24,4 m aukščio, pušimis apaugęs, nuolat jūros bangų skalaujamas ir ardomas smėlio skardis, nuo kurio viršaus atsiveria begaliniai Baltijos toliai. Tai Klaipėdos pašonėje esantis unikalus gamtos darinys, vadinamas Olando kepure, kurį suformavo Baltijos ledynas prieš gerus 12-15 tūkstantų metų. Olando kepurės papėdėje esanti Baltijos jūros pakrantė skiriasi nuo tos, kurią matome Smiltynėje, Palangoje ar Šventojoje. Gan siauras smėlio ruožas pilnas didesnių ir mažesnių akmenukų, saulėje bąla į krantą išmesti kelmai ir medžių kamienai. Pavargusias nuo vaikščiojimo kojas galima pailsinti prisėdus ant didelių riedulių. Iš kur tie dideli akmenys, galvojom mes, stebėdami, kaip per vieną jų purslus taškydamos ritosi bangos. Pasirodo, šie rieduliai yra vandens išplaunami iš paties skardžio. O dėl nuolat įrančio skardžio pagrindo, Olando kepurės viršuje formuojasi smėlio nuošliaužos. Stovėdami skardžio apačioje, matėme viršuje pakibusius medžius, kurių dalis šaknų, netekę smėlio pagrindo, styrojo tiesiog ore.
Vandenynų ir jūrų krantai labai įvairūs. Jų dabartinė forma yra įvairių procesų rezultatas: srovės, potvyniai ir atoslūgiai bei vėjas, tektoniniai judesiai. Bangų mūša paprastai ardo stačius krantus. Šis reiškinys vadinamas abraziniu krantu. Dėl bangų mūšos ardomosios veiklos susidaro skardingi abraziniai krantai. Lietuvos pajūryje yra nedidelė abrazinio kranto atkarpa - Olando Kepurė prie Girulių. Abraziniai krantai, veikiami bangų mūšos, pamažu atsitraukia, taip keičiasi krantų linija. Lėkštuose ar ne tokiuose lėkštuose krantuose bangų mūša klosto suneštus daiktus (smėlį arba žvirgždą). Čia jie kaupiasi, arba vyksta akumuliacija. Dėl to šie krantai vadinami akumuliaciniais. Beveik visi Lietuvos pajūrio krantai yra akumuliaciniai. Tokiuose krantuose susidaro smėlingųjų arba žvirgždingųjų paplūdimių. Jų forma, plotis ir aukštis priklauso nuo atneštų daiktų tipo ir bangų mūšos krypties bei stiprumo. Paplūdimių smėlio ir žvirgždo šaltinis paprastai būna abraziniuose krantuose nuardyta medžiaga, kurią į jūrą atplukdo upės.
Prieš 12-15 tūkstantmečių Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų Kepurės kalnu. Tai - virš jūros iškilusi 24 metrų parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Olandų Kepurės kalnų skardis yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio šlaitu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Olandų Kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą. Gruntinių vandenų ardomas Olandų Kepurės skardis byra 50 cm per metus greičiu, o bangų išskalautos morenos nuobiros maitina smėliu puikiuosius Palangos ir Girulių paplūdimius. Yra žinomi trys atvejai, kai žmonės rado iš skardžio išskalautus 23 tūkst. metų senumo mamuto kaulus, kurių du saugomi Pajūrio regioninio parko lankytojų centre.
Olandų Kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams. XVII a. pabaigoje sudarant Klaipėdos uosto žemėlapius, pradėta žymėti Olandų Kepurės vieta. Oficialiai šis kalno pavadinimas žemėlapiuose ir lokacijose buvo įteisintas 1818 metais. Tais pačiais metais ant skardžio buvo pastatyti ir įspėjamieji ženklai laivams. Vietiniai gyventojai dar XIX-XX a. pirmoje pusėje vadino vietovę Melnmuiže (išvertus iš kurš., latv. k.).
Olando kepurės skardis formuojamas nuolat įrančio skardžio pagrindo ir jūros bangų mūšos deriniu. Dėl šios dinamikos skardžio viršus reguliariai keičia formą: viršuje esantys medžiai kartais lieka ore, kai šaknys praranda smėlio pagrindą. Beveik visos Lietuvos pajūrio kopos ir kranto linijos čia kinta, o skirtingų laikotarpių žymės liudija apie gamtos staigmenas ir žmogaus prisidėjimą prie kraštovaizdžio evoliucijos.
- Olandų Kepurė - unikalus moreninės kilmės skardis Klaipėdos regiono pakrantėje.
- Busena - nuolatinis ardomas bangų mūšos procesas su laikina medžių dangos išlikimo rizika.
- Gamtos paveldo objektas - įtrauktas į Lietuvos gamtos paveldo sąrašą.
Gruntuose tirpsta vandeniai, o skardžio ardomos medžiagos net kvepia istorija: iki 23 tūkst. metų senumo mamuto kaulai rasta ant skardžio išskalautų klodų. Tokie atradimai praturtina Pajūrio regioninio parko lankytojų centrą. Olandų Kepurės kalnas - ne tik geografinė, bet ir kultūrinė reikšmė: jis padeda žvejams orientuotis, įkvepia pasakojimais apie laikus, kai žmonės tyrinėjo šią pakrantę.
Olando kepurė
Olandų Kepurės kalno pamatų procesas ir šių laikų iššūkiai primena, kad gamtos paveldo objektai reikalauja saugoti ir tyrinėti, kada nors vėl atsinaujinant kraštovaizdžio rašinius. Be to, vietos orientyras ir istorijos užuominos kviečia kilnoti akis į horizontą ir pažinti Baltijos jūros plaukimus bei bangų mūšą, kuriantis šią išskirtinę gamtos kūrinį.