Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra fizikinė medžiagų savybė, nepriklausanti nuo jos storio. λds - deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas. Šilumos laidumo koeficientų rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų. U- koeficientas yra pagrindinis kriterijus, naudojamas įvertinti pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pertvarą. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šilumos varža, tuo šiltesnė yra pertvara (tai geresnis izoliatorius).
Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas, esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13.
Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm. EPS pasirinkimas ir skaičiavimas: privatiems statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti, kokio storio EPS (ekstruzinio polistireno) sluoksnio reikės Jūsų konstrukcijai. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažesnė kaip 8,33 m2·K/W, t. y. A energinio efektyvumo klasė. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklauso daugiau procentų sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Klausimas ir atsakymas apie naujo namo sienų šiltinimą EPS
Klausimas: Naujai statyto namo sienos išmūrytos 24 cm storio blokeliais. Šiltinimui planuojame naudoti putų polistirolį. Svarstome, ar dėti lenkišką EPS-70, 15 cm storio ar lietuvišką.
Atsakymas: Lietuvoje gaminamo putų polisterolio EPS - 70, 5 cm storio šiluminė varža yra 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. Pirkėjo teisė rinktis, ar pirkti Lietuvoje sertifikuotą ir sertifikavimo įstaigų kontroliuojamo gamintojo gaminamą putų polistirolą, ar rinktis gaminius, pagamintus Lenkijos garažuose su laboratorijos pažymomis. Putų polistirolo varža priklauso nuo tankio. Jei pardavėjai pateikia minimos medžiagos tankį, tai galima nustatyti ir varžą. Kaip žinote, didesniam tankiui didėja ir varža. Putų polistirolo pasirinkimui gali turėti įtakos kaina ir tai, kokio rezultato siekiate. Šiluminimui siūlome naudoti formuotą polistirolą Šillfoam Thermo NEO (lambda 0,032) arba Šillfoam Thermo+ (lambda 0,030).
Šiltinimo sistemos montavimas ir fizikiniai procesai: šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus, vykstančius sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį. Daugiausia šilumos patalpose prarandama dviem būdais. Vienas jų - kai viduje sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką. Kitas - kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras. Šiuo atveju silpnoji vieta, kur prarandama daugiausia šilumos, yra statybinių konstrukcijų jungtys.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. plokštės ploto. Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto, nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą. Kad šilumos tiltelių nesusidarytų šilumos izoliacijos sistemoje, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų.
Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2-4 parų nuo plokščių priklijavimo. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvutės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką. Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Jei putplasčio sluoksnis storas, smeiges galima įgręžti, o jų galvutes uždengti putplasčio kamštiais. Yra smeigių, kurių galvutės visiškai įgręžiamos į šiltinimo sluoksnį.
Šilumos tiltelių pavojus sandūrose mažesnis, jei naudojamos polistireninio putplasčio plokštės su falcais, t. y., kai vienos plokštės krašto išėma dengia gretimos plokštės kraštą. Kai polistireninio putplasčio plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda įtrūkių.
Dažniausios klaidos ir rekomendacijos: šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos. Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi! Pasitaiko, kad dėl drėgmės ir teršalų polistireninio putplasčio plokštės kartu su klijais net atšoka nuo sienų paviršiaus. Būtina atkreipti dėmesį į šiltinamų paviršių paruošimą.
Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio; klijai turi būti įdžiūvę. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais, nes gali įkaisti ir formuotis deformacijos. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų paviršius gali įkaisti iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą.
Putų polistirolo plokščių klijavimo darbai: sauso mišinio masė beriama į vandens kiekį ir išmaišoma, plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Sandūrose plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba montažinėmis putomis. Jei fasadas bus su plytelėmis - tepti klijais apie 60 proc. plokštės ploto.
Pilkas neoporas (neoporas) 8,593 m2·K/W varža su 27,5 cm plokšte rodo, kad pilnas atsakymas reikalauja pilnos sienos konstrukcijos analizės. Norint tiksliai paskaičiuoti, reikia žinoti sienos statinio briaunų išdėstymą, tarpus tarp brūžių ir jų matmenis. Jei reikia įrodyti A klasės atitikimą, gali prireikti išsamesnių skaičiavimų ir architekto įsikišimo.
2025 m. grafikas: Neoporo rinka Lietuvoje 2025-2026 m. pasižymėjo kainų kilimu ir vėlesnėmis korekcijomis. Grafito įterptas grafito EPS pasiekia λD apie 0,031-0,033 W/m·K, todėl leidžia plonesnį sluoksnį pasiekti tą patį šilumos atsparumą. EPS70F ar EPS80F pasirinkimas priklauso ne tik šiluminių parametrų, bet ir mechaninio atsparumo poreikio fasado apkrovoms, bei projekto reikalavimų.
Naudinga patarimų santrauka: pasitikrinkite, ar pasirinkta EPS rūšis atitinka vietinius sertifikatus, įvertinkite tankį ir galimą varžos pokytį, priklausomai nuo plokštės storio. Taip pat įvertinkite apskaičiuotą bendrą namo šiluminę varžą, įskaitant langų ir fasado elementų įtraukimą specialistų įvertinimui.
Infografikose rekomenduojama atvaizduoti: R = storis / λ, bendra sienos šiluminė varža kaip visų medžiagų R sumos, įtraukti vidaus ir išorės paviršių varžą, taip pat 8,33 m²·K/W reikalavimą A klasei. Taip pat būtų naudinga lentelė su skirtingų plokščių storiais ir jų leistinomis šiluminėmis varžomis.
Dar svarbu: į bendrą sąmatą būtina įtraukti klijus/armavimo mišinį, armavimo tinklelį, kampus, grunto ir dekoratyvinio tinko sistemą, pastolius bei darbą. APVA parama atnaujinimams reikalauja įvertinti energinį naudingumą iki B klasės ir sutaupyti ≥40 %; skirkite laiko naujausioms kvietimo sąlygoms APVIS sistemoje ir energinį sertifikatą prieš ir po darbų.
Apibendrinant: renkantis neoporo putų polistirolo storį ir tipą, svarbu įvertinti sienos konstrukciją, sumą, kuria galima pasiekti A klasės šiluminę varžą, bei laikytis sistemų sertifikatų ir tinkamos montavimo praktikos. Įvertinus konkrečius projektą, architektas gali tiksliai paskaičiuoti reikalingą storį ir pasirinkti optimalų EPS sprendimą.
| Medžiaga | Storis (cm) | Šiluminė varža R (m²·K/W) | Pastaba |
|---|---|---|---|
| EPS 70, Lietuvoje | 5 | 1,25 | Standartas |
| EPS 70, 15 cm | 15 | 3,75 | Šilumos atsparumas |
| Pilkas neoporas | 27.5 | 8,593 | Gerokai didesnė varža |
Reikšminga pastaba: pilkasis EPS laikomas efektyvesniu už baltą EPS dėl mažesnio λ, tad reikia storesnį sluoksnį ar atitinkamai mažesnį tikslui pasiekti. Tačiau faktorių, lemiančių galutinį energinį naudingumą, daug - langų, stogo, sandarumo ir kitų mazgų sprendimai turi būti įvertinti kartu.