anglies dioksido kaupimas.

Konkreti medienos tūrio išraiška viename hektare labai varijuoja: perkant 30 metų pušyną, 1 ha gali turėti mažai tūrio, o perkant 100 metų brandų pušyną 1 ha gali augti nuo 250 iki 500 kub. m. Taigi viename hektare medienos tūris gali skirtis nuo apie 150 iki virš 400 kub. m, priklausomai nuo medynų rūšies ir amžiaus.

Miško tvarumo ir ekologijos aspektai

Miško kirtimai turi būti vykdomi laikantis ekologinio darnumo. Pavyzdžiui, apytiksliai miško kirtimo atliekos surenkamos tik 15-20 proc., nors techniškai, nepažeidžiant darnumo būtų galima panaudoti apie 50 proc. Surenkant per daug kitų organinių medžiagų (pvz., šiaudų ar kirtimo atliekų) iš dirvos ir miško ekosistemų, mažėja organikos ir ilgainiui gali keistis derlingumas, todėl įgyvendinamos kompensacinės priemonės (pvz., tarpiniai pasėliai, tręšimas).

Be to, kirsdami subrendusį mišką ir atsodindami naują mes prisidedam prie klimato kaitos mažinimo: jaunųjų medynų auginimo intensyvumas ir anglies sekvestracija skiriasi su amžiumi; brandūs medžiai lėčiau kaupia, o senesni medynai gali net išskirti daugiau CO2 nei sulaiko, todėl planuojami kirtimai ir atsodinimas yra svarbūs anglies balanso valdymui.

Praktiniai patarimai miško savininkams, norintiems parduoti medieną

1. Užsisakykite miškotvarkos projektą savo valdoms arba bent papildomus ištisinius medienos matavimus, kad tiksliai žinotumėte medienos tūrį ir sortimentinę sudėtį.
2. Nepradėkite derybų „vienas prieš vieną“ su pirkėju; geriausia rinktis virtualų aukcioną arba pasiūlyti pirkimą keliems potencialiems pirkėjams.
3. Nepasitikėkite matavimais ar vertinimais, jeigu juos parengė tas asmuo, kuris jau planuoja pirkti mišką - užsisakykite nepriklausomą vertinimą.
4. Prieš parduodami mišką ar medieną, įsitikinkite, kad turite visus reikalingus leidimus ir dokumentus (leidimas miškui kirsti, medienos gabenimo dokumentai ir kt.).
5. Skirkite dalį gautų pajamų miško atkūrimui, jei parduodate brandų medyną su žeme.

Ekonominiai aspektai ir ilgalaikė grąža

Perkant mišką, investicijų grąža priklauso nuo amžiaus ir tūrį lemiančių parametrų. Pavyzdžiui, perkant 30 metų pušyną, 1 ha kaina svyruoja nuo 2.000 iki 3.000 Eur, o perkant 100 metų brandų pušyną 1 ha kainuotų nuo 7.000 iki 14.000 Eur priklausomai nuo medienos tūrio. Per septyniasdešimt metų miško vertė gali išaugti ženkliai: perkame 30 m. amžiaus mišką už 3.000 Eur/ha ir po 70 metų parduodame 100 m. mišką už 12.000 Eur/ha - vertės prieaugis yra apie 9.000 Eur/ha.

Vidutinė metinė grąža miškams gali siekti apie 2% pagal pateiktus pavyzdžius, tačiau realūs skaičiai priklauso nuo medienos kainų dinamikos, kirtimų, mokesčių ir kitų sąnaudų.

Santrauka: kiek kubinių metrų medienos galima išgauti?

• Vidutinis metinis bendras stiebų prieaugis Lietuvoje apie 17,2 mln. m³; likvidinė mediena - apie 14,3 mln. m³.
• Viename hektare vidutinis metinis priaugimas - apie 9 m³; bendras miško plotas - apie 2 mln. ha.
• Miško medienos sortimentai: rąstinė mediena ~50% iškertamo tūrio, popiermedžiai ~17-20%, malkos ir plokštės ~30-35%, kirtimo atliekos papildomai ~20%.
• Praktinis biokuro potencialas (2020-2025 vertinimas) iš miškų ir pramonės atliekų - apie 8,63 mln. m³ medienos, o vietinis kuro potencialas kombinuotai - apie 2,2 mln. tonų naftos ekv.

Apskaičiuodami, kiek medienos galite gauti iš savo miško, atsižvelkite į medžių rūšį, amžių, miškotvarkos projektą, vietines ekosistemines ribas ir rinkos sąlygas. Tiksliam tūrio išmatavimui rekomenduojami ištisiniai medžių matavimai arba individualus miškotvarkos projekto rengimas.

tags: #kiek #vidutiniskai #m3 #medienos #galima #istraukti