Fiskalinės drausmės įstatymai, kurie buvo priimti krizės metu, jie šiandien yra tikrai nereikalingi. Jie nesaugo nuo išlaidavimo valstybėje, jie priverčia iš mūsų šalies išvažiuoti dešimtis tūkstančių žmonių. Šitai - nepateisinama, jeigu skaičiuotume, kas ekonomikai yra naudingiau, ar grąžinti valstybės skolą tokiais tempais, kokias grąžiname, mokant tokias mažas palūkanas, kokios yra dabar, ar tuos pinigus investuoti į mūsų žmonių gerovę, atsakymas bus vienas - aišku, reikia investuoti į žmonių gerovę“, - interviu DELFI specialiam projektui „Įtakingiausieji“ kalbėjo R. Karbauskis. Tas naujienas įtvirtina susidomėjimas fiskaline drausme kaip galimybe keisti mokesčių politiką Lietuvoje.
Fiskalinės drausmės įstatymo historija ir politinis kontekstas
„Formuodami valdančiąją daugumą mes nebuvome visiškai įsigilinę, kiek mūsų rankos bus perrištos. Tas klausimas dėl fiskalinės drausmės apribojimų mums yra pagrindinis ribojantis faktorius, kad panaudotume tai, ką vadina ekonomikos augimu“, - sakė R. Karbauskis. Pasak Ingridos Šimonytės, fiskalinė drausmė buvo įvesta 2007 metais, tačiau jos laikymasis dažnai buvo sudėtingas, ypač krizės metu, ir vėliau susijęs su ES sutartimis. I. Šimonytė pridūrė, kad Estijos pavyzdys rodo, jog atsakinga fiskalinė politika gali užtikrinti skolos augimo kontrolę kai ekonomika auga.
2020 m. pabaigoje LVŽS pralaimėjusi rinkimus, Ramūnas Karbauskis įsitvirtino kaip partijos lyderis su planais šalies ekonominę politiką koreguoti. Jo įsipareigojimas kurti platesnę ekonomikos augimo platformą skamba kartu su planais įvesti ar peržiūrėti fiskalinės drausmės įstatymą, siekiant daugiau lanksčios fiskalinės politikos tais atvejais, kai dėl krizės reikia greičiau reaguoti į poreikius.
Lenkijos pavyzdys: ar prekybos mokesčiai gali būti teisinga priemonė?
Lenkija 2016 m. įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau dėl ES teisės pažeidimų pradėta teisminė byla ir mokesčio taikymas buvo suspenduotas iki 2020 metų. EK teisiškai patikrino mokesčio struktūrą ir rėmė nuomonę, kad toks mokestis galėtų būti palankus smulkiesiems prekybininkams, tačiau laikui bėgant įrodė, kad toks mechanizmas gali būti neteisėta valstybės pagalba. Dėl to Lietuva svarsto galimybę įvesti didelės apyvartos mokestį, remiantis 1 proc. tarifu nuo viršijančios 2 mln. eurų mėnesinės apyvartos, kaip siūlė „valstiečių“ frakcija. Tačiau svarbu atsižvelgti į teisinius rizikos aspektus ir galimą ES pažeidimą, kuris galėtų atnešti teisines procedūras Lietuvai.
Įstatymo projektas grindžiamas keliomis ekonominėmis prielaidomis: ar mokesčio įvedimas gali papildyti biudžetą apie 31,9-32 mln. eurų per metus, ir ar didelės įmonės bei prekybos tinklai galėtų išlaikyti tokio mokesčio naštą be žalingos įtakos vartojimo kainoms bei konkurencingumui. Taip pat svarstoma, ar didesni mokesčių tarifai išskirtinai paveiktų vartotojų garantijų apsaugą ir ar įmanomas nuosavas pardavimų sumažėjimas dėl kainų kilimo.
Techniniai aspektai: teisiniai procesai ir jų įtaka politinei discursei
Teisinė bazė teigia, kad prieš įvedant didelio masto prekybos mokestį reikia išsamaus teisinio vertinimo dėl ES teisės nuostatų ir premijų. Seimo Teisės departamento išvadoje pabrėžiama, kad Lenkijoje įteisintas mokesčio mokestis iš pradžių nebuvo taikomas dėl teisinio ginčo su EK. Todėl Lietuvos projektui kyla rizika, kad ES teismai gali imtis pažeidimo procedūrų, jei Lietuvos įstatymas prieštarautų ES teisėms.
Ekspertai taip pat siūlo įvertinti, kaip mokesčio įvedimas paveiktų mažmenininkų kainų lygį, mažmenininkų ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą, konkurencinę aplinką prekybos sektoriuje ir ar pagrindiniai žaidėjai galės sutarti dėl kainų pokyčių. Lietuvos plotas taip pat apima klausimus dėl to, ar didesnės apyvartos mokesčio mokėtojai galėtų prisidėti prie biudžeto be didesnės kainų įtakos pirkėjams ir ar šis mokestis nepakenktų vartotojams bei garantijų galiojimui.
Ekonominiai bei politiniai aspektai Lietuvoje
R. Karbauskis teigia, kad prekybos tinklų mokestis galėtų būti įvestas tik dalijant darbo santykius su opozicija ir po to, kai įsitikintume, kad įstatymas nėra priklausomas nuo politinių manipuliacijų. Jis pabrėžia, kad įstatymo įgyvendinimo laikotarpis priklauso nuo valdančiosios daugumos konsensuso, o kai kurioms iniciatyvoms gali būti reikalinga tarpinė korekcija ar peržiūra, atsižvelgiant į ES teisės aktų pokyčius. Taip pat svarbu pažymėti, kad Bankų turto mokestis yra kita, bet susijusi tema, kuri sulaukia skirtingos nuomonės tiek politinėse, tiek ekonominėse diskusijose.
Be to, kalbant apie ekonominį kontekstą, R. Karbauskis teigia, kad bankų turto mokesčio idėja susiduria su dideliu pasipriešinimu, o automobilių registracijos mokesčio įvedimas galėtų būti laikinas sprendimas, kuris galėtų būti įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Tačiau šias iniciatyvas stabdo politiniai procesai ir teisiniai vertinimai, kurie gali uždelsti sprendimų priėmimą iki ateinančių metų.
Investicijų planai ir ilgalaikė perspektyva
R. Karbauskio valdomos įmonių grupės planuoja dideles investicijas žemės ūkyje ir logistikos sektoriuje: giluminio grūdų perdirbimo gamykla Kuršėnuose su 300 mln. eurų investicija, biurai Babtuose ir technikos priežiūros centras už about 15 mln. eurų, bei modernus karvidžių kompleksas Bebrujuose už 50 mln. eurų. Visos šios iniciatyvos rodo siekį stabiliai diversifikuoti ir plėsti koncerno veiklas, kur įmonių tinklas apima žemės ūkio produkcijos prekybą, technikos tiekimą ir eksporto operacijas. Investicijos tikimasi finansuoti per ES paramą ir partnerystes.
Taip pat pažymėtina, kad R. Karbauskio reputacija ir kilmė iš kaimo gali palengvinti socialinį palaikymą regionuose, kadangi vietiniai gyventojai dažnai renkasi politinį veikėją, kuris supranta jų gyvenimo realijas ir kalba jų kalba. Iki šiol jo įtaka ir verslo sėkmės derinimas su politinėmis ambicijomis formuoja jo kaip vieną svarbiausių Lietuvos politinių aktorių, kurio veiksmai gali paveikti mokesčių ir reguliavimo diskusijas.
Pridedama papildoma informacija
Be pagrindinių narių skaičių ir investicijų planų, pateikiama informacija rodo platesnį kontekstą: LVŽS tradiciškai palaikė fiskalines iniciatyvas, tačiau jų įgyvendinimas reikalauja platesnio politinio sutarimo. Diskusijos apie prekybos tinklų mokesčio įstatymą vyksta tarpusavyje su ES institucijų rekomendacijomis, kurios nurodo būtinybę užtikrinti konkurencingą, teisiškai patikimą ir visuomenę remiančią mokesčių struktūrą.
JAV ir ES mokesčiai: kaip orientuotis pardavimo mokesčio ir PVM srityje, plečiantis pasauliniu mastu
- Lenkijos 2016 m. mokesčio įvedimas ir vėlesnis suspendavimas due to ES proc.
- ES teisiniai procesai ir galimas poveikis Lietuvai įvedus panašų mokestį.
- Galimi poveikiai vartotojams, smulkiam verslui ir konkurencijai mažmeninėje rinkoje.
Tiesioginiai įstatymo projektai ir jų įtaka
Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas Lietuvoje generuoja diskusijas dėl galimo 1 proc. mokesčio tarifo ir 2 mln. eurų mėnesinės apyvartos ribos. Teisiniai vertinimai rodo, kad įstatymas turi rizikų sustabdymui ar netnutrauktam taikymui, todėl būtina išsamiai įvertinti poveikį ir užtikrinti, kad projektas atitiktų ES teisės reikalavimus. Ekspertai taip pat turėtų aiškiai įvertinti, ar mokesčio našta nepersidengtų per kainas vartotojams ar nepakenktų įmonių gyvybingumui.
Valstiečių frakcija tikisi, kad mokestis galėtų būti įvestas nuo 2020 metų atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir politinį konsensusą. Tačiau Seimo komitetuose laukia svarstymai ir ekspertų išvados dėl to, ar toks mokestis yra teisiškai pagrįstas bei ekonomiškai naudingas. Taip pat pabrėžiama, kad reikia atidžiai sekti galimas ES teismo sprendimų eigas, kurios gali įtakoti visą mokesčių politikos raidą regione.
tags: #karbauskis #prekybos #mokesti #grindzia #lenkijos #pavyzdziu