Nuo dolomito skaldos iki unikalios atodangos - Skalių kalno geologinio gamtos paveldo objekto - tai sudėtinga ir daugiamapė Lietuvos statybinių medžiagų pramonės dalis. UAB „Milsa“ siūlo įvairių frakcijų dolomito skaldą, pagamintą AB „Klovainių skalda“ dolomito karjere, o visa produkcija yra CE ženklinta ir atitinka LST EN 13043, LST EN 13242, LST EN 12620 ir LST EN 13285 standartus. Bendrovės veikla atitinka LST EN ISO 9001, o kokybei užtikrinti įrengta laboratorija, kuri atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2006 reikalavimus.
Dolomito atodanga, dar vadinama Joniškėlio seniūnijos Stipinų kaime, Dešiniosios Mūšos kranto, yra vienas ryškiausių Lietuvos geologijos objektų. Skalių kalnas susideda iš Devėnos sistemos uolienų svitų - Stipinų ir Pamūšio - turinčių pirito, limonito, kavernų. Vakarinėje skardžio dalyje matomos Pamūšio svitos molis ir dolomitas, o rytinėje dalyje - Stipinų svitos dolomitas. Ant natūros jūros klodų lieka iki 1 metro storio kvartero nuogulos. Atodangos apačioje veržiasi vanduo ir drėkina žolę.
Dolomitas susidarė maždaug prieš 350 mln. metų jūros dugne iš ištirpusių karbonatinių nuosėdų. Kai jūros išnyko, uolienos pasikeitė spalva, pilkas dolomitas tapo gelsvai pilku. Dolomitą buvo bandoma skaldyti seniau - pvz., tvartų pamatuose, tačiau 1974 m. kalnas buvo paskelbtas Lietuvos valstybės geologiniu gamtos paminklu. 2018 metų balandžio 16 d. įsakymas papildė šiuos duomenis, įtraukdami Pasvalio rajono Mūšos slėnio botanini draustinį į valstybės saugomų gamtos paveldų sąrašą.
Dolomito skaldos gamyba Lietuvoje vykdoma kelių įmonių: AB „Dolomitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Skaistgirio skalda“ ir UAB „Skalduva“. Turi leidimus ir aktyviai eksploatuoja įvairius telkinius, o kai kurios įmonės dar neatnaujino eksploatacijos planų. Svarbu suvokti, kad dideli dolomito ištekliai leidžia plėsti gamybą, tačiau taip pat būtina ieškoti naujų dolomito panaudojimo galimybių, įskaitant metalinį magnį ir jo junginius per kalcio salietros ar sodos gamybos procesus.
Dolomitas naudojamas skaldai, apdailos plokštėms, tinkamų vidaus apdailai, statybiniam akmeniui, taip pat - kalkėms, romancemenčiui, mineralinei vatai gaminti ir rūgštinėms dirvoms kalkinti. Įmonės deklaruoja, kad hidrostatinėje gamyboje laikomasi aukštų kokybės standartų: 2011 metais įmonės laboratorija buvo akredituota, o 2012 metais pradėta gaminti I klasės skalda asfaltbetoniui bei gelžbetoniui. 2015 m. rugsėjo mėn. įdiegta nauja skaldos gamybos linija, o 5-ji technologinė linija Petrašiūnai - 2 dolomito karjere įrengė naujus kelio aplankus, elektrą ir vamzdynus, atnaujino transportą, kad produkciją galėtų efektyviau gabenti.
Naujoje technologinėje linijoje įdiegtos pažangios, tausojančios gamtos išteklius priemonės. Žaliavos plovimas užtikrina aukštą skaldos kokybę, o šiuolaikinės technologijos leido ženkliai pagerinti mišinių kokybę. Pagal dabartinę situaciją, įmonės eksploatuojamų detalizuotų dolomito resursų užteks dar 55-60 metų. Visiškai iškastą žaliavą įmonė rūšiuoja, o nuo uolienos stiprumo priklauso, kokiam produktui ji bus skirta. 2011 metais patvirtinta įmonės laboratorija su įranga nustatyti Los Angel’o, SZ bei poliravimo (PSV) rodiklius.
Dolomito atodanga - svarbus Lietuvos akmuo, prisidedantis prie statybinių medžiagų sektoriaus stabilumo. Atodangos rekultivacija dažnai vykdoma po šimtmečių trunkančios eksploatacijos, siekiant neutralizuoti kasybos padarinius ir atkurti kraštovaizdį. 2012-2013 metais buvo pradėta naudoti naujausia gamybos technologija ir rūšiuojant žaliavą, pradėta gaminti I klasės skalda asfaltbetoniui bei gelžbetoniui. Tokia praktika skatina ne tik ekonominį kraštovaizdį, bet ir aplinkosaugos principų įgyvendinimą Lietuvoje.
Dolomito atodanga Skalių kalne: geologinė ir kultūrinė reikšmė
- Skalių kalnas - geologinis gamtos paveldas, įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldų sąrašą.
- Dolomito telkiniai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonuose, o pagrindiniai svitų telkiniai - Stipinų, Pamūšio, Kruojos ir Žagarės sviai.
- CaO kiekis dolomite svyruoja nuo 26 iki 32 proc., MgO - 15-20 proc., netirpi liekana - 5-18 proc.
- Dolomito skaldos gamyba užtikrina statybinių medžiagų tiekimą Lietuvos įmonėms ir užtikrina geologinį paveldo saugojimą rekultivacijos būdu.
Pagal 2012 metų duomenis, naudingųjų iškasenų kasybos plotai užima apie 0,36 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeidžiamas plotas - 13,6 tūkst. hektarų. Tačiau didėjant poreikiams karjerai vis dažniau rekonstruojami ar improvizuojami, siekiant neutralizuoti kasybos padarinius ir atkurti kraštovaizdį. Rekultivacijos tempai dažnai priklauso nuo telkinių išsekimo, o užbaigus eksploatuoti telkinį rekultivuojami didesni plotai.
Naudingosios iškasenos Lietuvoje: kontekstualus žvilgsnis
Tikslinant energetinį ir ekonominį kontekstą, Lietuvoje ištirtos 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių devynios - klintys, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis - eksploatuojamos. Daugiausia iškasenos naudojamos statybinių medžiagų pramonėje ir kelių tiesti, o gyventojų gyvenimo kokybė nepajudėjama be šių iškasenų. Pramonės plėtra ir ekonominis ciklas lemia kintančias gavybos apimtis bei regioninį užtikrinimą: Alytaus apskrityje ištekliai teikia 137 metų gavybos perspektyvą (pagal 2011 metų duomenis), Klaipėdos apskrityje - tik 13 metų.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad naudingųjų iškasenų gavyba turi būti tausojama, užtikrinant ateities kartų poreikius ir aplinkosaugos principus. Dėl to būtina vykdyti tvirtą teisinę gavybos reglamentavimo sistemą ir taikyti tausojamosios gavybos praktiką. Po eksploatacijos rekultivacija padeda atkurti kraštovaizdį ir iš dalies kompensuoti suvartotą žemės plotą. 78 proc. pažeisto ploto sudaro eksploatuojami durpynai, o rekultivacijos tempai priklauso nuo karjero užbaigimo ir telkinio dydžio - per metus gali rekultivuoti nuo 13 iki 80 hektarų telkinių ploto.