Karkasinio namo apsukimas skarda: išsami instrukcija ir patarimai

Karkasiniai namai - tai greitas, sąlyginai pigus statybos būdas, leidžiantis pasiekti aukštą energinį efektyvumą.

Karkasinio Namo Projektavimas ir Sąmata

Norint pastatyti kokybišką medinį karkasinį namą ir nepermokėti už jo statybą, reikia:

• Profesionalių konsultacijos, per kurią aptariama statybos kaina, trukmė, išsiaiškinama, nuo ko labiausiai priklauso kaina, kokio dydžio namas reikalingas ir t.t.
• Architekto, kuris pagal pateiktą užduotį sukurs jūsų svajonių namą ir gaus statybos leidimą. Architektas turi išmanyti medinių karkasinių konstrukcijų specifiką, privalumus, kad galėtų juos panaudoti projektuojant pastatą.
• Medinių statinių konstruktoriaus, kuris skaičiuoja pastato apkrovas, pagal tai konstruoja namą taip, kad jis būtų ne tik šiltas, bet ir tvirtas bei ilgaamžis, kad netektų už jį permokėti (nuo konstrukcinių sprendimų labai priklauso statybos kaina).

Paskaičiuoti kainą ir sudaryti sąmatą - tai vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos reikia atlikti iki statybos pradžios. Žinant, kiek kainuos statyba, lengvai kontroliuosite statybos darbų eigą. Taip pat šiame etape galima ieškoti būdų, kaip sutaupyti statybos, projektavimo, konstravimo etapuose ir statybos eigoje.

Medinio Karkasinio Namo Statybos Kaina

Nors daugelis mano, kad karkasinio namo kaina žemesnė, bet ji iš esmės priklauso nuo pasirenkamų medžiagų kokybės. Pagrindinės kainos dalys yra:

• Sklypas (vieta), žemės reljefas, grunto geologija ir atstumas iki medžiagų tiekėjų.
• Statinio projekto ir architektūrinių sprendinių sudėtingumas.
• Medžiagos. Pasirinktos statybos medžiagos gali būti labai įvairios ir nuo jų labai priklausys statybos kaina.
• Statybos darbų vadovo ir statybininkų darbo kaina.

Jeigu analizuotume statybos proceso dalių kainą, tai karkasinio namo iki „raktų" statybos visą kainą sudaro:

• apie 60 proc. visos statybinės medžiagos;
• apie 30 proc. statybos darbuotojų atlyginimas;
• apie 10 proc statybos valdymas;

Mediena Karkasiniam Namui

Karkasinis namas iš esmės yra medinis, mediena yra pagrindinė statybinė medžiaga. Tad labai svarbu, kad ji būtų tinkama ir gerai paruošta. Pirmiausia ji turi būti tolygiai išdžiūvusi, maždaug 15 +- 3proc. drėgnumo. Rekomenduojama rinktis karkasinei statybai tinkamiausią sertifikuotą C16 - C24 klasės medieną. Tokia yra kalibruota ir graduota, t.y., tašai iš visų pusių apipjauti, tikslių matmenų, atrinkti ir patikrinti, kad mediena atlaikys visas skaičiuojamąsias apkrovas.

Dažniausiai Lietuvoje karkasinio pastato konstrukcijoms pagal apkrovas, šiltinimo storį naudojama standartinė C16 arba C24 mediena, tašų matmenys yra: 45x245 mm; 45x220 mm; 45x195 mm; 45x170; 45x145 mm; 45x120 mm; 45x95 mm; 45x70mm; 45x45 mm ir 28x45mm ir klijuotos medienos sijos bei sertifikuotos kolonos GL24 ir GL26.

Minimalūs reikalavimai stiprumo klasėms, nustatyti standarte EN 14081:2007:

Specialistai medienos konstrukcijas rekomenduoja impregnuoti tik tada, kada statybos vietovėje yra pakankamai drėgna arba drėgmė laikosi didesnę dienos dalį (prie vandens telkinių, miškingose vietovėse, žemumose) ir panašiose vietose.

Įrankiai Karkasinio Namo Statybai

Karkasiniam namui prireikia atvežti daug statybinių medžiagų. Pirkti automobilinės priekabos neapsimoka, nes kartais prireikia ilgesnės nei įprastai. Prireikia pervežti ilgas grindines lentas, apdailines dailylentes. Automobilinę priekabą galima išsinuomoti.

Jei nepirkote iš karto supjautos medienos, prireiks diskinio pjūklo ar staklių. Diskinis pjūklas nėra brangus, jis dažnai naudojamas ūkyje. Jį verta turėti nuosavą. Sudėtingesniems kampams pjaustyti tai bus lengviau padaryti su diskiniu medžio ar dailylenčių kampų pjovikliu.

Dar daug įrankių prireiks montuojant, darant apdailą, įrengiant šildymo, vandentiekio sistemą. Kokybiški ir modernūs įrankiai gerokai pagreitina karkasinio namo statybą. Nepamirštami akumuliatorinis suktuvas, diskinis pjūklas, siaurapjūklis, elektrinis suktuvas. Tačiau brangesnius įrankius verta nuomotis. Jei neturite asmeninio suktuvo, jį visada galima išsinuomoti.

Darbus itin pagreitina viniakalės naudojimas. Ypač viniakalė praverčia jungiant statramsčius. Patogiausia dirbti su dujine viniakale, ji mobilesnė.

Dažniausiai karkasiniam namui ruošiami negilūs juostiniai pamatai. Jiems naudojami klojiniai ir tuščiaviduriai betoniniai blokeliai. Betonui gaminti neverta pirkti betono maišyklės, paprasčiau išsinuomoti. Taip pat reikės betono vibratorių. Betono pagrindui sutankinti gali prireikti tankintuvo.

Daugelyje darbų pravers matavimo prietaisai. Lazerinis linijinis nivelyras leidžia greitai ir lygiai sudėti skersinius tašus.

Išorės ir vidaus darbams beveik visada prireikia pastolių, bokštelių ir stelažų. Nedideliame aukštyje galima panaudoti kopėčias, tačiau dažniausiai paprastos kopėčios nebus saugios. Pastolių tokiems darbams tikrai neverta pirkti, daug paprasčiau darbų laikui išsinuomoti.

Pamatai Karkasiniam Namui

Karkasinio statinio konstrukcijos svoris nėra didelis, apkrovos į pamatus taip pat nedidelės, todėl labai svarbu, kad pamatų konstrukcijos atitiktų grunto charakteristikas.

Specialistai, atsižvelgdami į grunto pobūdį, dažniausiai rekomenduoja 3-jų tipų pamatus:

• Pamatai iš blokelių.
• Poliniai pamatai.
• Juostiniai pamatai.

Karkasinių sienų konstrukcija lengva, tad pamatams dažniausiai pakanka gręžtinių polinių pamatų ir betoninių blokelių rostverko arba, jei reikia, iš betoninių blokelių galima sumontuoti juostinius pamatus.

Betoniniai blokeliai rostverkui

Rostverko įrengimas iš tuščiavidurių betoninių blokelių: gruntas tarp polių turi būti išlygintas, kad blokelių pagrindas būtų lygus. Ant grunto klojamas termoizoliacijos sluoksnis, dažniausiai tam naudojamos didesnio tankio polistireninio putplasčio plokštės. Klojama pirma blokelių eilė, ji turi būti paklota lygiai, armatūra surišama su polių armatūros strypais. Blokeliai klojami dažniausiai 2 arba 3 eilėmis, jie sujungiami per išėmas. Eilėse blokeliai perstumiami per pusę ilgio, kad nesutaptų vertikalios siūlės. Blokeliai užpilami betonu, standartiniams pamatams naudojamas C16/20 klasės betonas. Armatūros kiekis ir skersmuo turi būti nurodyti pamatų projekte.

Pamato Hidroizoliacija

Betoną reikia atskirti nuo medienos hidroizoliaciniu sluoksniu. Hidroizoliacija gali būti tepama arba padaroma iš juostų. Hidroizoliacijai naudojamas ruberoidas arba kitos vandeniui nelaidžios medžiagos.

Juostinės hidroizoliacijos privalumas, kad ją paklojus iš karto galima montuoti montuoti karkasą. Tačiau trūkumas, kad montuojant karkasą juosta gali pasislinkti, susilamdyti, suplyšti. Tepamos hidroizoliacijos privalumas tas, kad ji tikrai nepajudės pradėjus montuoti sieną. Trūkumas - tenka palaukti, kol išdžius.

Tepiamoji hidroizoliacija turėtų būti praskiesta tirpikliu. Tada ji tampa taksesnė, lengviau tepasi ir greitai išdžiūna. Originali mastika dažniausiai tepasi sunkiai, džiūsta ilgai. Greičiau bus storesnį sluoksnį padaryti tepant kiek praskiestą (1:10, 2:10) hidroizoliacinę mastiką. Reikia įvertinti, kad prie bituminės mastikos gana sunkiai limpa kitos medžiagos. Vėliau tai gali sukelti problemų, kai bus tepama garo izoliacinė mastika, su kuria bus sandarinamas rostverkas.

Karkasinio Namo Karkaso Montavimas

Supjautos medienos montavimas panašus į vaikišką dėlionę. Netgi nekvalifikuotas meistrelis statinį sudės tiksliai ir greitai. Tai gerokai taupo statybos biudžetą arba pinigus išleisti kokybiškesniems tvirtinimo elementams ir sandarinimo medžiagoms.

Statybininkui pateikiamas projektas, kuriame sužymėta visa konstrukcija su konkrečių lentelių skaičiukais. Vos ne daugiausiai laiko užima tinkamos lentelės suradimas. Tačiau susikūrus sistemą, dėliojant tašus pagal zonas, suradimas greitai supaprastėja.

Impregnuota mediena suskirstoma pagal zonas arba tipus. Konstrukcijoje daug vienodų tašų. Pavyzdžiui, statramsčių, gegnių.

Taip atrodo sujungti karkasinio pastato tašai:

Rostverkas iš dviejų tašų. Šiai pirčiai panaudoti du 45x95 tašeliai tarpusavyje sujungti vinimis. Guldomas ant hidroizoliacijos, tvirtinamas prie pamato. Karkasiniam namui dažniausiai naudojami 45x145mm tašai.

Murlotas taip pat padarytas iš dviejų 45x95 tašų (45x145 mm karkasiniam gyvenamajam namui). Murlotas jungiamas kampais, kad laikytų bet kokias atramas. Didžiausios apkrovos tenka būtent šiai konstrukcijai. Jį spaudžia ir plečia gegnėmis perduodamas stogo dangos svoris.

Statramsčiai. Apkrova iš viršaus pasiskirsto gana tolygiai. Projektuotojai turėtų paskaičiuoti tenkančias apkrovas ir reikalingą skersmenį. Šiai pirčiai buvo naudojami 45x95 tašai. Gyvenamajam karkasiniam namui reikalingas 45x145 mm tašas. Tarpai derinami pagal naudojamos mineralinės vatos plotį ir storį. Siekiant sumažinti šilumos praradimus per medieną, statramsčių gali būti įvairių tipų. Vienas iš efektyviausių - dvigubas statramstis. Vietoj vieno 150 - 200 mm statramsčio statomi du 70x70, 70x100 ar kitokie projektuotojo parinkti statramsčiai. Tarp jų paliekamas oro tarpas, dalijantis šilumos tiltelį.

Gegnės - vienas iš tiksliausių matavimų reikalaujančių konstrukcinių elementų. Pjaunant naudojami šablonai, tačiau retai pavyksta pasiekti idealų tikslumą. Šios supjautos gegnės buvo tikslių matmenų. Itin pravertė tarpgegninė lenta (10). Ji tapo idealiu etalonu tarpui tarp gegnių.

Stygos perima dalį gegnių plečiamosios apkrovos, tenkančios murlotui.

Kraiginė lenta, į ją atremiamos gegnės. Ji taip pat veikia kaip elementas, perimantis dalį plečiamosios apkrovos.

Perdangos sijos tvirtinamos prie, arba ant murloto. Tvirtinamos ant murloto ir prie gegnės efektyviai veikia neleisdamos skėsti konstrukcijos. Taip pat gali būti tvirtinamos tik prie murloto, tokiu atveju irgi neleidžia skėsti konstrukcijos. Pastaruoju atveju naudojama daugiau sijų tvirtinimo prie murloto elementų.

Gana svarbi detalė - sąramos virš langų ir durų. Jos neleidžia vertikalioms apkrovoms suspausti langų ir durų.

Įstrižiniai tašai sienoms, tarp kurių dedama šiltinimo medžiaga. Tuo pačiu veikia kaip elementas, atlaikantis horizontalias (vėjo) apkrovas. Jis gali pakeisti gyvenamojo namo statyboje naudojamas įstrižaines. Įstrižainės svarbios jei bus naudojamas ištisinis šiltinimas kietomis priešvėjinės izoliacijos akmens vatos plokštėmis.

Labai praktiškos tarpgegninės lentos. Supjautos jos tapo labai puikiu matmeniu dėliojant gegnes. Taip pat palengvina izoliacijos ir sandarinimo darbus.

Karkaso Elementų Montavimo Eiliškumas

Statramsčiui pritvirtinti pakanka kelių rievėtų vinių. Greičiausiai darbas vyksta naudojant dujų pistoletą. Pistoletinės vinys kietesnio metalo, plonesnės ir su gerai medienoje įsitvirtinančiomis užkarpėlėmis. Ar kelių vinių pakaks jūsų statomam karkasiniam namui, sužinokite iš projektuotojo, sąlygos ir apkrovos gali būti skirtingos. Pritvirtinus statramsčius prie viršutinės rostverko lentos, pritvirtinama apatinė murloto lenta. Mūsų pirties siena buvo ilga, apatinė rostverko ir viršutinė murloto lenta nebuvo tvirtinamos iš karto. Jos pritvirtintos pakėlus dvi sienų konstrukcijas.

Pradžioje visu perimetru sumontuojamas rostverkas, ant jo paeiliui bus dedamos sienos. Geriausia, jei rostverko kraštas sutampa su pamato išoriniu kraštu.

Galinės sienos dažniausiai montuojamos su frontono konstrukcija. Ši konstrukcija leidžia patogiai uždėti kraiginę lentą, į kurią remiasi gegnės.

Stogo šoną pritvirtinkite prie sienos papildomomis įstrižainėmis. Keliant vinys gali neišlaikyti svorio. Šiame statybos etape karkasą reikėtų išlyginti. Kad ir kaip tiksliai supjauti tašai, karkasas gali būti pakrypęs. Lyginama atremiant ir pakalant tašus. Po šio veiksmo reikia prisukti laikinas arba nuolatines įstrižaines. Taip pat gali būti prikalti įstrižiniai sienų tašai, kurie reikalingi statikai ir šiltinimo medžiagai palaikyti išorėje.

Karkasinė konstrukcija išlyginta ir sutvirtinta laikinomis įstrižainėmis. Pritvirtintos perdangos sijos.

Perdangos sijos tvirtintos laikinai, keliais varžteliais. Sijas sudėtinga apeiti garo izoliacine plėvele. Todėl prieš jas montuojant galima pritvirtinti dalį garo izoliacinės plėvelės.

Karkasinio Namo Šiltinimas

Optimalus karkasinio namo šiltinamojo sluoksnio storis yra apie 25 cm. 15 cm tarp sienos statramsčių ir po 5 cm iš išorės ir vidaus. Stogo šiltinamasis sluoksnis bus apie 30 cm, nes greičiausiai bus naudojamos didesnio pločio gegnės ir papildomas perdengimas iš vidaus.

Papildomas sienų ir stogo šiltinamojo sluoksnio storinimas didelės įtakos energiniam efektyvumui neturi, tačiau gali prireikti norint gauti aukštesnę energinio efektyvumo kategoriją. Daug svarbesni yra izoliacijos sluoksniai iš išorės ir vidaus, neleidžiantys susidaryti šilumos tilteliams per konstrukciją.

Iš vidaus dedama garo izoliacinė plėvelė, iš išorės - vėjo izoliacinė, po stogu - difuzinė plėvelė.

Termoizoliacinė medžiaga, neapsaugota iš išorės ir vidaus plėvelėmis, praranda efektyvumą. Itin svarbu plėveles kruopščiai sujungti.

Vienas iš sudėtingesnių mazgų yra sandūra ties gegnėmis ir murlotu. Vėjo izoliacinė plėvelė apeina gegnes, priklijuojama, kad neliktų plyšelių. Apačioje itin sunkus priėjimas užtepamas stingstančia mastika.

Karkasinio Namo Sandarinimas

Karkasinio namo šiltinamojo sluoksnio sandarumas yra esminis momentas norint pasiekti aukščiausią energinio efektyvumo klasę. Optimali medžiaga sandarinimui yra plėvelės. Plėvelės turi būti "protingos" - praleidžiančios garus, sulaikančios vėją, orą, vandenį. Dar daug kas išorėje naudoja OSB plokštes, tai nėra teisingiausias sprendimas, nes plokštės yra praktiškai nelaidžios garams. Taip pat su jomis bus gerokai sunkiau užsandarinti sudėtingesnius mazgus. Klystama manant, kad per OSB nepraeis pelės. Jei pelės pateks į tarpą tarp apdailos ir OSB, jos pragrauš ir OSB. Taip pat OSB naudojama kalant tiesiai ant sienos statramsčių, taip prarandama galimybė irengti išorinį izoliacinį sluoksnį. Konstrukcijos stabilumui OSB turi reikšmės ne daugiau nei horizontaliai prie sienos prikalami tašai, sudarantys išorinį šiltinamąjį sluoksnį uždengiantį sienos karkasą.

Garo izoliacinė plėvelė iš vidaus saugo nuo garų patekimo į šiltinamąjį sluoksnį.

Ties langais ir durimis sujungiamos išorės vėjo izoliacinė ir vidaus garo izoliacinė plėvelė. Labai svarbu prieš apdailos darbus pravesti instaliaciją, kad vėliau plėvelė nebūtų pradurta. Tai labai dažna įvairių meistriukų klaida, vėliau gerokai mažinanti namo energetinį efektyvumą.

Mediniame karkase geriausia naudoti elastingas montavimo putas. Net ir sausas medis dėl drėgmės, temperatūros pokyčių keičia parametrus. Elastingos montavimo putos kartu susitraukia ir išsiplečia nekeisdamos savo savybių. Tuo tarpu kietos montavimo putos laikui einant gali sutrūkti ir prarasti reikalingas savybes. Montavimo putas būtina izoliuoti nuo aplinkos. Veikiamos drėgmės ir ultravioletinių saulės spindulių montavimo putos greitai praranda savo savybes.

Darbą itin pagreitina stingstančių membranų/apsauginių plėvelių naudojimas. Soudatigh hybrid pastos pakanka vieno tepimo, po kurio nuimamos lango apsauginės arba dažų apsauginės juostos. Pasta išdžiūvus lieka tvirta apsauginė membrana. Nors ši membrana atspari ultravioleto poveikiui, tačiau tik kurį laiką, ją reikia uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Karkasinio Namo Tvirtinimas

Daug kam atrodo, kad mūrinis namas yra patikimesnis, tvirtesnis. Tam, kad tokios savybės būtų naudingos, kad namas nesugriūtų, turi būti ekstremalios sąlygos - sprogimas, gaisras, žemės drebėjimas. Tačiau tokiu atveju gali neatlaikyti nei mūrinis, nei karkasinis namas. Net ir gaisro atveju dega apdaila ir, jei ji bei instaliacija sudegs, tai labiau apsimokės griauti ir naujai statyti nei remontuoti karščio paveiktą mūrą. Normaliomis sąlygomis karkasinio ir mūrinio namo eksploatacijos laikas panašus. Tvirtumą karkasiniam namui suteikia konstrukciniai mazgai ir tvirtinimo elementai.

Karkasinį namą galima pastatyti su minimaliu kiekiu tvirtinimo elementų. Daug tokių šimtamečių karkasinių namų yra Norvegijoje.

Šiuolaikiniai tvirtinimo elementai tarnauja ilgiau, jie supaprastino ir pagreitino konstrukcijų tvirtinimo darbus. Patobulinti medvaržčiai įsisuka į medieną be papildomo skylių gręžimo. Tvirtinimo elementai patikimai laiko sijas. Todėl negalima taupyti tvirtinimo elementams. Žinomų kompanijų tvirtinimo elementai gaminami iš kokybiško metalo, laikui einant nepraranda savo savybių.

Pigūs tvirtinimo elementai gali būti idealiai panašūs, tačiau dažniausiai pigumas išgaunamas naudojant antrines žaliavas. Tokie elementai nepatikimi, nevientisos kokybės.

Gegnių tvirtinimui sparčiai populiarėja ilgieji medvaržčiai su sustiprinta galvute. Jiems geriau išgręžti skylutę, kad nueitų ten kur planuojama. Jie įsigręžia ir be jos, tačiau, pataikius ant šakelės, gali...

Karkasinio namo rostverkas prie pamato tvirtinamas strypais. Strypams išgręžiamos skylės, į kurias įspaudžiama dvikomponentė ankerinė masė. Į masę įstatomi strypeliai, kurie itin stipriai sukimba su pamatais. Labai svarbu išvalyti skylę, tam naudojami specialūs šepečiai.

Vieni svarbiausių medinėje statyboje yra rygelių, vertikalių statramsčių, gegnių, grebėstų tvirtinimo kampuočiai ir plokštelės bei inkarinės vinys.

Karkasinio Namo Stogo Įrengimas

Kaip žinome, šiluma kyla į viršų, dėl to stogas šiltinamas geriau nei sienos. Dažniausiai tai vyksta natūraliai, nes stogo sijos dažniausiai būna platesnės nei sienų statramsčiai. Klasikinę viršutinės dalies stogo konstrukciją sudaro vėdinimo tašeliai, kurie tuo pačiu prispaudžia difuzinę plėvelę. Difuzinę plėvelę renkamės ne pagal bendrą svorį, bet pagal funkcinio sluoksnio svorį. Būtent jis sudaro didžiąją dalį plėvelės kainos. Funkcinis vidurinis sluoksnis garantuoja garų praleidimą, nepraleidžiant vandens. Jei gamintojas nerašo, koks funkcinio sluoksnio svoris, geriau rinktis kitą gamintoją. Renkantis išorines stogo ir sienų plėveles taip pat reikia panagrinėti jų atsparumą ultravioletui.

Vėdinimo tašelius būtina prikalti rievėtomis vinimis. Tik rievėtos vinys atlaiko medienos parametrų kitimą. Geriausia naudoti nerūdijančio plieno vinis. Taip pat po tašeliu dedama vinių juosta. Ji neleidžia prasiskverbti vandeniui pro vinies padarytą skylutę plėvelėje.

Problematiškiausios vietos stoge - tai įvairių kaminėlių, dūmtraukių praėjimai pro jį, stoglangiai. Virš jų turi būti įrengiamas kondensato nutekėjimo lovelis. Jis dedamas įstrižai tarp dviejų vėdinimo tašelių leidžiant vandeniui nubėgti į gretimą tarpą.

Elektros Instaliacija Karkasiniame Name

Labai svarbu... 1. Stogo šlaitų matmenų tikrinimas. Pagrindinė sąlyga, kad taisyklingai uždėti skardą yra tikslus stogo išmatavimas. Išmatuokite stogą nuo kampo iki kampo. Jei abiejų įstrižainių matai nesiskiria, reiškia, kad stogas yra lygus. Kitu atveju, stogą reikia lyginti. Minimalus stogo nuolydžio kampas turi būti ne mažesnis nei 14 laipsnių - tuomet vanduo nubėga nuo stogo. Esant mažesniam nuolydžio kampui reikia kamšyti skardos lakštų jungimo vietas. 2. Pagrindas. Atnaujinant stogą, reikia pašalinti seną dangą, bei patikrinti visus konstrukcijos elementus ar nėra jokių defektų. Sugadintas dalis reikia pakeisti naujomis. Šiomis instrukcijomis vadovautis tik tada, kai išilginiai ir skersiniai grebėstai sukalti ant hidroizoliacinės stogo dangos. Duoti minimalūs dydžiai. Jeigu nuotolis nepasikeis, galima naudoti didesnių išmatavimų grebėstus. 3. Grebėstai. Skarda montuojama ant kvadrato formą išdėstytų grebėstų. Išilginius grebėstus išdėstyti kas 600mm, kur kas antras grebėstas turi gulėti ant gegnės. Atstumas tarp grebėstų turi būti lygus čerpės žingsnio (modulio) ilgiui, tai yra 350 mm arba 400mm. Skarda prie grebėstų prisukama čerpės žemiausiose vietose - bangos apačioje. Todėl tikslus grebėstų išdėstymas yra labai svarbus. Kad pasilengtinti sau grebėstų išdėstymo užduotį, ant išilginių grebėstų reikia atsižymėti skersinių grebėstų padėtį. Visus skersinius grebėstus tvirtinti žemiau pažymėtos vietos, tik grebėstus prie karnizo ir horizontalaus jungimo vietose tvirtinti virš žymos. 4. Skardos montavimas. Kiekvieno skardos lakšto kairėje pusėje yra kapiliarinis griovelis, kuris montažo metu uždengiamas kitu skardos lakštu (vertikalus jungimas). Skardos montavimą pradėkite nuo apatinio dešinio kampo. Jei turite skirtingų ilgių skardos lakštus, pradėkite nuo ilgiausio. Kol pradėsite tvirtinti lakštus, būtina patikrinti paskutinio lakšto padėtį vėjalentės atžvilgiu. Tvirtinant lakštus reikia juos suveržti tiksliai stogo nuolydžio kryptimi, kad neatsirastu tarp jų plyšiai. Savisriegių išdėstymas pagal piešinį: 5. Grebėstas prie karnizo. Pirmąjį grebėstą mediniu tašeliu pakelti apie 17mm. Tikslus pirmo grebėsto pritvirtinimas turi didelę reikšmę tolesniam montažui. 6. Grebėstai prie jungimų. Lakštų jungimo metu (horizontalus jungimas) grebėstą, mediniu tašeliu pakelti apie 17mm. dėmesio - grebėstą tvirtinti virš žymės. 7. Skardos pjovimas. Gali atsitikti, kad paskutinio lakšto plotis yra didesnis negu stoge likęs neuždengtas plyšys. Galima lakštą pastumti per viena „bangą“. Jeigu ir toliau skardos lakštas išsikišęs už stogo ribos, reikia jį nupjauti išilgai vėjalentės. Jeigu matų skirtumas yra: mažiau nei 60mm - nupjauti skardos lakštą išilgai vienos vėjalentės; nuo 60mm iki 120mm - lygiomis dalimis nupjauti išilgai abiejų vėjalenčių nuo 120mm iki 193mm - nupjauti ne mažiau kaip 170mm išilgai vienos vėjalentės ir perkelti lakštą taip, kad gautųsi lygus nuotolis nuo abiejų vėjalenčių. Dangos kirpimui naudojamos vibracinės žirklės. Negalima naudoti pjovimui didelio greičio abrazyvinių instrumentų, kurie išskiria daug šilumos nes dažų ir cinko sluoksniai gali būti pažeisti. Tokiu atveju negalima duoti jokių garantijų, kad lakštai nebus pažeisti korozijos. 8. Tvirtinimas. Lakštų pritvirtinimui prie medinių grebėstų naudokite 4,8 x 25 (28 ar 35) srieginius varžtus su gumine, EPDM tarpine, kuriuos įsukite į profilio bangos žemutinę dalį. Kaip darbo prietaisą galite naudoti paprastą elektrinį ar mechaninį gręžimo prietaisą su sandara. Varžtų sąnauda yra maždaug 8 vnt. kvadratiniam metrui. Teisingai užveržiant varžtą EPDM tarpinė turi tik truputi (apie 1mm) išlįsti iš po poveržės krašto. Šoninius perdengimus ir papildomas skardas tvirtinkite tokiais pačiais varžtais. 9. Lakštų jungimas. Darant pratęsimą į ilgį, varžtus įsukite į kiekvienos bangos dugną, ant karnizo ir kraigo - į kas antros bangos dugną. Šoniniai sujungimai daromi su vienos bangos perdengimu. 10. Praleidimai. Darant praleidimus (pvz. langams) naudojamos sandarinimo tarpinės, kurios prisitaiko prie skardos profilio. Tarpinė tvirtinama sandariomis kniedėmis, jungimas užkaišiojamas mase (silikonu ar hermetiku). Kai stogo nuolydžio kampas yra didesnis negu 20 laipsnių, patartina naudoti vienu numeriu didesnę tarpinę. Kai ruošiamos angos labai didelės ir sudėtingos, pravartu pasinaudoti stogo dengimo profesionalo paslaugomis. 11. Izoliacinės plėvelės. Plėvelė tiesiama lygiagrečiai karnizui, vieną diržą ant kito uždedant min. 10cm. Plėvelė prie gegnių tvirtinama segtukais, o vėliau išilginiais grebėstais. Difuzinės plėvelės panaudojimas, vietoj tradicinio pylimo apmušimo lentomis, leidžia sumažinti bendrą stogo kainą apie 10 - 15 %, ir palengvinti stogo konstrukciją. Naudojant plėvelės su aukštu garo pralaidumo koeficientu nepaliekamos ventiliacinės angos. Atkreipti dėmesį į leistiną laiką nuo plėvelės ištiesimo iki skardos padėjimo. 12. Vėjalentės. Vėjalentės aukštį reikia pritaikyti prie čerpės bangos lygio. Išbaigiamoji skarda prisukama prie vėjalenčių, paliekant mažiausiai 60mm sandarinimo masei. 13. Sąlajos. Sąlaja gaminama iš lygios skardos. Darant sąlają, 160mm nuo jos vidurio prikalami išilginiai grebėstai. Sąlają, cinkuotais vinimis prikalame prie skersinių grebėstų. Sąlajos turi persidėti min. 200mm, turi būti prisuktos nerūdijančiais savisriegiais, o visa plokštuma turi būti užsandarinta mase (silikonu). 14. Betarpiškai ant stogo iš toli. Skardą galima montuoti betarpiškai ant stogo dengto toliau, su sąlyga, kad medinė stogo konstrukcija yra nepažeista. Tolis negali būti nelygus ar įplyšęs. Visus senus skardinius elementus reikia pakeisti naujais. Minimalus savisriegių ilgis yra 35mm, o jų išdėstymas toks pat, kaip montažo ant grebėstų metu. Jeigu įsuksite sriegį į tarpą tarp dviejų lentų, reikia jį išsukti ir įsukti kitoje vietoje. Nereikalingą skylę pergręžti iki 4,9mm dydžio ir užsandarinti 4,8mm kniedė su EPDM tarpine. 15. Pataisomieji dažai. Smulkius dengtos defektus, kilusius montažo metu, reikia uždažyti originaliais pataisomaisiais dažais. Dažus galima naudoti ir kitoms metalinės stogo dalims. 16. Kamšomoji medžiaga. Visus užkimšimus atliekame su natūraliais kietėjančioms silikoninėmis masėmis. Nenaudoti masių, kurių pagrindą sudaro acto rūgštis ar kitos stipriai kvepiančios medžiagos. 17. Vaikščiojimas ant stogo. Dangos tvirtinimą reikia organizuoti taip, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant jos. Jei yra būtinas vaikščioti per dangą, tai koją reikia statyti bangos apatinėje dalyje. Niekada negalima ant stogo palikti nepritvirtintų skardos lakštų. 18. Valymas ir priežiūra. Plieno dulkes atsiradusios apdorojant lakštus kruopščiai nuvalykite šepečiu. Išsitepusias plokštes galima nuvalyti buityje naudojamomis valymo priemonėmis (nenaudokite tik tirpiklių ir stipraus poveikio chemikalų). Perskaitykite ir apie bendrus priežiūros reikalavimus. Ant stogo esančius lapus ir kitas šiukšles reikia nuvalyti pavasarį ir rudenį. Valant nuo stogo sniegą reikia saugotis ,kad nepažeistumėte paviršinės dangos. Pažeidus dangą, naudokite pataisančius dažus. 19. Sandėliavimas. Skarda nuo transporto priemonės statybos aikštelėje iškraunama ant iš anksto sumontuoto pagrindo, kuris yra mažiausiai 20 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus ir susidaro iš mažiausiai kas metrą sudėtų skersinių atramų. Skardą uždengti apvalkalu, bet dėl geresnės ventiliacijos palikti atidengtus galus.

SKARDOS EKSPLOATAVIMO REIKALAVIMAI

Kad stogo danga tarnautų Jums ilgus metus ir nesukeltų nereikalingų problemų jau transportavimo ir sandėliavimo metu reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus. Laikantis šių taisyklių, skardos struktūra nebus pažeista, o pati medžiaga nesideformuos. Verta taip pat paminėti, kad tinkamas skardos transportavimas bei sandėliavimas tai vienas pagrindinių garantijose pateiktų reikalavimų. Būtent dėl šios priežasties surašėme šiuos reikalavimus, kuriame paprastai išaiškiname, kaip tinkamai eksploatuoti skardos gaminius.

TRANSPORTAVIMAS

Skardos gaminius privaloma transportuoti sudėjus ant lygaus, švaraus paviršiaus. Krovinys privalo būti pritvirtintas ir apsaugotas nuo bet kokio judėjimo transportavimo metu. Skirtingo ilgio gaminiai privalo būti perdengti medžiaga ir audiniu, kad gaminių galai nepažeistų apačioje esančių gaminių. Transportuojant gaminių negalima užkrauti jokiais kitais kroviniais.

IŠKROVIMAS

Iškrovimui rekomenduojame naudoti diržo stropus arba šakinį krautuvą su atitinkamu nustatytu šakių atstumu min 150 cm. Iškrovimo metu prekės turi būti apsaugotos nuo įbrėžimų ir įlenkimų. Iškraunant rankiniu būdu negalima skardos lapų traukti. Lakštus reikia nešti vertikaliai. Kiekvienam bėginiam metrui skardos reikalingas vienas žmogus.

SANDĖLIAVIMAS

Skardos gaminiai privalo būti laikomi uždarose ir gerai vėdinamose patalpose, kur ant gaminių nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Iš kart po transportavimo, prieš sandėliavimo pradžią nuo gaminių privalo būti nuplėštos apsauginės plėvelės ir kitos pakavimo medžiagos, dėl kurių ant dangos gali kauptis drėgmė. Taip pat plėvelė nuplėšiama siekiant išvengti klijų likučių ant dangos, ši rizika didėja ilgėjant skardos su plėvele sandėliavimo laikui. Produktas turi būti išdėliotas dalimis, kiekvieną skardos lakštą reikia atskirti medinių bruselių pagalba, kas užtikrins reikiamą oro cirkuliaciją tarp jų. Produktas negali liestis su variu ar skysčiu, kuris teka iš varinių vamzdžių, taip pat su šlapiais ar drėgnais paviršiais. Privalo būti pakeltas nuo žemės, visi skardos gaminiai turi būti sudėti uždaroje patalpoje ant medinių padėklų min 200mm nuo paviršiaus ir su minimum trijų laipsnių nuolydžiu. Sandėliuojant gaminių negalima užkrauti jokiais kitais daiktais. Tokiu būdu apsaugotos skardos gali būti sandeliuojamos iki 4 mėnesių nuo gamybos datos. Skardos paketai arba rulonai negali būti sandeliuojamos lauko sąlygomis bei vietose, kuriose atsiranda drėgmė ir aukštas temperatūros pokytis. Negalima skardos sandeliuoti šalia trąšų, rūgščių ir šalia kitų agresyvių medžiagų.

Nesilaikant aukščiau aprašytų rekomendacijų - garantija negalioja. Būtina tinkamai įvertinti esamos konstrukcijos būklę. Pagrindo paruošimas prasideda nuo pašalinamo visų nešvarumų, senos dangos likučių ir kitų nereikalingų objektų, kurie gali trukdyti naujai dangai klotis tolygiai. Atlikus valymo darbus, svarbu atlikti lyginimą ir defektų taisymą - užpildant įdubas, išlyginant nelygumus, taisant įtrūkimus ir kitas defektines vietas, kad būtų užtikrintas vientisas ir lygus pagrindas. Svarbu parinkti tinkamo storio ir tankumo apšildymo dangą, kad pasiektumėte atitinkamą apšildymo kategoriją. Garo izoliacijos sluoksnio įrengimas - būtina, kad išvengti kondensacijos po hidroizoliacine danga. Sekantis etapas hidroizoliacinės medžiagos klojimas - pasirenkama atitinkama hidroizoliacinė medžiaga (pvz., bituminės ritininės dangos, EPDM gumos membrana arba skysta hidroizoliacija) ir ji išklojama ant stogo pagrindo. Medžiaga gali būti klijuojama, suvirinama arba laikoma savo svoriu, priklausomai nuo tipo. Kraigas prie stogo lakštų tvirtinamas savisriegiais 4,8×20 mm į kas antrą bangą. Vėjalentė montuojama aukštyn nuo karnizo ir nupjaunama tiksliai ties kraigu. Tvirtinama savisriegiais kas 1000 mm prie stogo šoninės lentos ir iš viršaus prie stogo lakšto. Sąlaja tvirtinama prie stogo konstrukcijų po stogo danga cinkuotais sraigtais kas 500 mm. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarpas tarp stogo dangos apatinio taško ir latako būtų uždengtas. Lietaus lašų nuo stogo vėjas neturi užpūsti ant pastato sienos. Paskirtis - apsaugoti stogo ir sienos sandūrą nuo atmosferos poveikio. Sienos karnizo vertikalioji dalis turi būti sienos nišoje arba specialiai tam padarytame griovelyje. Kamino, vieną kraštinę besiremiančią į kraigą arba 150-250 mm atstumu nuo jo, galima apskardinti panaudojant stogo karnizo tipo detalę, kurios išmatavimai 100×200 iki 300 mm.

tags: #karkaso #apsukimas #skarda