Kiek procentų Suomijoje eksportuojama neapdorotos medienos: įžvalgos apie rinkos pokyčius

Per pastarąjį dešimtmetį Europos dalis medienos eksporte išaugo nuo 30 procentų iki 45 procentų; 2021 m. Europoje buvo didžiausia pjūklo eksporto vertė tarp žemynų ir siekė 321 USD, arba apie 57 procentus viso pasaulio eksporto. Dėl Kinijos ir JAV - pagrindinių Europos medienos eksporto regionų - eksporto į Kiniją Kasmet augo; Rusijos vaidmuo kaip didelio tiekėjo reikšmė išliko svarbus, nors konfliktai su Ukraina keitė globalią situaciją. Tačiau šiemet įtaką pasaulinei prekybai turėjo didelis iššūkis dėl antagonizmo tarp Rusijos ir Ukrainos, kuris sumažino tiekimą ir sukėlė spaudimą kainoms.

Švedija, Suomija, Vokietija ir Austrija - keturios didžiausios Europos miškų produktų gamintojos ir eksportuotojos - ėmė mažinti eksportą į už-Europos ribų regionus, kad patenkintų vietinę paklausą. Taip pat išaugo Europos medienos kainos, o po Rusijos ir Ukrainos incidento protrūkio keli mėnesiai kylanti įtampa didino jų spaudimą. Europa šiuo metu patenka į infliacinę aplinką, kur didelės transporto išlaidos ir miškų gaisrai riboja medienos tiekimą.

Analitinė Suomijos padėtis: eksporto struktūra, gamyba ir rizikos faktoriai

Suomija yra viena iš didžiausių pjautinės medienos ir medienos gaminių eksportuotojų Europoje, turinti apie 2 milijardus kubinių metrų augimo atsargų, o globalaus Luke duomenimis medienos ir celiuliozės gaminiai sudaro svarbų eksporto segmentą. 2021 metais Suomijos miškų produktų eksportas sudarė 13,1 milijardo eurų, o kartonas užėmė didžiausią dalį, o popierius išliko antras pagal svarbą. Iš viso 2021 m. pjautinė mediena buvo pirmaujantis iš vežtinis produktas, o jos eksporto vertė augo, nors bendras eksportas išliko gana stabilus.

2023-2024 m. laikotarpiu Suomijos eksporto dinamika išliko jautri Rusijos ir Ukrainos konfliktų padariniams. Stora Enso pranešė apie savo restruktūrizaciją, kurios pasekmės gali būti metinės pardavimų sumažėjimas; taip pat pranešta apie laikinas arba visuotines mažinimo priemones, siekiant užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Be to, Rusijos importas nutrūko 2022 m., kai buvo įvestos vakarietiškos sankcijos, todėl išaugusi konkurencija dėl plaušienos paskatino tam tikrą poveikį Suomijos gamybai ir vietai rinkoje.

Kalbant apie pačią Suomijos eksporto struktūrą, 2021 m. celiuliozės ir pjautinės medienos eksporto dalis sudarė apie penktadalį atskiros pramonės produkto, o pabėgstantis kartonas buvo svarbiausias eksporto segmentas. Iš viso 2021 m. medienos gaminių eksportas iš Suomijos išaugo 42 proc. iki 3,9 mlrd. eurų; pjautinė mediena buvo didžiausios vertės eksporto dalis, apie 2,6 mlrd. eurų, o spygliuočių deriniai ir popierius taip pat ženkliai prisidėjo prie eksporto didėjimo. Tačiau Lietuvos duomenys rodo, kad Baltijos šalių regionas, įskaitant Suomiją, labiau įsigilinęs į apvaliąją medieną, o kartais ir į popierių bei baldų eksportą tarp regionų keičia rinkos dalis.

Suomijos eksportas 2023-2024 metais: pagrindiniai maršrutai ir paklausos pokyčiai

Šie metai atskleidė, kad Suomija dalinai sumažino eksporto apimtis į užsienio rinkas, siekdama patenkinti vietos paklausą ir laikytis kainų žemynose. Lyginant su 2022 metais, pjautinės medienos eksportas sumažėjo bei lapuočių spygliuočių granulių ir briketų perteklius prisidėjo prie kainų kilimo. Tačiau eksportas į Kiniją išaugo, o pagrindinės rinka išliko Vokietija, Švedija ir kt., kuriose vyko sudėtingos prekės kainų ir paklausos korekcijos. Importas taip pat išliko kintantis: Latvija, Lenkija ir Ukraina tonais didino ar sumažino spygliuočių ir lapuočių medienos įvežimą, o Suomija pati pradėjo kaupti atsargas ir keisti tiekimo grandines, siekdama sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

2023 metais Lietuvoje eksportas iš eilės rodo panašias tendencijas: pjautinės medienos eksportas buvo apie 977 tūkst. kubinių metrų, o į Lietuvą importuota apie 335 tūkst. kubų apvaliosios medienos - didžiausios dalies tiekėja buvo Lenkija. Spygliuočių medienos eksportas į Lietuvą augo, o lapuočių medienos eksportas išliko žemesnis. Importas iš Ukrainos, Švedijos ir Suomijos suteikė pagrindines alternatyvas Baltijos šalių rinkai.

Apžvalga apie regioninius aspektus: pagrindiniai rinkos veiksniai

• Europos dalis medienos eksporte augo iki 45 procentų, o 2021 m. Europoje buvo didžiausia pjūklų eksporto vertė, kuri atitiko 321 USD, apie 57 procentus viso pasaulio eksporto.
• Rusijos sankcijos ir konfliktai sumažino eksportą į Europą, ypač iš Rusijos, todėl Europos eksportas jautėsi per visą tiekimo grandinę.
• Švedijos ir Suomijos industrijų restruktūrizacija, kartu su dideliu kainų kėlimu, lėmė vietinę paklausos skatintą sumažinimą užsienio rinkose.
• Importo grandinės iš Baltijos regiono ir Ukrainos diversifikavimas padėjo palaikyti medienos tinklą ir užtikrinti paklausos patenkinimą.

Įmonių ir sektoriaus atsakas į rinkos pokyčius

„Stora Enso“ pranešė apie įmonių restruktūrizaciją, planuodama uždaryti kai kurias gamyklas dėl ekonominio efektyvumo ir užtikrinti konkurencingumą. Tuo pačiu metu 2023 metų pirmą ketvirtį grynasis pelnas sumažėjo 35,4 proc., iki 185 mln. eurų. Suomijos miškų sektoriaus atsargos išlieka didelės, 2 milijardų kubinių metrų tankumo, o pasaulinės atsargos siekia apie 434 milijardus kubinių metrų. Eksportas iš Suomijos 2021 m. susvyravo įvairiomis kryptimis: kartonas įgijo didesnę svarbą, o balinta krafto masė augo sparčiau.

2024 m. trečiasis ketvirtis parodė nepaprastai sklandų eksportą į tam tikras rinkas: didžiausią eksporto dalį sudarė pjautinė mediena, o lapuočių ir spygliuočių segmentai suėjo į gana apibrėžtas ribas. Tačiau bendras eksportas išlieka jautrus rinkos svyravimams, nes medienos kainos nuolat kinta, o importo grandinės iš Baltijos regiono ir Ukrainos tampa vis labiau orientuotos į diversifikaciją.

Geografiniai eksporto maršrutai ir pagrindiniai pirkėjai

Didžiausios Suomijos medienos eksporto rinkos tebėra Vokietija, Kinija ir Švedija. Eksportas į Vokietiją šiemet išliko vienu iš pagrindinių segmentų, o Švedija ir Baltijos šalys (Latvija, Lietuva) užima svarbias vietas trečiųjų šalių rinkose. Eksporto plėtros dinamiką lemia kainų svyravimai, logistika ir politiniai veiksniai. Importo požiūriu Suomija didžiausią dalį suvartoja iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, o Ukraina ir Švedija teikia papildomas paskatas dėl spartesnios tiekimo grandinės.

Priklausomybės mažinimo ir ilgalaikio konkurencingumo užduotys

„Žinoma, šios priemonės yra labai sudėtingos ir nebūtų siūlomos, jei nebūtų tikrai reikalingos mūsų ilgalaikiam konkurencingumui“, - cituojama kompanijos vadovė Annica Bresky.

2024 m. trijų ketvirčių Lietuvos eksportas apima plačias medienos prekybos tendencijas, kuriose eksportas į užsienio rinkas išlieka svarbus, tačiau auganti konkurencija reikalauja naujų strategijų ir diversifikacijos. Importas pastebimai mažėja, o eksportas su balanso sutvarkymo tendencija rodo, kad užsienio rinkos yra jautrios politiniams ir ekonominiams pokyčiams.

tags: #kiek #procentu #suomijoje #eksportuojama #neapdorotos #medienos