KBE profilių energinio efektyvumo klasės ir charakteristikos

Energijos vartojimo etiketėje (arba ES etiketėje) nuo 1996 m. pateikiama informacija apie mažus energijos ir vandens suvartojimo duomenis svarbiausiems buitiniams prietaisams. Energijos etiketė skirta klientui iš karto parodyti energijos vartojimo efektyvumo duomenis, kad būtų galima geriau palyginti su kitais produktais. Laikui bėgant buitiniai prietaisai tapo taupesni ir ekonomiškesni. Dėl šios priežasties ES etiketė yra atnaujinama.

Nuo 2021 m. kovo mėn. prietaisai bus žymimi nauja energijos vartojimo efektyvumo etikete ir patikslintos buitinių prietaisų energijos vartojimo efektyvumo klasės. Europos Sąjunga išleido privalomą dabartinio energijos vartojimo efektyvumo etiketės atnaujinimą šioms produktų kategorijoms: skalbimo mašinoms, skalbyklėms‑džiovyklėms, šaldytuvams / šaldikliams ir indaplovėms. Europos gamintojų asociacija (APPLIA) paaiškina peržiūros aplinkybes, galutinius terminus, gamintojų ir mažmenininkų įsipareigojimus, naujus ekologinio projektavimo reikalavimus, susijusius su išteklių efektyvumu, ir nauja energijos vartojimo efektyvumo etikete.

Naujoji skalė: nuo A iki G

Iš esmės įprastos „Plius“ klasės, tokios kaip A+++, A++ ir A+, keičiamos vienoda energijos suvartojimo skale nuo A iki G. Išlieka septynių pakopų spalvų skalė. Dėl pasikeitusių matavimo metodų neįmanoma pakeisti senos etiketės į naują. Galima tik apytikslė informacija. Naująsias etiketes vartotojai matys tik nuo 2021 m. Kol kas pakeitimai neturės įtakos džiovyklėms, orkaitėms ir garų rinktuvams. Tikimasi, kad jie bus peržiūrėti nuo 2022 m.

QR kodas ir EPREL duomenų bazė

Visose energijos vartojimo efektyvumo etiketėse bus QR kodas, kuris nukreipia į ES produktų duomenų bazę EPREL. Čia rasite papildomos informacijos apie atitinkamo prietaiso energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir gaminio informacijos lapą.

Naujos etiketės skalbimo mašinoms

Ankstesnės „Plius“ klasės (A+++, A++ ir A+) nebebus taikomos skalbimo mašinų sektoriuje. Naująjį etikečių formatą lydi turinio naujovės, o visose etiketėse bus QR kodas, nukreipiantis į EPREL. Dėl pertvarkytos energijos vartojimo efektyvumo etiketės pristatomos turinio naujovės: Visose energijos vartojimo efektyvumo etiketėse bus QR kodas, kuris nukreipia į ES produktų duomenų bazę EPREL. Čia rasite papildomos informacijos apie atitinkamo prietaiso energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir gaminio informacijos lapą.

Naujos etiketės skalbyklėms‑džiovyklėms

Kaip ir visos naujos energijos vartojimo efektyvumo etiketės, skalbyklių‑džiovyklių etiketės turės QR kodą, kuris nukreipia į ES produktų duomenų bazę EPREL. Čia rasite papildomos informacijos apie atitinkamo prietaiso energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir gaminio duomenų lapą. Skalbimo mašinų džiovintuvo srityje galimos energijos vartojimo efektyvumo klasės svyruoja nuo A iki G. Bus peržiūrėtas visas šios gaminių grupės išdėstymas.

Naujos etiketės indaplovėms

Kaip standartizacijos proceso dalis, ankstesnės „Plius“ klasės (A+++, A++ ir A+) indaplovėms taip pat buvo pakeistos vienoda skale nuo A iki G. Pagal ankstesnį standartą, naujoji B energijos vartojimo efektyvumo klasė maždaug atitinka prietaisą, kurio energijos vartojimo efektyvumo klasė yra A+++ -23%. Ateityje visose energijos vartojimo efektyvumo etiketėse rasite QR kodą, kuris nukreipia į ES produktų duomenų bazę EPREL. Čia rasite papildomos informacijos apie atitinkamo prietaiso energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir gaminio duomenų lapą. Be to, nustatant indų komplektų nustatymus, įvedami nauji realistiškesni reikalavimai (pvz., su puodais).

Naujos etiketės šaldytuvams ir šaldikliams

Ant šaldytuvų ir šaldiklių etikečių taip pat bus QR kodas, kuris nukreipia į ES produktų duomenų bazę EPREL. Čia rasite papildomos informacijos apie atitinkamo prietaiso energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir gaminio duomenų lapą. Ankstesnės „Plius“ klasės (A+++, A++ ir A+) nebebus taikomos vėsinimo ir šaldymo srityje. Naujos energijos vartojimo efektyvumo klasės svyruoja nuo A iki G.

Vyno laikymo prietaisai

Ant vyno aušintuvo etikečių taip pat bus QR kodas, kuris nukreipia į ES produktų duomenų bazę EPREL. Čia rasite papildomos informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir atitinkamo prietaiso gaminio duomenų lapą. Ankstesnės „Plius“ klasės (A+++, A++ ir A+) nebebus naudojamos aušinimo srityje.

Techniniai duomenys etiketėse

Etiketėse pateikiami tokie duomenys: QR kodas; energijos vartojimo efektyvumo klasė; energijos sąnaudos kWh/100 Eko programos ciklų arba kWh per metus (matuojamos naujomis standartinėmis sąlygomis); standartinių indų komplektų skaičius; vandens sunaudojimas litrais/Eko programoje; „Eko“ ciklo trukmė; skleidžiamas triukšmas, išreikštas dB (A) re 1 pW ir skleidžiamo triukšmo klasė; bendras visų šaldiklio skyrių tūris; bendras visų šaldytuvo skyrių tūris; standartinių vyno butelių, kuriuos galima laikyti, skaičius. *Vertės galioja skalbiant ketvirtį, pusę ir pilną apkrovą.

ECODESIGN reglamentas ir pastatų energinis naudingumas

Be pasikeitusių energinio efektyvumo klasių, taip pat nuo 2021 m. kovo 1 d. taikomas naujas ekologinio projektavimo reglamentas. Energinio efektyvumo klasė - svarbus rodmuo, atskleidžiantis, kiek efektyvus yra statinys, kiek jis sunaudoja energijos ir kokių jo eksploatavimo išlaidų galima tikėtis. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ numato, kad pastatai pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G.

A klasės reikalavimai ir praktika

A klasės statiniai. Tokiems statiniams keliama daugiausia ir gana griežtų reikalavimų. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 (šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir apšvietimo) ir C2 (karštam vandeniui ruošimas) vertės turi būti: C1 < 0,70 ir C2 ≤ 0,85. Taip pat yra keliami reikalavimai pastato sandarumui ir šiluminėms energijos sąnaudoms, kurios apskaičiuojamos pagal specialią metodiką.

A+ klasės statiniai. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 (šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir apšvietimo) vertė turi būti <0,50, o C2 (karštam vandeniui ruošimas) - ≤ 0,80. A++ klasės statiniai. Tai energijos beveik nevartojantys statiniai. Jų energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi būti <0,30, o C2 - ≤ 0,70.

Praktiniai aspektai pasiekti A klasei

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Edmundo Monstvilo teigimu, A energinio efektyvumo klasę pasiekti nėra sudėtinga. „Pagrindinė problema - statytojų noras kuo daugiau sutaupyti projektavimo ir statybos metu. Tuomet, žinoma, A klasei keliami reikalavimai atrodo sunkiai įgyvendinami.“ Vienas aspektų, nuo kurių priklauso, ar pastatas atitiks A klasei keliamus reikalavimus, yra tinkamas jo šiltinimas. Jei pastate įrengtas rekuperatorius, jo techniniai parametrai turi atitikti A energinio efektyvumo klasei keliamus reikalavimus. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,65, o sunaudojamos elektros energijos kiekis - ne didesnis kaip 0,75 Wh/m³.

Nustatant energinio naudingumo klasę, išbandomas pastato sandarumas. „Sandarumą pasiekti nėra paprasta, svarbu numatyti, kur gali būti nesandarios vietos. Statant B klasės pastatus pakanka apskaičiuoti jų sandarumą, o A klasės pastatuose sandarumas matuojamas“, - sakė E. Nustatant pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamos ir energijos sąnaudos objektui šildyti. Pastatas turėtų būti suprojektuotas vengiant pernelyg didelių stiklinimo plotų. Tiesa, patikino KTU mokslininkas, A klasei keliamus reikalavimus įmanoma pasiekti net tada, jei stiklo fasadai sudaro 50 ar 60 proc. Galiausiai turi būti suskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientai.

Projektuotojų ir statybininkų vaidmuo

LSIS prezidentas Kęstutis Kurlys, kalbėdamas apie reikalavimą statyti aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatus, pirmiausia giria sprendimą atidėti aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų įsigaliojimo pradžią. Jis įsitikinęs, kad papildomo laiko ruošiantis naujam kokybiniam statybos etapui dar reikia ir projektuotojams, ir statybininkams. K. Kurlio teigimu, statybininkams prievolė statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus didesnių problemų neturėtų sukelti, mat jie vadovaujasi parengtu projektu. „Neteisinga manyti, kad vien apšiltintos sienos ir storu termoizoliaciniu sluoksniu nuklotas stogas užtikrins mažas A energinio efektyvumo klasę atitinkančias išlaidas. Projektuojant tokius pastatus yra skaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, reikalingos pastatui šildyti, vėdinti, vėsinti, apšviesti, karštam buitiniam vandeniui ruošti, vertinama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių ir bandomas pastato sandarumas.

E. Monstvilo nuomone, rengiantis aukštesnei energinio naudingumo klasei kol kas silpniausia grandis lieka projektuotojai, iki šiol neturėję įrankio - skaičiavimo programos. LSIS ir SPSC pradėti pastatų energinio naudingumo projektavimo mokymai statybos inžinieriams bei architektams yra labai svarbūs. Projektų kokybė labai priklausys ir nuo atskirų konstrukcinių mazgų išbaigtumo, o jie yra ypač svarbūs A klasės pastatuose. Architektams rūpi teisingai orientuoti pastatus geografiškai, numatyti efektyvias medžiagas, suprojektuoti galimybę energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių.

Energijos klasės reikšmė gyventojams ir NT rinkoje

Energijos klasė nėra vien techninis įrašas dokumentuose. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, kiek gyventojai moka už šildymą, kaip jaučiasi savo namuose ir kokią vertę jų būstas turės ateityje. Vienas akivaizdžiausių energinės klasės skirtumų atsiskleidžia vertinant šildymo sąskaitas. Žemos energinės klasės daugiabučiuose šiluma greitai prarandama per nepakankamai izoliuotas sienas, stogus ar senus langus, o neefektyvios šildymo sistemos dar labiau didina energijos poreikį.

Aukštesnės klasės pastatuose paprastai palaikoma tolygesnė patalpų temperatūra, sumažėja drėgmės bei pelėsio susidarymo rizika, pagerėja garso izoliacija ir patalpų oro kokybė. Nekilnojamojo turto rinkoje energinis efektyvumas tampa vis svarbesniu kriterijumi. Aukštesnės energinės klasės būstai dažniausiai lengviau parduodami, ilgiau išlaiko savo vertę ir yra patrauklesni nuomininkams. Tuo metu žemesnės klasės būstai gali reikalauti papildomų investicijų, o jų rinkos vertė ilgainiui mažėti.

Daugiabučių modernizacija ir galimybės

Daugiabučių modernizacija yra pagrindinis būdas pagerinti senesnių pastatų energinį efektyvumą. Šiltinant išorines atitvaras, keičiant langus ir duris, atnaujinant šildymo sistemas bei diegiant pažangesnius vėdinimo ar atsinaujinančios energijos sprendimus, pastato energinė klasė gali pakilti per kelias pozicijas. Iki šiol tik vieno modernizuojamo daugiabučio gyventojai apsisprendė ne apsiriboti reikalaujama C energinio efektyvumo klase, bet pasiekti A klasę. Šiuos žmones konsultavusios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininko Remigijaus Simanavičiaus įsitikinimu, bene didžiausia problema modernizuojamuose namuose siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės - priešiškas gyventojų nusiteikimas ir projektuotojų žinių trūkumas, todėl šiuo atveju vis dar įprasta praktika - pasirinkti ne optimalų variantą, bet mažesnę kainą. Pašnekovas pripažįsta: sovietmečiu statytuose daugiabučiuose siekti A klasės - ne visada racionalu.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el.

tags: #kbe #profiliai #energine #klase