Dolomito gavyba Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų eksploatacijos sektorių, skirtas karbonatinės uolienos gavybai ir perdirbimui. Lietuvoje dolomitas išgaunamas tik atviruose karjeruose šiaurinėje šalies dalyje, kur specialiai iškastos telkiančios vietovės suteikia didelius išteklius ir ilgalaikį eksploatacijos potencialą.
Kur ir kaip gavyba vykdoma
Dolomitas Lietuvoje išgaunamas tik atviruose karjeruose. Didžiausios įmonės per metus gali pagaminti iki 3-4 mln. tonų dolomito skaldos. AB „Dolomitas“ turi penkias technologines linijas, iš kurių naujausią ir didžiausią Rytų Europoje - penktąją liniją - pradėjo eksploatuoti 2015 m.; pajėgumai siekia iki 3 mln. tonų per metus. AB „Klovainių skalda“ pajėgumai apie 2 mln. tonų per metus. Veikia Skaistgirio dolomito karjeras (nuo XX a. vidurio) ir yra eksploatuojamas UAB „Skaistgirio skalda“.
Lietuvoje dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų nuogulose, tačiau praktinę ir ekonominę reikšmę turi tik šiaurinėje Lietuvos dalyje arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis viršutinio deveino (Pliavinių, Įstro, Stipinų, Kruojos ir Žagarės svitų) dolomitas. Atodangos išsidėstę ties Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula ir Lėveniu. Šiaurės Lietuvoje dolomitas slūgso po kvartero nuogulomis.
Kilmė ir susidarymas
Dolomito kilmė dvejopa: dalis susidarė lagūnose, iškritus dolomito kristalams iš persotintų tirpalų (egzogeninis dolomitas), kita dalis susidarė iš klinties dolomitizacijos būdu, kai dalį kalcio pakeitė magnis. Lietuvos telkiniuose rasti atodangos rodo skirtingus formavimosi laikotarpius irano formavimosi scenarijus, koks dolomito kokybės ir savybių įvairovė.
Historija ir pramoninė plėtra
Pramoninė dolomito gavyba Lietuvoje prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1959 m. pradėtas kurti kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimas „Granitas“. Pirmoji dolomito skaldos technologinė linija Klovainiuose buvo pastatyta 1959 m., o tai laikoma dabartinės AB „Klovainių skalda“ veiklos pradžia. Per pirmuosius dešimtmečius „Granito“ įmonėje dirbo virš 3000 darbuotojų, o per metus pagaminama virš 10 mln. tonų nerūdinių medžiagų, tarp jų virš 6 mln. tonų dolomito.
2014-2015 m. laikotarpiu AB „Dolomitas“ įgyvendino reikšmingus plėtros projektus: išplėtė Petrašiūnų karjerą keliais šimtai hektarų, įskaitant 238 hektarus valstybiniam miškui skiriamo ploto. 2015 m. AB „Dolomitas“ investavo apie 5 mln. eurų į naują skaldos gamybos liniją (didžiausia Rytų Europoje), papildomai dar 1 mln. eurų skirta gamybos procesų tobulinimui. Milsa grupė nuolat investuoja į plėtrą ir modernizavimą. AB „Klovainių skalda“ pradėjo vykdyti ES investicinį projektą 2019 m., kurio vertė daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Produktai ir panaudojimas
Didžiausia dalis Lietuvoje kasamos dolomito skaldos naudojama kaip skalda kelių tiesimui. Dolomito blokai naudojami statyboje, taip pat gaminamos kalkės ir apdailos medžiagos. UAB „Žvyro karjerai“ tiekia dolomito skaldą kelių ir geležinkelių tiesimui, asfaltbetonio, betono bei gelžbetonio gamybai, įvairiems statybos darbams bei aplinkos tvarkymui. Taip pat įmonė gamina smėlį, žvirgdą ir skaldą, pristatydama produktus pagal LST EN standartus (EN 12620, EN 13043, EN 13242, EN 13450 2+).
Dolomito ir kitos medžiagos naudojamos Trakų serapiniškių karjere, o „Milsa“ grupė nuolat investuoja į plėtrą. UAB „Skaistgirio skalda“ veikia Skaistgirio karjere, atsakingai prižiūrėdama aplinką ir produktų kokybę.
Technologijos ir aplinkosauga
UAB „Žvyro karjerai“ nuolat investuoja į įrangos modernizavimą ir aplinkai draugiškas technologijas. Produktu poveikio aplinkai deklaracija (EPD) yra tarptautinis dokumentas, kuris vertina gaminių gamybos poveikį aplinkai ir padeda optimizuoti energetinį efektyvumą. Bendrovės siekia užtikrinti kokybę, saugumą ir atsakomybę aplinkai per visą tiekimo grandinę.
Geografinė išsidėstymas ir ištekliai
Visi išžvalgyti dolomito telkiniai ir perspektyvūs plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijose. Detaliai išžvalgyti dolomito ištekliai 2015 m. pabaigoje sudarė 125 mln. m³, o prognoziniai ištekliai - apie 295651 tūkst. m³. Šiaurės Lietuvoje dolomitas slūgso po kvartero nuogulomis, o atodangos yra žymiose vietose ant archajiškų žemumų.
Vartojimo sektoriai ir panaudojimas
Dolomitų panaudojimas yra platus: nuo kelių tiesimo konservatyvių darbų iki betono, asfaltbetonio ir gelžbetonio gamybos. Taip pat buvo užfiksuoti planai plėsti gamybos apimtis ir optimizuoti procesus, įtraukiant modernias technologijas ir ekologiškai atsakingą požiūrį į išteklių valdymą.
Tikslinės įmonės ir jų veikla
- AB „Klovainių skalda“ - pirmoji dolomito skaldos technologinė linija Klovainiuose įkurta 1959 m.; 2019 m. pradėtas ES investicinis projektas, kurio vertė viršijo 700 tūkst. eurų.
- AB „Dolomitas“ - penkios technologinės linijos; 2015 m. įsidiegta nauja didžiausia Rytų Europoje skaldos linija; Petrašiūnų karjere - išplėtimas 2014 m.
- UAB „Skaistgirio skalda“ - Skaistgirio dolomito karjeras; veikla nuo XX a. vidurio; eksploatuojamas UAB „Skaistgirio skalda“.
- UAB „Žvyro karjerai“ - įkurta 1998 m.; pagrindinė veikla - smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; teikia dolomito skaldą ir kitus statybos gaminius; sertifikuoti pagal LST EN standartus; vykdo modernizaciją ir inovacijas.
Dolomito gavyba Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su pramonės plėtra, ekonominiu augimu ir regioniniu užimtumu. Efektyvių technologijų diegimas, aplinkosaugos reikalavimų laikymasis ir atsakingas išteklių valdymas užtikrina ilgalaikį žaliavos tiekimą keliams, statybai, transporto infrastruktūrai ir žemės ūkio reikmėms.
tags: #kam #reikalingas #dolomitas