Šaltuoju metų laiku traumatologams ortopedams darbo tikrai netrūksta. Pasnigo, slidu, todėl ir laužomės kojas, rankas, raktikaulius. Kaip tame rusų filme: „Paslydau, kritau, atsipeikėjau - gipsas“. Atrodo, be gipso lūžio lyg ir nepavyksta, tačiau dabar traumatologai ortopedai jau moka gydyti ir negipsuodami, kitaip sakant - be išorinio sutvirtinimo. Šis modernus metodas jau taikomas ir Plungės ligoninės traumatologijos ortopedijos skyriuje.
Kaip sakė traumatologijos ortopedijos skyriaus vedėjas Saulius Dailidėnas, lūžusių kaulų tvirtinimo metodų yra devynios galybės. Įprastas metodas: atstatyti kaulą į vietą, sugipsuoti, o po šešių ar aštuonių savaičių gipsą nuimti. Anot gydytojo, Plungės ligoninės traumatologijos ortopedijos skyriaus gydytojai neseniai stažavosi Varšuvoje - mokėsi vieno iš moderniausių lūžusių kaulų tvirtinimo metodų. Jis taikomas ilgiems kojų ir rankų kaulams.
„Stengiamės neatsilikti nuo didžiųjų ligoninių, mokomės naujovių, norime kuo dažniau taikyti minimalios invazijos operacijas“, - sakė traumatologas ortopedas S. Dailidėnas. Po šios operacijos ant lūžusios galūnės nededamas gipsas. Ypač svarbu, kad, taip sutvirtinus lūžusią koją, pacientas gana greitai pradeda ja remtis, greičiau sutvirtėja sąnariai. Ligonis gyja kur kas greičiau, o komplikacijų tikimybė - minimali. Vadinasi, žmogus sparčiau atgauna darbingumą.
Kaip sakė Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, įstaiga jau nupirko visą šioms operacijoms reikalingą įrangą ir penkias tokias vinis. Pastarosios pirmiesiems pacientams nekainuos. Vėliau šis metodas bus taikomas tiems pacientams, kurie už implantą - vinį ir jos priedus - sutiks susimokėti, mat Valstybinė ligonių kasa jų įsigijimo nekompensuoja. „Kiekvieno paciento bus paklausta, ar jam taikyti nemokamą lūžio tvirtinimo būdą gipsuojant, ar priimtinesnis modernus, bet mokamas metodas“, - sakė A.
Pradžiai pirmoji operacija, taikant modernųjį metodą, jau atlikta. „Pacientui implantu sutvirtinome lūžusį blauzdikaulį. Beje, didžiosiose ligoninėse šis metodas - jau ne naujovė, jis taikomas gana dažnai ir plačiai. Tikimės, kad ir plungiškiams bus priimtinas“, - sakė skyriaus vedėjas S.
Colles lūžis: kas tai ir kaip tai susiję su riešu
Colles lūžis dažniausiai įvyksta dėl mechaninio poveikio, tačiau tam tikri veiksniai didina šios traumos tikimybę. Colles lūžio simptomai paprastai pasireiškia iš karto po traumos ir yra gana ryškūs. Colles lūžis gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei pažeista dominuojanti ranka. Skausmas, patinimas ir imobilizacija riboja gebėjimą atlikti paprastas užduotis, tokias kaip valgymas, rašymas ar daiktų kėlimas. Darbas, reikalaujantis rankų judesių, gali tapti neįmanomas kelioms savaitėms ar mėnesiams. Lėtinis skausmas ar sąnario sustingimas gali sukelti frustraciją, ypač jei reabilitacija užtrunka. Socialinis gyvenimas taip pat gali nukentėti, nes pacientai vengia veiklų, kurios kelia diskomfortą.
Tačiau tinkamas gydymas, įskaitant imobilizaciją, kineziterapiją ir reabilitaciją, dažnai leidžia atkurti rankos funkciją per 6-12 savaičių. Colles lūžis yra dažna riešo trauma, dažniausiai įvykstanti krentant ant ištiestos rankos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kaulai silpnesni dėl osteoporozės. Ankstyvas simptomų atpažinimas leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų, tokių kaip sąnario sustingimas ar lėtinis skausmas. Diagnozė, paremta rentgeno vaizdais ir fiziniu tyrimu, padeda nustatyti lūžio tipą ir pasirinkti tinkamą gydymą - konservatyvų ar chirurginį.
Dažniausios komplikacijos ir gydymo principai
Reabilitacija ir prevencinės priemonės, tokios kaip kaulų stiprinimas, kritimų prevencija ir riešo apsauga, yra būtinos, siekiant atkurti funkciją ir išvengti pakartotinių traumų. Jei po kritimo jaučiate riešo ar dilbio skausmą, patinimą, deformaciją ar sunku judinti ranką, nedelsdami kreipkitės į ortopedą-traumatologą. Jei pastebite tirpimą, dilgčiojimą ar rankos silpnumą, tai gali būti nervų pažeidimas. Venkite savarankiško gydymo ar bandymo „ištiesinti“ riešą, nes tai gali pabloginti būklę. Jei esate rizikos grupėje, pavyzdžiui, turite osteoporozę ar dažnai krentate, aptarkite prevencines priemones su gydytoju.
Colles lūžis - tai stipinkaulio distalinės dalies lūžis netoli riešo. Tvirtinimo metodai gali būti implantaciniai (vinimis ir priedais) arba įprasti - gipsavimas. Ankstesnis gydymas dažnai apima imobilizaciją gipsu mažiausiai aštuonias savaites. Tačiau šios informacijos tikslas - pateikti įvairovę gydymo pasirinkimų, kuriuos gali taikyti šiuolaikinė medicina, įskaitant minimaliai invazinius sprendimus, kai tai tinka konkrečiam atvejui.
Lūžių gijimo laikotarpiai ir veiksniai, įtakojantys laiką
Mūsų kaulai turi savybę atsinaujinti - nuolat vyksta seno kaulo rezorbcija, t. y. irimas, ir naujo kaulo formavimasis. Todėl sveikas kaulas lūžta labai retai. Kaulų tvirtumui įtakos turi amžius. Jauname amžiuje naujo kaulo formavimasis spartumu gerokai lenkia senų kaulų irimą, todėl jaunystėje kaulai daugiau auga, tvirtėja, nes ląstelių, kurios formuoja naują kaulą, yra gerokai daugiau negu tų, kurios kaulą ardo. Kai pastarųjų ląstelių aktyvumas pralenkia kaulą formuojančių ląstelių aktyvumą, kaulai tampa silpnesni, trapūs ir išauga rizika lūžti.
Lūžusio kaulo gijimo laiką įvardyti sunku, nes jis priklauso nuo tokių aspektų kaip paciento amžius bei lūžio vieta, taip pat kiek pažeisti aplinkiniai audiniai. Vaikų lūžiai sugyja greičiausiai - dažniausiai tam prireikia nuo 4 iki 6 savaičių. Paauglių kaulų lūžiai irgi sugyja palyginti greitai - per 6-8 savaites. Pateikiame kelis aspektus, kurie reikšmingi gydantis po kaulo lūžio, o taip pat ir norint sustiprinti sveikus kaulus:
- Svarbu saugoti lūžio vietą. Jei lūžusi koja, neminkite visu svoriu tos kojos, naudokite ramentus ar specialią lazdą.
- Kalcis, ypač drauge su vitaminu D, yra tikras stebukladarys stiprinant kaulus. Kalcis svarbus ir dantims, ir širdžiai, ir kraujo spaudimui. Vitaminas D padeda kalciui įsisavinti.
- Fizinė veikla. Reguliari mankšta stiprina kaulus ir raumenis, gerina pusiausvyrą, mažina kritimų riziką. Reikalinga mankšta trunka bent pusvalandį, ne mažiau tris kartus per savaitę.
- Ortopediniai įtvarai. Tiksli įtvaro rūšis priklauso nuo lūžio vietos: alkūnės įtvaras, čiurnos įtvaras, rankos laikiklis, raktikaulio įtvaras ir pan.
- Specialūs pratimai, kuriuos rekomenduoja gydytojas, atsižvelgiant į traumos pobūdį.
- Mityba. Subalansuota mityba su pakankamu kalcio ir vitamino D kiekiu, baltymais ir mikroelementais; gali būti naudingi papildai, tačiau jų vartojimą derinti su gydytoju ar mitybos specialistu.
Taip pat aišku, kad kai kurių lūžių gydymas moderniai reikalauja chirurgijos ar artroskopinės technikos, kuri leidžia greičiau atsigauti ir išvengti ilgo gipso periodo. Po tokių operacijų gali būti taikoma trumpesnė imobilizacija arba jos visai gali nebūti, priklausomai nuo situacijos.
Prevencija ir kaip išvengti lūžių ateityje
Lūžiai atsiranda dėl įvairių priežasčių: smūgio, kritimo iš vidaus ar mechaninio poveikio. Lietuvoje osteoporozė serga apie 200-250 tūkst. žmonių, ypač vyresnio amžiaus žmonės - tai didina lūžių riziką. Rekomenduojama reguliariai tikrinti kaulų tankį, vartoti kalcio ir vitamino D papildus pagal gydytojo rekomendacijas, stiprinti raumenis, gerinti pusiausvyrą ir imtis priemonių, kad sumažinti kritimų riziką. Uždaras lūžis - oda lūžio vietoje lieka nepažeista, o atviras lūžis - lūžgaliai prasiskverbia pro odą. Radiologiniai tyrimai, klinikiniai požymiai ir fizinė apžiūra padeda nustatyti lūžio tipo ypatybes ir gydymo planą.
Po gydymo svarbu laikytis gydytojo nurodymų, atlikti reabilitaciją, stebėti skausmą, patinimą ir galimų komplikacijų požymius. Po sėkmingo gijimo dauguma pacientų sugrįžta į įprastą veiklą, tačiau būtina nuosekliai prižiūrėti kaulus ir laikytis rekomendacijų dėl treniruočių bei mitybos.
Turime priminti: ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Mūsų kaulai turi savybę atsinaujinti - nuolat vyksta seno kaulo rezorbcija ir naujo kaulo formavimasis. Taigi, svarbu suprasti, kad gydymo planas yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, lūžio vietos, sveikatos būklės bei kitų aplinkybių.
Klausimai ir atsakymai apie lūžius
- Ar lūžęs riešas visuomet reikalauja gipso? Ne, šiuolaikiniai metodai gali būti alternatyva, ypač kai įmanoma taikyti operacines ar minimalaus invaziškumo technikas.
- Kiek laiko užtrunka gijimas vaikams, suaugusiesiems ar vyresniems? Vaikai gyja greičiau (4-6 savaitės), paaugliai - 6-8 savaites, suaugusieji - 10-18 savaičių, o vyresni žmonės dažnai turi papildomų rizikų dėl osteoporozės.
- Ką daryti, jei lūžęs kaulas nepagerėja? Reikia kreiptis į gydytoją dėl tolesnės diagnozės ir galimo papildomo gydymo - chirurginio ar konservatyvaus.
Po viso gydymo laikykitės gydytojo nurodymų, gerai pailsėkite, ir palaipsniui grįžkite į įprastą veiklą. Po lūžio svarbu ne tik kaulams, bet ir bendrai raumenų jėgai bei balanso gerinimui skirti dėmesį per visą reabilitaciją.