Geras šilumos izoliacijos lygis, kas lemia mažesnes šildymo sąnaudas. Aukštas keraminių plytų tankis užtikrina gerą garso izoliaciją. Šios rūšies plytos naudojamos: gyvenamųjų namų statyboje (vienbučių ir dvibučių namų ir kotedžų, daugiabučių pastatų sienoms ir pertvaroms), komercinių pastatų statyboje, pastatų restauravime (kur būtina atstatyti autentinius fasadus, sienas, pertvaras, arkas arba atkartoti senas statybos technologijas), pramoninių pastatų statyboje. Taip pat jos naudojamos kur svarbus geras šilumos izoliacijos lygis, nes jos sumažina šilumos nuostolius ir pagerina pastato energinį efektyvumą. Taip pat dažnai statomos tvoros, tvorų stulpai, atramos, kolonos.
Plytos ar blokeliai? Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila. Tiesa, gyvenamajame pastate, norint pasiekti geresnius šiluminius rodiklius, šis skirtumas nėra itin aktualus. Be to, techniškai iš kai kurių blokelių sukonstruotą sieną taip galima palikti be apdailos, tai daugiau estetinis pasirinkimas.
Plytos yra kompaktiškų išmatavimų, jas galima mūryti tiek skersai, tiek išilgai. Blokeliai savo konstrukcijoje turi specialias įlaidas, kurios lemia tai, kad sunaudojama mažiau skiedinio, mat jungiamos tik horizontalios siūlės, vertikaliai jie sujungiami įlaidomis. Taip pat dažnai minimas jų privalumas - lengvas apdirbimas. Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas. Kai kurių rūšių blokelius nurodoma klijuoti specialiais klijais, kitus galima mūrinti su paprastu mūro skiediniu.
Renkantis medžiagas sienoms reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui. Sienos galės atlaikyti tuo didesnes apkrovas, kuo šis rodiklis yra aukštesnis. Aktualiausias šis rodiklis yra aukštesniems namams, nes konstrukcijos apkrovos apatinėms plytų ar blokelių eilėms gali būti pakankamai didelės, o žiemą prisideda ir sniego svoris. Kita vertus, jei pertvara vidinė, neneša jokios apkrovos, ją galima daryti iš silpnesnės ir pigesnės medžiagos. Tad vieno namo statybai gali būti panaudoti net keli sprendimai.
Mūrijimas plytomis ir blokeliais pernelyg nesiskiria, tačiau blokeliai turi privalumą - dėl jų konstrukcijoje esančių specialių įlaidų, nereikia mūryti vertikalių siūlių, užtenka juos sujungti. Tiesa, horizontaliai blokelius taip pat kaip ir plytas reikia tvirtinti skiediniu. Nors medžiagų kaina yra panaši, mūryti blokeliais taip pat yra pigiau nei plytomis. Kai kuriais atvejais kubinio metro kaina gali skirtis maždaug 30-40%, įskaičiuojant būtent darbo kainą. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, kad blokelių pasirinkimas yra pakankamai didelis, todėl būna ir tokių, kurie yra brangesni už plytas.
Savybės ir palyginimas
Tiek tradicinės keraminės plytos, tiek ir naujoviški keraminiai blokeliai yra atsparūs drėgmei ir temperatūrai, todėl mažai deformuojasi. Taip pat keramika yra ekologiška medžiaga, tokios plytos ir blokeliai itin atsparūs ugniai. Plytų sluoksnis gerai atrodo ir paliktas atviras, kai kai kurioms kitoms medžiagoms reikėtų įrengti apdailą. Keraminius blokelius lengviau apdirbti, nes jie paprastai būna tuštymėti. Tiesa, statytojus neretai atbaido jų kaina, be to, iš jų sumūrytose sienose problematiškesnis instaliacinių laidų tiesimas.
Kita tradiciškai šalyje paplitusi sienų mūrijimo medžiaga - silikatinės plytos. Jų pagrindinis bruožas yra ekonomiškumas - jos gana pigios. Taip pat ši medžiaga nedegi, atspari šalčiui ir gali pasiekti didelį stiprį gniuždant, mažas įmirkio savybes, sienas lengva inkaruoti. Plytas galima naudoti tiek laikančiųjų konstrukcijų statybai, tiek apdailai. Tiesa, fasadas iš silikatinių plytų šiais laikais nėra pats geidžiamiausias pasirinkimas estetiškai, nors techniškai tame kaip ir nėra nieko blogo. Iš tos pačios medžiagos gaminami silikatiniai blokeliai pasižymi beveik identiškomis savybėmis, tačiau estetiškai atviras sluoksnis atrodo dar blogiau, todėl apdailos svarba dar didesnė. Kiti medžiagos trūkumai - prasta šiluminė varža ir jų svoris.
Ieškant šiuolaikinių sprendimų, nemažai statytojų pasirenka akytojo betono blokelius (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai). Šio tipo blokeliai gana gerai praleidžia vandens garus, tad ir išorinis sluoksnis turėtų būti laidus garams bei nepraleisti lietaus vandens. Jų kaina nedidelė,santykinai gera šiluminė varža, taip pat tokius blokelius lengviau apdoroti. Tačiau tokių blokelių trūkumai yra geras vandens įgėrimas ir lėtas džiuvimas. Įrengiant vienasluoksnes sienas, mūrijant patartina siūles daryti kuo mažesnes arba blokus klijuoti.
Keramzitiniai (keramzitbetonio) blokeliai pasižymi pluoštu teigiamų savybių: lengvi, su jais nesunku dirbti net ir neprofesionalams, atsparūs drėgmei ir šalčiui. Nesunku inkaruoti ar vedžioti instaliacinius laidus. Šiuos blokelius yra lengviau apdirbti nei keraminius, be to tikslūs parametrai reiškia mažesnius standartinių blokelių nuokrypius. Iš keramzito blokelių sumūrytos sienos vėliau nereikia gruntuoti. Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai. Blokeliai paprastai klojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Vis dėlto šie keramzito blokelių kainos ir šiluminės varžos santykis įvardijamas kaip pagrindinis jų trūkumas.
Tose namo vietose, kuriose nereikalingos dideles apkrovas atlaikančios medžiagos, tarkime, statant pertvaras, galima naudoti gipso blokelius. Jie pasižymi atsparumu ugniai, geromis garso izoliacinėmis savybėmis, juos lengva pjaustyti, tačiau jos mažiau atsparios apkrovoms.
Keletas mūrijimo patarimų
Labai svarbu atsižvelgti į sienos aukštį. Mūrijant pirmą aukštą nuo žemės ir pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa ne taip patogu, sulėtėja darbo sparta. Pastebėta, kad aukščių skirtumas turėtų būti nuo 0,6 m iki 1,2 m - taip pasiekiamas didžiausias darbo našumas. Efektyvumui užtikrinti įrengiami reikalingo aukščio pastoliai. Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t.y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje.
Sudėjus pirmą eilę, konstrukciją reikėtų armuoti - dedamas armavimo tinklelis, kurio akutės yra 5 cm x 5 cm. Vėliau tokiu pat būdu armuojama kas keturias, kas aštuonias eiles ar kitais projekte numatytais dydžiais. Blokeliai armuojami dažniau, nes jų „surišimas“ gali būti ne toks stiprus. Tarkime, plytas galima „rišti“ įvairia kryptimi, ką tik labai retai galima daryti su blokeliais dėl jų išmatavimų. Bent jau keramzitinius blokelius armuoti reikia kas tris-keturias eiles.
Pabaigus darbus, mūrą reikėtų uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė. Mūrijant žiemą naudojamas specialus šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia sušalti besikaupiančiam vandeniui.
Populiariausios keraminės plytos ir jų ypatumai
Statybos plytos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: keramines plytas ir silikatines plytas. Keraminės plytos vėlgi yra dviejų rūšių - skirtos statybai arba apdailai. Gaminant bet kurios rūšies keramines plytas naudojamas natūralus molis bei jo mišiniai, todėl tarp populiariausiųjų vis dar - autentiškos raudonos spalvos keraminės plytos. Modernios keraminės plytos pasižymi tvirtumu, ilgu tarnavimo laiku, dideliu atsparumu aplinkos sąlygoms, puikia dekoratyvine išvaizda, atsparumu ugniai, gebėjimu įsisavinti ir išspinduliuoti šilumą, bei palankia kaina.
Silikatinės plytos - smėlio ir vandens mišinys su GPS forma įtrauktomis kliūtimis, baltos spalvos plytos dažnai įgauna spalvas įmaišius pigmentais. Išsilavinęs tankis, tausojama energija gamyba, todėl jos gana tvarus sprendimas. Pagrindinis privalumas - nedidelė kaina. Silikatinės plytos nedegios, atsparios gniuždymui, beveik neatima drėgmės, tinka išorės ir vidaus sienoms mūryti. Trūkumas - didesnis svoris ir mažesnė šiluminė varža, lyginant su kitomis fasadams naudojamomis medžiagomis.
Iš tos pačios medžiagos gaminami silikatiniai blokeliai. Austrų koncernas Wienerberger siūlo įvairias apdailos plytas ir silikatinius blokelius, atitinkančius tarptautinius kokybės standartus. Plytos gaminamos tik iš natūralios medžiagos - molio, jos iš pradžių džiovinamos, paskui išdegamos. Plytų fasadas ilgaamžis, todėl aplinka patiria labai nedidelę įtaką, o plytas galima panaudoti iš naujo ar sunaikinti nekenkiant aplinkai. Plytų termoizoliacinė paslaptis - oras, kurį plyta turi mažose porose, ir dėl jų formuojamų skylių prarandama mažiau šilumos. Dieną siena kaupia saulės energiją, o vakare ją palaipsniui perduoda į kambarį. Iš plytų pastatyti namai nepraranda šilumos žiemą ir išlieka maloniai vėsūs vasarą. Dėl kondensacijos oro tarpas apsaugo pastatą nuo drėgmės patekimo. Tai suteikia efektyvią ilgalaikę termoizoliaciją.
