Namo apšiltinimas - vienas atsakingiausių jo statybos etapų. Svarbu, kad tai būtų suprasta dar tada, kai pastatas tik įrenginėjamas, o ne kai jau norima džiaugtis komfortu namuose. Tačiau norai, nors rinkoje yra daugybė geriausių jiems įgyvendinti skirtų prekių, kartais niekaip nevirsta realybe. Viena iš dažnų to priežasčių - stogas.
Reikėtų pradėti nuo pabrėžimo, kad kokybiškas ir atsakingas stogo apšiltinimas yra dar svarbesnis nei sienų apšiltinimo darbai. Juk šiluma, kuri turėtų likti namų viduje, kyla į viršų ir pro ten geriausiai galėtų palikti namus. Ar žinojote, kad per stogą galite prarasti net 40% šilumos iš namų, todėl apie kokybišką stogo šiltinimą reikia pagalvoti pačioje namo statymo pradžioje.
Neprižiūrimas ar nesandarus stogas dažniausiai sukelia vieną didžiausių šilumos nuostolių - šiltam pastato orui kylant į viršų, net 30%, o kartais ir daugiau šilumos energijos eikvojama per stogą. Taigi, rasti patikimą būdą, kaip sustabdyti šilto oro nutekėjimą per stogą ir jo konstrukcijas - ypač svarbu.
Stogo apšiltinimo svarba
Stogas yra pastato dalis, sauganti patalpas nuo išorinių poveikių: karščio, šalčio, lietaus ir užtikrinanti jaukų mikroklimatą pastato viduje. Aukštos kokybės šiltinimo medžiagos gali sumažinti šilumos nuostolius iki 40-50%, o tai ne tik mažina energijos sąnaudas, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo.
Visų pirma, remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas paprastai yra prasmingas tik tuo atveju, jei antras namo aukštas yra naudojamas kaip gyvenamosios patalpos. Jei patalpa po stogu naudojama tik kaip paprastas palėpė, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti lubų šiltinimui nei stogui. Jei namas vieno aukšto ir palėpė negyvenama, tai stogą šiltinti netikslinga. Žymiai geresnis efektas gaunasi apšiltinus tik perdangą.
Pagrindinės šiltinimo medžiagos stogui
Bene dažniausiai stogo šiltinimui naudojama izoliacinė medžiaga yra mineralinė vata. Svarbu žinoti, jog mineralinių vatų grupei priklauso stiklo mineralinė vata ir akmens vata. Pagrindinis skirtumas tarp šių produktų yra jų gamyboje naudojamos žaliavos ir pati gamybos technologija. Akmens vata - viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti. Dėl efektyvių šilumos izoliacinių savybių ir plataus gaminių asortimento akmens vatos gaminiai plačiai naudojami namams renovuoti. Akmens vata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso ir priešgaisrinėmis savybėmis. Be to, vata yra garams laidi medžiaga, todėl konstrukcijos nedrėksta ir nepelija. O dėl savo natūralios kilmės akmens vatos gaminiai yra ilgaamžiai ir nekeičia savo matmenų dėl atmosferinių veiksnių poveikio. Kaip vieną iš trūkumų būtų galima paminėti šiek tiek didesnę mineralinės vatos kainą.
Kita populiari izoliacijos medžiaga yra putų poliuretanas, kurio kaina priklauso nuo šios medžiagos tankio. Stogo apšiltinimas poliuretano putomis - greičiausias ir užtikrintas būdas pasiekti 100-ą procentinį stogo sandarumą. Poliuretano putos yra sandarumą garantuojanti besiūlė technologija. Palyginti su vata, norint pasiekti tokią pat šilumos izoliaciją putų sluoksnis bus plonesnis.
Ekovata - tai ekologiška šiltinimo medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus ir celiuliozės pluošto. Ekovata dažniausiai naudojama pučiant birią vatą į sienų, stogų ir grindų ertmes. Tai leidžia greitai ir efektyviai užpildyti net sunkiai pasiekiamas vietas.
Medžio plaušo vata yra pagaminta iš natūralaus medienos pluošto. Medžio plaušo plokštės - viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus. Kaip žinoma, mediena yra vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių. Vienas svarbiausių medžio plaušo plokščių privalumų - šios šiltinimo medžiagos ekologiškumas. Ji pasižymi natūraliu poringumu, tad yra išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės. Medžio plaušo plokštės nesudėtingai ir greitai sumontuojamos ant fasado, tad renovuojant pastatus sutaupoma laiko.
Šiltinimo medžiagų palyginimas
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Ekovata | Ekologiška, geros šilumos izoliacinės savybės | Reikalauja specialios įrangos montavimui |
| Mineralinė vata (akmens ir stiklo) | Universali, ilgaamžė, atspari ugniai | Gali dirginti odą ir kvėpavimo takus |
| Medžio plaušo vata | Ekologiška, gera garso izoliacija | Gali būti brangesnė už kitas medžiagas |
| Putų poliuretanas | Greitas montavimas, puikus sandarumas, plonas sluoksnis | Brangesnis, reikalauja profesionalaus montavimo |
Stogo šiltinimo būdai
Yra keletas stogo šiltinimo būdų: stogo šiltinimas iš vidaus bei stogo šiltinimas iš išorės. Kiekvienas būdas turi savo privalumų bei trūkumų.
Iš vidaus: apšiltinant stogą iš vidaus, darbai dažniausiai yra mažiau sudėtingi ir netrukdo šeimos narių kasdieniam gyvenimui. Bene populiariausias šlaitinio stogo šiltinimo būdas yra šiltinimas tarp gegnių. Pasirinkus tokį būdą, stogo izoliaciją turi sudaryti bent 2 sluoksniai akmens vatos tarp skirtingomis kryptimis sumontuotų karkaso elementų.
Iš išorės: apšiltinant stogą iš išorės, galima pakeisti namo išvaizdą, pavyzdžiui, pasirinkti naują stogo dangą. Toks šlaitinio stogo šiltinimo būdas yra efektyviausias, nes taip panaikinama šiluminių tiltelių problema, kuri atsiranda termoizoliaciją dedant tarp gegnių. Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis gali sudaryti net 530 mm, o šiltinant su FF-PIR izoliacijos storis būtų tik 330 mm (gegnės aukštis 150 mm).
Svarbūs aspektai šiltinant stogą
Garų Izoliacija: Garų izoliacija efektyvaus stogo apšiltinimo procese yra labai svarbi dėl kelių priežasčių. Ji ne tik padeda išlaikyti pastato šilumą žiemą, bet ir apsaugo konstrukcijas nuo galimų žalos atvejų, susijusių su drėgme. Garų izoliacija neleidžia šiltam orui prasiskverbti į stogo konstrukciją, kur ši drėgmė gali kondensuotis ir kauptis. Tai padeda išvengti pelėsio ir grybelio augimo bei konstrukcijų puvimo.
Ventiliacija: Ventiliacija stogo apšildymo metu yra labai svarbus aspektas, kuris turėtų būti tinkamai suplanuotas ir įgyvendintas. Tai ne tik pagerina patalpų komfortą, bet ir apsaugo pastato konstrukcijas nuo galimų pažeidimų. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės, o tuo atveju, kai įrengiama hidroizoliacinė vandens garams nelaidi plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta oro tarpe tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacinės plėvelės.
Sandarumas: Renovuojant pastatą ir atliekant šiltinimo darbus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos atitinka reglamentinius ir projektinius reikalavimus. Jeigu paliekami tarpai, tai kam išvis šiltinti tą namą? Net 30 cm vatos sluoksniui, esant plyšiams, jis turės tokias pat savybes kaip vos 10-15 cm storio apšiltinimas.
Konstrukcijų vientisumas: Statant energetiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienų apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis.
Plokščio stogo šiltinimas
Plokščias namo stogas vis dar apipintas gandais apie nepatikimumą ir trumpą eksploatacijos laikotarpį. Tačiau vieno aukšto namui plokščias stogas suteikia modernų dizainą. Pagal gamintojų rekomendacijas įrengtas stogo šiltinimas ir hidroizoliacinė danga turėtų ilgus metus nekelti problemų. Pagrindiniai neeksploatuojamo plokščiojo stogo konstrukcijos sluoksniai yra: garą ir orą izoliuojantis, nuolydį formuojantis, šilumą izoliuojantis sluoksniai ir hidroizoliacinė stogo danga. A+ ir A++ klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius.
Pagrindinis dėmesys šiltinant plokščią stogą turi būti skiriamas įvairiomis jungtims. Nesandarumai dažniausiai atsiranda prie vėdinimo kanalų, įlajų, parapetų.
Kada kreiptis į specialistus?
Nors kai kurie šiltinimo darbai atrodo pakankamai paprasti savarankiškam įgyvendinimui, vis dėlto rekomenduojama kreiptis į profesionalus. Apšiltinimo darbus galima atlikti arba labai gerai, arba labai blogai. O tam, kad jis būtų atliktas gerai, taisyklių yra nemažai: vata turi būti tvarkingai įmontuota, standžiai laikytis, reikia kruopščiai sumontuoti difuzinę plėvelę, nevalia palikti plyšių. Vadovaujantis taisyklėmis ir specialistų rekomendacijomis galima pastatyti išties efektyvų namą.