Geriausių vandens tyrimų rodikliai nustatyti Antavilių, Turniškės ir Vilnelės upeliuose. Pavieniai nedideli nukrypimai fiksuoti Naujaneriuose esančiame bevardžiame upelyje ir Upelės intake - čia aptiktos didesnės nitratų bei nitritų koncentracijos ar šiek tiek padidėjusi organinė tarša. Anot Brigitos Gudonės, „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorės, pasitelkus akredituotos įmonės laboratorijos resursus siekiama užtikrinti nuoseklų vandens ciklo valdymą - nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo iki paviršinių vandens telkinių būklės stebėsenos. Dėl šios priežasties Neries upės ir jos intakų stebėsena yra laikoma natūralia bendrovės veiklos dalimi, leidžiančia vertinti bendrą miesto vandens sistemos būklę.
Intakų stebėjimo svarba ir tikslas
„Tirti intakus yra net svarbiau nei pačią Nerį, nes jie veikia kaip ankstyvojo perspėjimo sistema. Neris dėl savo stiprios srovės ir didelio vandens kiekio taršą greitai išsklaido, todėl vien šios upės tyrimai ne visada parodo tikrąjį vaizdą ir galimų problemų kilmę. Tuo tarpu mažuose intakuose iškart matome urbanizuotų teritorijų poveikį, lietaus nuotekų įtaką ar nelegalius nuotekų sistemų prisijungimus, todėl jų stebėsena yra būtina. Mūsų tikslas - identifikuoti problemas jų ištakose, kol jos dar nepasiekė pagrindinės miesto upės“, - sako B.Gudonė.
Vertinimo kriterijai paviršiniame vandenyje
Atliekant tyrimus vertinama organinė tarša, azoto ir fosforo junginių koncentracija, galimi buitinės ar paviršinės taršos požymiai bei ilgalaikės upės vandens kokybės tendencijos. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, buvo tiriami pagrindiniai paviršinio vandens kokybės rodikliai: bendras azono kiekis, įskaitant amonio azotą, nitratų azotą ir nitritų azotą, bendro fosforo ir fosfatų koncentracija, biocheminis ir cheminis deguonies suvartojimas. „Nors naujausi tyrimai neparodė reikšmingos taršos, vietos, kuriose fiksavome nuokrypius, bus stebimos akyliau. Tokie rodiklių pokyčiai dažniausiai yra susiję su žmogaus veiklos poveikiu arba nesutvarkytomis paviršinėmis nuotekomis, kurios po stipresnių liūčių patenka į mažesnius intakus“, - teigia bendrovės atstovė.
Kapiliarinė kylanti drėgmė - kas ją skatina
Kylanti drėgmė arba kapiliarinė kylanti drėgmė atsiranda tada, kai namo hidroizoliacija trūksta arba yra netinkama. Drėgmė kyla iš žemės per sienas ar grindis, su savimi neša natūraliai vandenyje esančias druskas: nitratus, nitritus, sulfatus ir chloridus. Išgaravus vandeniui ir susikristalizavus druskai, sienose pastebima kylanti drėgmė, o tinkas stipriai pažeidžiamas. Ši problema gali kilti tiek pirmame aukšte, tiek rūsiuose, tiek garažuose, o skirtingos medžiagos skirtingai sugeria drėgmę.
Kiekviena siena skirtingai sugeria drėgmę dėl naudojamos medžiagos rūšies ir technikos, todėl kapiliarų skerspjūvis yra skirtingas. Pagrindinės priežastys - nepakankamai efektyvi mūro hidroizoliacija arba grindų pagrindo hidroizoliacija, šoninė drėgmė, hidraulinių trūkumų ar drenažo tinklo pažeidimai. Dėl šių priežasčių namuose atsiranda drėgnos ir nesveikos patalpos, kurių sunku šildyti, o pelėsiai ir kvapai kankina gyventojus.
Kaip identifikuoti ir spręsti kylantį drėgmės paviršiuje
Pradinis klausimas - kaip pašalinti kylančią drėgmę iš grindų ir sienų bei kokios priemonės yra efektyviausios? Pradžioje reikalingas tinkamas hidroizoliacijos barjeras, kuris leis vandens molekulėms išgaruoti į išorę ir pašalins druskų išskyras, kad mūras išdžiūtų. Gipso kartono plokščių arba plytų kontrasienų įrengimas kartais laikomas tik vizualiu sprendimu, o problemo visiškai nepašalina. Tokie sprendimai tėra laikinas užklojimas ir siejami su kvapų problemomis bei palaipsniui atsirandančiais įsisenėjusiais pažeidimais.
Priešingai, pusrūsio įrengimas su sanitariniu oro tarpu ir būtinasis hidroizoliacinis skystis įgręžiamas į gruntą, dažnai reikalauja kelių gręžimų ir užpildymo specialiu hidroizoliaciniu mišiniu. Šis sprendimas užtikrina ilgalaikį drėgmės barjerą, nors kai kuriais atvejais grindų hidroizoliacija turi būti sutvarkyta taip, kad drėgmė nesikistų į kitus erdvės kampus.
„Biodry“ - Šveicarijos prekės ženklas, pasaulinis lyderis šio sektoriaus, siūlo inovatyvų sprendimą, kuris gali pašalinti kylančios drėgmės iš sienų problemą be cheminių priedų ar invazyvių statybos darbų. Biodry prietaisas keičia srovės kryptį, kuriuo vandens molekulės kyla aukštyn, nutraukia elektrinius trikdžius sienelėse ir natūraliai grąžina drėgmę į žemę, leidžiant sienoms išdžiūti. Rekomenduojama pasitelkti akredituotų įmonių specialistus - Biodry testavimas įrodė atitiktį ISO EN 17050:2005 ir IEC EN 62233:2005 reikalavimams, taip pat EC, TUV ir kitų standartų atitiktį.
Kapiliarinis drėkinimas Lietuvoje - naudinga praktika?
Litvoje vis daugiau sodų ir kiemų įrengiama kapiliariniu drėkinimu - ši sistema leidžia vandenį tiesiogiai tiekti į augalų šaknų zoną, kur jų poreikis yra didžiausias. Dažnai vadinamas lašiniu laistymu, iš tikrųjų kapiliarinis drėkinimas užtikrina tikslų drėgmės lygį ir taupo vandenį. Pasak Ramūno Rėderio, svarbiausia - tiekėjai turi užtikrinti tolygų vandens paskirstymą, o emiteriai turi būti patikimi ir atsparūs užsikimšimui. Kas svarbiausia prieš įsigyjant sistemą? Sienelės storis, emiterių kokybė, apsaugos nuo užsikimšimo lygiai ir gamintojo patikimumas.
Kapiliarinio drėkinimo privalumai palyginti su purkštuvais ar žarna - mažiau vandens išgaravimo, dirvožemio struktūros išlaikymas, mažesnė grybelinių ligų rizika, estetiškas sprendimas ir paslėptas įrengimas tarp mulčio ar tarp augalų. Sistema ypač tinkama gėlynams, gyvatvorėms, daugiamečiams augalams, mieste augantiems želdynams, medžių ir krūmų grupėms.
Biomimetika kapiliariniame drėkinime ir medienos apsaugoje
Biomimetika - tai technologija, mokyta iš gamtos. Sto koncernas į ją investuoja daug dėmesio ir kuria medienos dažus StoColor Dryonic Wood, kurie turi hidrofilinių ir hidrofobinių savybių derinį. Šie dažai sukuria išskirtinį efektą: vanduo ore ar lietuje akimirksniu susikerta į lašelius ir nubėga nuo paviršiaus, apsaugodamas medieną nuo drėgmės ir mikroorganizmų augimo. Dėka UV apsaugos (Sunblock technology) ir behydroksidinių komponentų, dažai išlieka ilgaamžiai, atsparūs mechaniniam ir temperatūriniam poveikiui, o paviršiai lieka matiniai ir natūraliai įsigyja medienos struktūrą.
X-black technologija užtikrina, kad paviršius neįkaittų daugiau nei 65 laipsnių Celsijaus, o tai padeda išvengti deformacijų dėl aukštų temperatūrų. Dažų purškimo pavidalu darbas tampa ekonomiškesnis, o tai reiškia efektyvesnį dengimą dideliems plotams. StoColor Dryonic Wood dažai skirti medienos apsaugai, užtikrinant ilgaamžiškumą ir grožį net intensyviomis klimato sąlygomis.
- Kapiliarinis drėkinimas Lietuvoje - pritaikymas želdynuose ir miesto medžiuose.
- Biodry - tariamas sprendimas be cheminių priedų, leidžiantis sienoms džiūti natūraliai.
- StoColor Dryonic Wood - inovatyvūs dažai medienai su UV apsauga ir biomimetikos principų taikymu.
Galerijos ir priedai: ekologiniai sprendimai su medienos dažais ir hidroizoliacija derinyje gali užtikrinti ilgalaikę medienos ilgaamžiškumą, o kapiliarinis drėkinimas - efektyvų vandens valdymą augaluose, kas prisideda prie aplinkos tausojimo.
- Analizuokite pagrindines kylančios drėgmės priežastis ir atlikite techninę patikrą hidroizoliacijos.
- Pasirinkite tinkamą hidroizoliacinį sprendimą pagal sienų medžiagą ir konstrukciją.
- Atsinaujinkite paviršius su StoColor Dryonic Wood arba panašiais produktais.
- Įvertinkite kapiliarinio drėkinimo pritaikymą, jei planuojate sodininkystę ar želdyną ateityje.
Žmogaus sveikatai svarbu išlaikyti švarias ir sausas patalpas, todėl būtina vengti sausų pelėsių valymo technikų, kurios paskleidžia sporas. Jei klimatą valdo tinkama drėgmės kontrolė, pelėsiai ir mikrobai nesusidaro, o mediena išlieka ilgaamžė.