Pirties statyboje nereikia bijoti naudoti modernių statybos būdų ir medžiagų. Tradicinių medžiagų naudojimas visai nebūtinai reiškia ekologiškumą. Natūralias medžiagas tenka apsaugoti nuo puvinio, tenka panaudoti įvairias apsaugančias medžiagas. Pirtį galima statyti tiek rąstinę, tiek karkasinę - abu sprendimai turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau karkasinė statyba leidžia panaudoti platesnį architektūrinių sprendimų spektrą.
Klasikinę kaimišką pirtį sudarydavo nedidelis prieangis ir gana didelė garinė. Pirties išmatavimai apie 3-3,5 metro pločio ir 4-5 metrų ilgio. Optimalus garinės dydis 3-3,5 pločio x 3,5 metro ilgio. Palėpinis aukštas kur galima miegoti gaunasi nedidelis esant 3,5 metrų pirties pločiui. Pirtį galima statyti ant polių arba ant negilių juostinių pamatų, o pamatų paviršius tepamas mastika ir uždedamas ruberoidas. Pirties karkaso surinkimas tikriausiai maloniausia statybos dalis, ypač jei naudojama džiovinta ir kalibruota mediena.
Kokias medžiagas ir kokias konstrukcijas rinktis
Karkasinė pirtis nėra paprastesnė nei rąstinė. Tačiau karkasinė konstrukcija leidžia panaudoti platesnį architektūrinį spektrą. Perdangos sijos tarnauja kaip papildomas konstrukcinis elementas neleidžiantis išlinkti murlotui. Pirties stabilumą priduoda skersiniai tašai iš išorės. Pirties karkaso elementų išmatavimai 3,5-4 metrų pločio pirčiai. Pirtį galima surinkti ant žemės ir pakelti; pritvirtinus skersinius karkasas įgauna stabilumą. Kiekvienas mazgas ir tvirtinimo elementas turi būti gerai parengtas, o tvirtinimo detalės turi CE ženklinimą.
Medienai būdingos deformacijos dengiamos naudojant judrias atramas stogo kraigo jungtims. Tuo pačiu stogo šiltinimas gali būti atliekamas iš vidaus arba išorės. Difuzinė plėvelė montuojama sluoksnis po sluoksnio, o tarpeliai tarp gegnių sandarinami stingstančia mastika (pvz., Soudatight Hybrid). Vėliau plėvelės sujungiamos specialia klijavimo juosta. Iš vidaus įrengiama šiltinimo medžiaga ir dengiama garo izoliacine plėvele. Išorėje uždengiama vėjo izoliacijos plėvelė, o stogo plėvelė - difuzinė plėvelė.
Medžio pasirinkimas pirties vidaus ir apdailai
Įvairių rąstų ir lentų pasirinkimas priklauso nuo naudojimo pobūdžio: nedidelė kaimo pirtis paprastai naudoja liepą, drebulę ar juodalksnį gultams bei sienoms. Liepa yra minkšta, kvėpuojanti, neskilinėja ir neskaitina dideliu karščiu; ji dažnai naudojama sienoms ir gultams. Drebulė turi baltą atspalvį, mažą tankį ir gerą atsparumą puvimui, tačiau sunkiai šlifuojasi. Juodalksnis pasižymi didesniu tankiu, atsparumu drėgmei ir maloniu aromatu; iš jos dažnai gaminamos dailylentės ir gultai. Kedras laikomas idealia mediena pirties gultams bei apdailai dėl mažos šilumos laidumo ir unikalaus kvapo.
Afrikos abašis (abachi) ir Kanados raudonasis kedras yra egzotiškos, brangesnės alternatyvos. Abašis pasižymi porėta, mažesne šilumos laiduma, o kedras - antiseptinėmis savybėmis ir maloniu aromatu. Termiškai apdorotos medienos (termo mediena) variantai suteikia papildomą atsparumą puvimui, o dailylentės iš termo medienos išsiskiria atsparumu karščiui ir drėgmei. Taip pat svarbu įvertinti medienos tankį: kuo mažesnis tankis, tuo mažiau šilumos kaupiasi medienoje, o tai pagerina šilumos paskirstymą ir šilumos pojūtį pirtyje.
Kokias medžiagas rinktis konkrečiai pirties vidinei apdailai
Gultų ir sienų apdailai dažnai rekomenduojama naudoti liepos, drebulės arba juodalksnio medieną. Liepos dailylentės yra be dervų, mažai laidžios šilumai, atsparios drėgmei ir tinka garinėms pirtims. Drebulės dailylentės pasižymi atsparumu puvimui ir tinka šiuolaikiniam minimalistiniam interjerui. Juodalksnies lentos suteikia atsparumą drėgmei ir puikiai tinka grindų ar sienų apdailai dėl atsparumo puvimui. Pušies dailylentės yra pigesnės, tačiau jų nederėtų naudoti garinėse pirtyse dėl stipraus įkaistimo. Kedras suteikia malonų aromatą, yra atsparus drėgmei ir puvimui, todėl dažnai naudojamas gultams ir sienoms. Termo mediena yra patikima drėgnoms patalpoms - ji gerai išlaiko formą ir yra atspari puvimui, tačiau gali būti brangesnė ir sunkiau įkalianama į konstrukcijas.
Greičiausias kelias į saugią ir ilgaamžę pirtį
Kokią pirtį statysite - rąstinę ar karkasinę - turi įtakos šilumos izoliacijai ir galutinei kainai. Rąstinei pirtyi reikia geros išorės apdailos ir ilgalaikės drėgmės kontrolės, o karkasinė pirtis leidžia lengvai įrengti šilumos izoliaciją, langus ir duris bei platus architektūrinių sprendimų spektras. Pirmiausia reikia numatyti pirties plotą: klasikinė pirtis dažnai turi 3-3,5 m pločio garinę ir apie 7x4 m bendrą plotą su papildomomis patalpomis. Pagrindinės kaitinimosi patalpos plotas - apie 3,5 m pločio. Pakankamas švaros lygis ir malkų laikymo patogumas dažnai lemia, kur bus pakūra - palėjos ar papildomoje patalpoje, kad būtų išvengta malkų patekimo į garinę.
Kaminas gali būti modulinis, nereikalaujantis masyvaus pamato. Svarbiausia - užtikrinti pakankamą šviežio oro kiekį: dvi oro įėjimo/evakuacijos angos, viena po kibiro, kita viršutiniame lygmenyje. Natūralus arba priverstinis vėdinimas - abu variantai tinkami, svarbiausia užtikrinti cirkuliaciją. Pirties krosnelės - pasirinkimas priklauso nuo patalpos ploto: 6-7 kW pakanka 3,5x3,5 m garinei gerai užsandarintoje pirtyje, o didesnėms patalpoms reikalingos galingesnės krosnelės.
Baseinas pirtyje: įrengimo galimybės
Negana to, šiandien vis dažniau įvedama baseino galimybė pirtyje: gali būti vidinis arba šalia pirties esančios SPA zonos baseinas. Pradiniame etape projektuojamas baseino dydis ir įranga. Baseinas gali būti betonuotas kartu su pirties pamatais arba įrengtas atskirai kaip SPA patalpa su atitinkamomis komunikacijomis. Baseino sandarumą patikrina testavimu - užpildant vandeniu ir tikrinant sandarumą. UAB Tvarkdarys siūlo vidaus ir lauko baseinų įrengimą su papildomomis paslaugomis.
Vidaus apdailos ir apsaugos priemonės
- Išorės medienos impregnavimas ir apsauga: Remmers HK-Lasur 3in1 lazūra - impregnantas, gruntas ir dažai viename. Du kartus nudažyta lazūra suteikia ilgaamžę apsaugą be papildomų etapų.
- Vidaus medienos apsauga: Remmers Wohnraum-Lasur - natūralus, saugantis medieną nuo drėgmės, UV spindulių ir pagerinantis rašto išryškinimą.
- Garo izoliacija ir šiltinimas: tarp sienų ir perdangų būtina įrengti garų izoliaciją, o po kaitinimosi patalpomis - šiltinimo sluoksnį. Svarbu palikti tarpą tarp dailylentės ir šiltinimo medžiagos, kad išvengtumėte pelėsio ar pūvimo.
Vidaus apdailai dažnai rekomenduojama naudoti natūralias priemones, kurios išryškina medienos faktūrą: Remmers Wohnraum-Lasur 80% sudaro natūralios medžiagos (bičių vaškas, linų sėmenų aliejus, natūralios dervos). Dailylentėms ir baldams - elastingumas ir vandeniui atsparumas yra svarbūs parametrai. Pirties dangai - derėtų vengti kvapų išdirbimo priemonių, ypač garinėje, kur geriausia naudoti natūralius aliejus, tokius kaip linų sėmenų aliejus.
Praktiniai patarimai statant ir įrenginant pirtį
- Pradėkite nuo pirties projekto ir pamatų - jie priklauso nuo grunto tipo (juostiniai ar gręžtiniai). Siūloma iš anksto apgalvoti ventiliavimo sistemą ir apsaugą nuo drėgmės.
- Pasirinkite tinkamą medienos rūšį pagal vidaus užpildymo poreikį: liepa, drebulė, juodalksnis - dažnai naudojami pirties sienoms ir gultams; kedras arba abašis - egzotiškos, brangesnės alternatyvos; termo mediena - atspari drėgmei ir ilgaamžė, bet gali būti brangi.
- Atkreipkite dėmesį į medienos tankį: mažesnis tankis reiškia mažesnį šilumos kaupimą ir sklandesnį pojūtį. Taip pat svarbu atsižvelgti į dervų kiekį ir kvapą - kai kurie medienos tipai išskiria dervas aukštoje temperatūroje (liepa, drebulė mažiau), o kiti - kitokius kvapus (kedras).
- Stogo ir sienų sandarinimas: naudokite vėjo izoliacines plėveles, difuzines plėveles ir stingstančią mastiką. Svarbu užtikrinti sklandų garų plėvelių uždėjimą be pertraukimų.
- Ventiliacija: į pirtį įveskite oro padavimo kanalas (dažnai 100 mm), o išmetimo angas išlieka priešingose vietose, kad garai tolygiai pasiskirstytų ir neliktų stagnacijos zonų. Dvi angos viršuje ir apačioje padeda efektyviai vėdinti pirtį.
- Krosnelės pasirinkimas: 6-7 kW pakanka 3,5x3,5 m garinei, tačiau didesnėms erdvėms reikalingos galingesnės krosnelės arba akmenų kiekio didinimas. Garsas ir šiluma į akmenis turi būti malonus, todėl dažnai naudojama uždara akmenų kamera.
- Baseino įrengimas (jei planuojamas): įvertinkite konfigūraciją, matmenis ir įrangą iš anksto - baseinas gali būti įrengtas kartu su pirties pamatais arba kaip atskira SPA patalpa.
Kokią medieną pirčiai rinktis pagal kainą ir prieinamumą
Liepa, drebulė ir juodalksnis - dažniausiai naudojamos pirties vidaus medienos rūšys. Liepa yra lengva, neutrali kvapui, beveik neturi dervų, todėl tinkama sienoms ir gultams; drebulė - baltos spalvos, atspari puvimui, tačiau sunkiau šlifuojama; juodalksnio mediena yra tamsesnė, atspari drėgmei, dažnai naudojama kaip gultų ir sienų dailylentes. Pušies dailylentės yra pigios, bet garinėje patalpoje gali įšildyti pernelyg greitai, todėl jos dažnai naudojamos kitose patalpose. Kedras yra aukštesnės kainos, tačiau turi puikų aromatą ir atsparumą drėgmei. Termo mediena (termo drebulė, termo kedras, termo abašis) - atspariausia drėgmei ir puvimui, bet reikalauja kruopštaus įrengimo dėl sumažėjusio elastingumo.
Santrauka ir svarbiausi įspėjimai
Pirties statyba - kompleksiškas, specifinių žinių reikalaujantis procesas. Svarbiausia - tinkamai parinkti medieną, užtikrinti sandarų, gerą vėdinimą ir tinkamą šiltinimą. Pasirinkus tinkamas medienos rūšis ir laikantis rekomendacijų, pirtis tarnaus daugelį metų ir suteiks komfortą bei sveikatinimą.
