Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula).
Medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne. Todėl siūlome susipažinti su tam tikrais moksliniais skaičiais bei profesionalų komentarais ir pasirinkti tinkamiausią medieną savo svajonių būstui ar bet kuriam kitam statiniui iš rąstų. Sienojus ruošiamas iš aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, medienos sluoksnis susidedantis iš balanos, branduolio bei šerdies.
Medienos drėgmė ir jos svarba rąstiniame pastate
Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm. Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros. Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20%, kambario sausumo 8-12%. Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis (medienos gaminio drėgnis eksploatacijos metu), gamybinis drėgnis (jis paprastai būna 1-2% mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%.
Drėgmė iš branduolio “išeina” per rąstų galus. O norint, kad drėgmė greičiau išeitu iš branduolio, taikoma technologinė išdroža, kuri daroma šlapio rąsto viršutinėje dalyje, nuo sąsparos iki sąsparos. Taip išilginė išdroža mažina rąsto trūkinėjimą ir skatina greitesnį drėgmės pasišalinimą. Svarbus dalykas - nuodžiūvis, linijinis ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Nuodžiūvis prasideda tik kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė, o didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir kartais visai nematomas - išilgai pluošto.
Medienos tankis ir patvarumas
Medienos tankis - kūno masės ir jo tūrio santykis. Svarbu, kokia medžio dalis naudojama konkrečiam darbui: skerspjūvyje spygliuočių balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį. Šviežiai nukirstos medienos drėgnumas - 50-100%; šlapios 30-50%; drėgnos 20-30%; orasausės 15-20%.
Bandymuose su skirtingomis pjautinės medienos rūšimis, kurios buvo įsodintos į žemę, pažeidimų lygiai įvertinti po 8 metų rodo, kad branduolys maumedžio - 9.1; ąžuolo - 5.2; uosio branduolys - 4.9. O vidutinis patvarumas: europinio kenio, eglės ir buko bei kenio, eglės ir maumedžio balanos - nuo 3.8 iki 3.1 balo. Mažas patvarumas - nuo 2.5 iki 2 - buoko, ąžuolo, klevo ir beržo balana. Žemiausias patvarumo indeksas - centrinė beržo dalis, alksnio, subrendusi pušis bei alksnio, uosio ir liepos balana - 1.8.
Kokios medienos savybės tinka rąstiniam pastatui?
Studioje teigiama, kad Lietuvoje daugiausia statoma iš pušies ir eglės - dėl jų gausos ir tradicijos. Pušis laikoma „donoru“, eglė - „atimikant energetinį poveikį“; iš pušies mediena geriau kvėpuoja, turi geresnį oro ir drėgmės pralaidumą, o eglė išskiria sakus kišenėse, kurių kaupimasis gali lemti sakų nutekėjimus ir sienų džiūvimą. Pušies medienoje daugiau sakų, bet jie išsiskirsto tolygiau, o eglės sakai labiau kaupiasi kišenėse ir džiūvimo metu gali “verkti” ilgesnėmis atkarpomis.
Pušies mediena yra vidutinio tankio ir pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, nors pušis dažnai pažeidžiama pamėlynavimą sukeliančių grybų. Yra tradicinis cheminis ir liaudiškas būdas kenčiančiai grybų problemai šalinti. Eglė yra tvirta, tačiau dėl ląstelių sandūros ji mažiau absorbuoja drėgmę nei pušis, todėl eglė dažniau naudojama perdangos balkiams, stogo ilginiams, gegnių konstrukcijoms, grindims ir luboms. Kedras pasižymi išskirtinėmis savybėmis šilumos izoliacijoje ir atsparumu drėgmei, yra atsparus vabzdžiams ir puvimui. Kanadietiško ar Sibiro kedrų mediena įšyla į šilčiamus namus ir užtikrina puikų mikroklimatą, todėl tokie pastatai populiari turbūt visame pasaulyje.
Kokias medienos savybes vertinti renkantis rąstiniam namui?
Pagrindiniai faktoriai quality-ly laikytiems namams: geros, kokybiškos medienos parinkimas, medienos drėgnis statybų metu, technologinis darbo atlikimas, tinkamų izoliacinių medžiagų panaudojimas. Pušis geriau kvėpuoja dėl didesnės balanos ir šerdinės medienos, o eglė - mažiau traukiasi ir turi mažesnį oro pralaidumą. Kedras - įkyri šilumos izoliacija ir ypatingas atsparumas drėgmei bei nualintiems vabzdžiams, turi mažą suspaudimo koeficientą ir atsparus išilginio ir skersinio trūkimams. Maumedis laikomas ilgaamžės medienos simboliu, dažnai dedamas po apatiniu rąstu dėl atsparumo pūvimui.
Kuo remtis sprendžiant, kokią medieną rinktis?
- Pušis - geras oro ir drėgmės pralaidumo balansas, didesnis sakų kiekis, lengvas kvėpavimas; tinka sienų konstrukcijoms ir gyvenamųjų zonų šiluminei laisvei.
- Eglė - tvirtos konstrukcijos elementams, tačiau mažiau geba išlaikyti drėgmę ir daugiau linkusi į trūkinėjimą be tinkamos priežiūros.
- Kedras - didelės šilumos izoliacijos savybės, atsparumas vabzdžiams ir puvimui, mažos deformacijos, dažnai laikomas kokybiška pasirinkimo galimybe atšiauriuose klimatuose.
- Maumedis - ilgaamžiškumas ir atsparumas puvimui, dažnai naudojamas atskirose pastato zonose kaip pagrindinės rąstų šerdies dalys.
Žiemos ar vasaros kirtimo klausimas: žiemą gauti sausesnė mediena, dėl to mažesnės deformacijos ir mažesnio grybinio pažeidimo rizikos. Žiemos kirtimo sienojai turi mažesnį nusėdimą, o rąstų iškirpimas žiemą dažnai laikomas tinkamesniu dėl transportavimo ir šluojamo sniego darbo.
Santrauka ir rekomendacijos
Esant įvairių šalių meistrų patirtims, skirtingos medienos rūšys turi savo vietą rąstiniam statiniui: pušis ir eglė dažniausiai pasirinktos Lietuvoje dėl gausos ir tradicijos. Kedras pasižymi išskirtinėmis šilumos izoliacijos ir antibakterinėmis savybėmis, o maumedis - ilgaamžiškumas ir atsparumas pūvimui.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Pagrindiniai faktoriai kokybiškam, be problemų ilgą laiką eksploatuojamam namui turi būti: geros, kokybiškos medienos parinkimas, tinkamas medienos drėgnis statyboms, technologinė, teisinga izoliacijų panaudojimas. Renkantis medienos rūšį, būtina atsižvelgti į klimato sąlygas, vietos prieinamumą, ir norimą gyvenimo komfortą.