Remontiniai ir statybos darbai vonios kambaryje reikalauja tinkamai pasirinkti apdailos medžiagas: keramiką, armatūrą ir specializuotus statybinius chemikalus, pvz., vonios plytelių klijus. Vonios plytelės yra vienos iš populiariausių apdailos medžiagų dėl didelio dizaino ir formų pasirinkimo, lengvo montavimo ir vėlesnio valymo. Galimybių yra daug, todėl galite rinktis, pavyzdžiui, gresines, glazūruotas, terakotos ar klinkero plyteles. Didmeninės prekybos centruose ir statybinių medžiagų parduotuvėse rasite įvairių tipų klijų vonios plytelių klijavimui, kurie skiriasi savo sudėtimi, savybėmis ir klase.
Klojimo klijai pagal sudėtį
Plytelių klijai gali būti skirstomi pagal savybes: klijai, pažymėti raide C - tai cementiniai preparatai, kuriuos prieš naudojimą reikia sumaišyti su vandeniu atitinkamomis proporcijomis. Jie tinka vonios kambariams, kuriuose yra didelė oro drėgmė. klijai, pažymėti raide D - tai vadinamieji dispersiniai klijai, pagaminti iš netirpių sintetinių dervų, sumaišytų su vandeniu. klijai, pažymėti raide R - reaktyviųjų dervų pagrindu. Antrasis klasifikavimo kriterijus yra sluoksnio storis: plonasluoksnės (nuo 2 mm iki 5 mm), vidutinio storio (nuo 4 mm iki 20 mm) ir storasluoksnės (daugiau kaip 2 cm). Trečiasis kriterijus - klijų klasė: Sopro rekomenduoja elastingus klijus No. 1 400 extra, tinkančius tiek keraminėms plytelėms, tiek natūraliai akmeninei dangai. Šie klijai skirti vonios kambariams ir kitiems drėgnoms patalpoms.
Be tradicinių cemento pagrindo klijų, rinkoje yra ir hidrogelio technologijos klijai. Ši medžiaga jungia tradicinių plytelių klijų savybes su hidrogelio privalumais. Sopro asortimente rasite hidrogelinės technologijos klijų mišinius: trokštamą Very elastingą gelinį klijų mišinį S-FLEX ir baltą Very elastingą gelinį klijų mišinį S-FLEX white. Pirmasis tinka keraminėms dangoms, antrasis - šviesaus natūralaus akmens, keraminių plytelių ir stiklo mozaikos dangoms. Abu gali būti naudojami vidaus, drėgnose bei šlapiose patalpose, lauke, balkonams, terasoms, fasadams, šildomoms grindims ir pan.
Pagrindiniai pavyzdžiai apie kelias pagrindines klijų grupes:
- Cementiniai klijai - standūs, atsparūs didelei drėgmei, tinkami sienoms ir grindims vonios kambaryje.
- Dispersiniai klijai - sudėtingesnės sudėties, dažnai naudojami plonasluokiams sluoksniams vietose su mažiau intensyviomis apkrovomis.
- Reaktyvūs dervų klijai - aukštos atsparumo reikalavimams vietose su agresyviomis cheminėmis ar aplinkos sąlygomis.
- Hydrogelio technologijos klijai - sujungia tradicines savybes su hidrogelio privalumais, tinkami sudėtingoms ar drėgnoms zonoms.
Klojimo sluoksnio storis ir paruošimas
Trečias klasifikavimo kriterijus yra sluoksnio storis: plonasluoksnės klijai (nuo 2 mm iki 5 mm), vidutinio storio (nuo 4 mm iki 20 mm) ir storasluoksnės (daugiau kaip 2 cm). Klojimo procesui svarbiausia - pasirinkti tinkamą klijų sluoksnį pagal plytelių dydį, dangos pobūdį ir apkrovą. Pavyzdžiui, didelio formato grindų plytelėms dažnai reikalingi vidutinio ar storasluoksnio klijai, kad užtikrintų tolygų prispaudimą ir išvengtų oro burbuliukų.
Kiekvienas projektas turi specifinių sąlygų, todėl svarbu atsižvelgti į plytelių tipą ir pagrindą. Stipriai prilipę dažų sluoksniai, PVC plytelių klijų likučiai ar senos dangos gali trukdyti sukibimui. Todėl prieš klijuojant plyteles būtina įvertinti pagrindo būklę ir paruošti paviršių naudojant tinkamas paruošimo priemones.
Klojimo būdai ir jų taikymas
Tri skirtingi plonasluoksnio klijavimo metodai:
- Floating - tepta plona plokštės sluoksniu, vertikaliai ar horizontaliai, o po to išlyginama dantyta glaistiklio puse. Tai pagrindinis metodas vidaus patalpų sienoms ir grindims.
- Buttering - tepta ant antrosios plytelės pusės, klijuojama prie paviršiaus, naudinga siaroms cokolio ar grindjuostėms.
- Floating-Buttering - derinamas metodas, kai tepta tiek ant pagrindo, tiek ant plytelės pusės, sujungiant dantytą glaistiklį. Tai tinkama didelioms apkrovoms, išorės srityse, šildomoms grindims, terasoms ar balkonas.
Klojimo diegimo žingsniai:
- Paruošus klijus ir paviršių, plytelės įspaudžiamos į klijus siekiant išvengti oro burbulų.
- Kryžiukai įdėkliojami tarp plytelių norint išlaikyti vienodus tarpus, o lygintuvai tikrina raštą.
- Itin svarbu tepti klijus tiek plytelės, tiek pagrindo pusėje, kad sukibtų tinkamai.
Plytelių tarpinio glaisto užpildymas ir siūlių tipai
Siūlių užpildai gali būti cementiniai arba elastiški (Flexfuge Universal, Flexfuge Bodenspezial). Drėgnose vietose (vonios, baseinai, dušai) dažnai rekomenduojama elastinga glaisto sistema dėl atsparumo vandeniui ir plėtimosi galimybių. Glaisto pasirinkimas priklauso nuo plytelių tipo, drėgmės, temperatūros ir papildomų sąlygų (pvz., šildomos grindys).
Pirminiai patarimai apie siūlių užpildą:
- Pasirinkti elastingą glaistą, jei patalpoje yra drėgna ar su grindų šildymu.
- Pasirinkti glaistą spalviškai kontrastuojant su plytelėmis ar artimą jų spalvai, atsižvelgiant į dizaino sprendimus.
- Laikytis tinkamo užpildymo proceso ir laiko, nes glaistas tvirtėja ir gali pradėti keisti spalvą laikui bėgant.
Planavimas, gruntavimas ir įrankiai
Prieš pradėdami darbą, apgalvokite, kur atliksite sunkiai cheminėms medžiagoms skleidžiamus darbus (klijai, glaistai, valikliai). Reikalingos įrangos ir įrankiai sąraše dažnai pateikiami kaip būtini elementai: plytelės, klijai, gruntas, glaistas, šukos, mentelės, kryžiukai, plytelių pjovimo įrankiai, kibirai, kempinės ir kt. Renginiai turėtų atitikti paviršiaus lygumą: pagrindas turi būti tvirtas, sausas, neįšalęs ir galintis atlaikyti apkrovas.
Gruntavimas - svarbus etapas, apimantis paviršiaus apsaugojimą nuo drėgmės ir užtikrinant gerą sukibimą. Gruntas turi būti visoje ploto dalyje paskirstytas vienodai ir pilnai išdžiūti. Drėgname kambaryje gali būti įrengiama hidroizoliacija, o išdžiūvimo laiką lemia patalpos temperatūra ir grunto savybės.
Skaičiavimai ir medžiagų poreikis
Plytelių sąnaudos priklauso nuo klijuojamų plytelių dydžio ir paviršiaus, kuriame jos klijuojamos. Kuo didesnis formatas, tuo storesnis klijų sluoksnis, o tai reiškia didesnę medžiagų sąnaudą. Technikos lapuose dažnai nurodomas plotas, kurį galima padengti vieno kg klijų. Atsiskaitykime praktiniais pavyzdžiais:
- 25 kg maiše klijų galima užklijuoti apie 5-6 m2 ploto (priklausomai nuo plytelių dydžio ir sluoksnio storio).
- Siūlių užpildo kiekį gali nustatyti formulė, tačiau dažnai priklauso nuo siūlių pločio ir paviršiaus įdrėskimo.
Rinkdamiesi klijus, atsižvelkite į plytelių rūšį (keraminės, akmenų masės, klinkeris), grindų šildymo buvimą ir patalpų pobūdį. Laikykitės EN 12004 - plytelių klijavimo standartas užtikrina klasifikaciją ir reikalavimus visoms sienoms, grindims bei kitoms konstrukcijoms.
Kokie gali būti papildomi patarimai
- Šildomoms grindims naudokite elastingus klijus, kad sumažintumėte plėtimosi ir susitraukimo jėgas.
- Stiklo mozaikų, marmuro ir natūralaus akmens dangoms naudokite balto klijų tipą, kad išlaikytumėte spalvų tikslumą.
- Prieš naudodami klijus, įsitikinkite, kad plytelių paviršius ir pagrindas yra švarūs ir tinkamai paruošti.
- If papildomų iššūkių, kreipkitės į profesionalus arba atsižvelkite į techninius lapus - jie padės tiksliai apskaičiuoti reikalingas kliių ir glaisto medžiagas.
Dažniausiai klaidos ir kaip jų išvengti
Atsitiktinai klijai gali būti per daug ištepti tarp plytelių, o tai gali sukelti ilgainiui veną palikti dvispalvišką paviršių. Jei klijai išdžiūsta, naudosite klijų valiklius. Netinkamos medžiagos pasirinkimas gali sukelti netinkamą sukibimą ar atsiradusias deformacijas - todėl svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas pagal plytelių tipą ir patalpos sąlygas.
