Norint patalpos viduje jaustis komfortiškai, būtina pastatų išorines sienas apšiltinti. Apšiltinti galima iš išorės arba vidaus. Pagal šilumos ir drėgmės mainų per išorės sienas dėsnius nustatyta, kad išorės sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, jeigu tankesni sienos sluoksniai įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams sluoksniai - sienos išorinėje pusėje. Todėl didžioji dalis pastatų apšiltinami iš išorės. Ir kuo šiltinimo sluoksnis bus storesnis, tuo labiau siena bus aukštesnių teigiamų temperatūrų srityje. Tačiau yra atvejų, kai to padaryti neįmanoma - dažniausiai tai istoriniai architektūros paminklai senamiesčiuose, saugomose teritorijose. Įstatymas draudžia keisti tokių pastatų fasadų išorę. Arba kai apšiltinamas atskiras butas daugiabutyje.
Kodėl vidaus šiltinimas dažnai yra naudingas ir kokios yra pagrindinės naudos
Proceso plėtuose pastebima, kad kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo rašos (šalčio) taškas slenkasi arčiau vidinio paviršiaus. Patalpos, apšiltintos iš vidaus, sušyla daug greičiau, tuo pačiu greičiau pasiekiamas norimas temperatūros lygis, o dėl didelių energijos kainų - ženkliai sumažinamas energijos naudojimas, nes trumpinamas patalpų sušildymo laikas. Sušildymo pagreitinimas susijęs su tuo, kad energija neeikvojama šaltų sienų šildymui, o įšyla tik oras. Pateiktame 1 brėžinyje galima palyginti sušilimo laiką ir patalpų temperatūrą su apšiltinimu ir be. 2 brėžinyje matome, kad sienų temperatūra patalpų viduje, naudojant pufatherm®, aukštesnė, nei be pufatherm®, kas irgi sumažina patalpų sušildymo laiką. Kreivės brėžio parodo temperatūrų pokytį sienoje, t.y. kuo kreivė aukščiau, tuo aukštesnė temperatūra.
Taip pat svarbu išsakyti klausimą: „Ar galima užklijuoti dar storesnę šilumos izoliacinę plokštę ir taip padidinti sienos vidaus paviršiaus temperatūrą?“ Šį klausimą lemia rasos taškas - vieta sienos viduje, kur vyksta vandens garų kondensacija. Rasos taškas priklauso nuo sienos šiluminių savybių, sluoksnių storio ir medžiagų, todėl reikia atidžiai vertinti visus komponentus.
Kūrimo rasos taško kontrolei svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją. Reguliari patalpų vėdinimas (optimaliai apie 50-60% santykinės oro drėgmės) palaiko gerą mikroklimatą, sumažina pelėsių riziką ir padeda drėgmei išsisklaidyti. Taip pat būtina peržiūrėti ventiliacijos sistemas vonioje ir virtuvėje, kad būtų užtikrinta pakankama oro apytaka.
Kalbant apie praktinį šiltinimą šlapiu būdu ekovata, ji užpildo visus sienų tarpus, užpildydama ertmes ir tarpus, sudarydama vientisą, sandarią termoizoliacijos plokštę. Ekovata užpūsta šlapiuoju būdu išlaiko savo formą viso pastato gyvavimo laiką. Apšiltinus šiuo būdu priklausomai nuo šiltinamo sluoksnio storio ekovata išdžiūsta per 2-4 dienas, o šiltinimo storis gali siekti nuo 5 iki 35 cm. Ekovatos pranašumai: biologinė atsparumas, atsparumas pelėsiui ir grybeliams dėl borų junginių, neigyvenama vabzdžiams, taip pat puiki garso izoliacija (garso sugerties klasė A).
Be to, ekovata - vienas iš dažniausiai naudojamų sprendimų seno medinio namo apšiltinimui. Dalyvavau šiltinimo procese ir asmeniškai mačiau, kaip ekovata idealnie užpildė visas sienų ertmes. Darbai vyko sparčiai: du darbininkai per 4 valandas užpildė 6x12x3 m namo sienas, o prieš DARBUS reikėjo atlikti darbus, pavyzdžiui, užlopyti skyles, apkalti išorines sienas, išlieti pamatus. Po to atvažiavo Ekorema ir siena buvo apšiltinta.
Tačiau svarbu paminėti, kad vidaus šiltinimas turi būti atliekamas laikantis technologijų ir atsižvelgiant į galimas pasekmes. Netinkamas šiltinimo procesas gali lemti pelėsių atsiradimą ar drėgmės perteklių. Todėl būtina užtikrinti oro tarpus, tinkamą izoliacijos storį ir tinkamą plokščių tvirtinimą taip, kad nebūtų šilumos tiltelių. Restorančiai nurodyti: jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nereikėtų jo daryti storesnio nei 5 cm. Taip pat būtina užtikrinti ventiliacinius ištraukos kanalus ir perimetro sandarumą.
Nors daugelyje situacijų rekomenduojama šiltinti išorės sienas, yra atvejų, kai tai neįmanoma - pavyzdžiui, daugiabučiuose, kai reikia sumažinti šilumos nuostolius ar tenkinti higienos normų reikalavimus. Pagal Lietuvos praktikas, iš išorės šilta dauguma atvejų, tačiau vidaus šiltinimas gali būti reikšmingas išimtiniuose atvejais, kai nėra galimybės šiltinti išorės sienų. Kai kurios priemonės gali būti: sumažintas šiltinimo sluoksnis iki maždiau 5 cm, papildoma ventiliacija ir rūpestis dėl vandens garų srauto.
Taip pat vertėtų pažymėti konkrečias veiklas, susijusias su šlapiuoju šiltinimu: plokštės klijuojamos specialiais klijais, užtikrinant glaudų prispaudimą, tiksliai išdėstomos siūlės, o horizontaliai išdėstytos eilės neturėtų būti vienoje vertikalėje. Vėliau ventiliuojamas oro tarpas, užsandarinamos perimetro vietos ir užklijuojamas paviršius. Norint išvengti šilumos tiltelių, rekomenduojama nepildo tarpo su mediniais tašais ar metaliniais profiliais.
Šlapiuoju būdu ekovata tinka tiek mūriniams, tiek mediniams namams. Jei šiltiname iš vidaus, būtina įvertinti elektros lizdus, radiatorius, grindjuostes ir kitus įrenginius. Vidaus šiltinimo tipai gali būti: ekovata, poliuretano putos, termoputos ar birios vatos. Taip pat galima pasirinkti už gipso kartono plokštės įrengtą sprendimą su injektuojamu poliureratinu.
Kreipiant dėmesį į kainas ir sprendimų įvairovę, kai kurios įmonės siūlo poliuretano plokštes FF-PIR GYL su aliuminio folija, kur jų vidinė pusė - gipso kartonas. Tokie sprendimai leidžia apšiltinti patalpas iš vidaus, o plokščių išdėstymas turi būti derinamas su langų, durų ir kitų elementų vieta. Svarbu užtikrinti, kad plokštės būtų tvirtai prispaustos ir sandaros tarpai užpildyti.
Taikant vidaus šiltinimą būtina: įvertinti grindų, sienų ir lubų sandarą; užtikrinti tinkamą oro kaita; įrengti pakankamą ištrauką ventiliacijai. Taip pat svarbu suprasti, kad kai kuriuose miestuose (pvz., Vilniuje) yra rekomendacijų dėl išorinių sienų šiltinimo prioritetų, o vidaus sprendimai gali būti ad hoc pasirinkimas tik tais atvejais, kai išorinis apšiltinimas nėra įmanomas.
Apibendrintai - vidaus šiltinimas gali būti efektyvi priemonė sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti mikroklimatą ir sumažinti energijos sąnaudas, tačiau reikia kruopščiai planuoti, ką ir kaip šiltinti. Darbų eiga turėtų būti atliekama šiltuoju metų laiku arba užtikrinant reikiamą oro tarpo formavimą, o sklandus procesas priklauso nuo specialistų patirties ir tinkamo medžiagų pasirinkimo.
Praktinės gairės dėl šlapios ir sauso šiltinimo technologijų
- Šlapiuoju būdu: ekovata užpildo visus tarpus, o išdžiūvus gali būti 5-35 cm storio sluoksnis; būtina gerai užpildyti tarpus ir užtikrinti tinkamą ventiliaciją po apšiltinimo.
- Sausojo būdo: naudoti KnaufSupafil birią vata arba Ekovatą, įrengti oro tarpą, užsandaruoti perimetrą, uždengti plėvele, vėliau įrengti vėjo plėvelę ir grebėstais, siūlas ir kt. užbaigti sandarinimą.
- Iš vidaus šiltinti galima ir per gipso kartono plokštes, jeigu reikia užpildyti sunkiai prieinamas vietas; kartais naudojama injektuojama poliuretano medžiaga.
- Pradinio planavimo etape svarbu įvertinti elektrą, langus, radiatorius bei grindjuostes; taip pat būtina įvertinti ventiliacijos poreikius.
Apšiltinimas iš vidaus yra dažnas sprendimas Lietuvoje, ypač senų daugiabučių renovavimo kontekste. Daugiabučių gyventojai turi atidžiai įvertinti visus faktorius, kad nepažeistų bendro namo mikroklimato ir nekelti rizikos pelėsiui. Tarp svarbiausių rekomendacijų - laikytis šilumos varžos gairių, užtikrinti garų izoliaciją, stebėti rasos taško tinkamą pasislinkimą ir išlikti prie sanitarinių normų reikalavimų. Taip pat naudinga pasikonsultuoti su patikimomis šiltinimo įmonėmis, o pasirinkus idėjas iš vidaus, užtikrinti geri patalpų ir energijos balansą naudojant kokybiškas medžiagas, pavyzdžiui FF-PIR GYL plokštes ar ekovatos sprendimus.
Sužinokite daugiau apie polistirolo plokščių naudojimą, šlapių šiltinimo sprendimų pagrindus, ir kaip planuoti darbus, kad būtų pasiektas optimalus energijos taupymas ir mikroklimatas.
Darbo eiga ir praktinės patarimai
- Paruošiamieji darbai: užlopyti skyles, paruošti paviršių, išvalyti dulkes.
- Tašų montavimas ir pasiruošimas šlapiam arba sausam šiltinimui.
- Izoliacijos plokščių klijavimas ir sandarinimas; siūlių užpildymas.
- Ventiliacijos įrengimas ir sandarumo užbaigimas perimetrais.
- Galeriniai patvirtinimo darbai: patikrinimas, ar nėra šalčių tiltelių, ir ar veikia ventiliacija.
Galutinis tikslas - sukurti patalpas, kurios būtų energiją tausojančios, komfortiškos ir atsparios drėgmei bei pelėsiui. Vidaus šiltinimas gali būti pritaikytas tiek naujoms, tiek senoms konstrukcijoms, ir gali būti derinamas su papildomomis priemonėmis, tokiomis kaip vėjo izoliacijos plėvelės uždengimas ir tinkamas perdangų apšiltinimas.
tags: #kambario #apsildymas #is #vidaus #ekovata