Dolomitmilčiai veiksningai stabdo dirvos rūgštėjimą ir neleidžia susidaryti dideliam aliuminio kiekiui; gerina fizikines ir chemines dirvos ypatybes bei struktūrą; skatina efektyvesnį organinių ir mineralinių trąšų įsisavinimą; skatina augalams naudingų mikroorganizmų dauginimąsi; papildo dirvą kalciu, skatinančiu augalų augimą ir stiprinančiu augalų šaknų sistemą, bei magniu, aktyvinančiu fotosintezę.
Naudojimo poveikis: dauguma kultūrinių augalų normaliai auga ir dera tik nerūgščioje dirvoje, todėl dirvožemį, kurio pH mažesnis nei 5, reikia kalkinti. Kalkinant augalų šaknys lengviau įsisavina mitybines medžiagas, pagerinama mikroorganizmų veikla (aktyvinami jų fermentai). Dirvožemyje, kurio pH mažesnis nei 5, beveik nėra atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų. Rūgščiame dirvožemyje mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl pablogėja ir augalų mityba.
Kas yra dolomitmilčiai ir kodėl jie naudingi?
Dolomitmilčiai - tai natūrali kalkinė medžiaga, gaunama iš dolomito uolienos. Jie padeda dirvai tapti puresnei, geriau praleisti orą ir vandenį, o also skatina augalams naudingų mikroorganizmų dauginimąsi. Dolomitmilčiai yra mineralas CaMg(CO3)2, kurio miltelių pavidale naudotos kaip trąša, prisotinančia dirvą kalciu ir magniu. Pagrindinis jų tikslas - neutralizuoti per rūgščią dirvą. Kai pH tampa per žemas, augalai sunkiau pasisavina fosforą, kalį ir kitus svarbius elementus.
Dolomito miltų ir kalkių palyginimas
Dolomitas yra mineralas, iš kurio gaunami dolomito miltai. Kalkės gaunamos apdorojant kreidą ir kalkakmenį. Dolomitmilčiai dažnai naudojami dirvožemio rūgštingumui mažinti ir struktūrai gerinti, o kalkės plačiai taikomos kalcio įsisavinimui bei mikroorganizmų aktyvumo skatinimui. Daugelis augalų mėgsta šarmines ar neutralias dirvas, tačiau kiekviena kultūra turi specifinius poreikius. Kaip ir su kitomis trąšomis, pasirinkimas tarp dolomito miltų ir kalkių priklauso nuo dirvos rūgštingumo, mechaninės sudėties ir tikslų.
Kokių privalumų suteikia dolomitmilčiai
- gerina dirvos strukturą, drenažą ir pralaidumą orui;
- praturtina dirvą kalciu ir magniu, aktyvina augalų šaknų vystymąsi ir fotosintezę;
- skatina naudingųjų mikroorganizmų dauginimąsi;
- padeda augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas, didina derlių ir kokybę;
- padeda neutralizuoti rūgštų dirvožemį ir stabilizuoti pH.
Kainos ir dozavimo atspindžiai
Ruošiant dirvą rudenį įterpti dolomito miltus paprastai rekomenduojama 600 g/m2 normai, vidutiniam rūgštingumui - apie 500 g/m2, o šiek tiek rūgščiai dirvai - apie 350 g/m2. Purioje dirvoje normą galima sumažinti iki pusės, o sunkioje molio ar durpių dirvoje - padidinti iki 20%. Ploną sluoksnį reikia tolygiai paskirstyti ir įterpti iki 7-15 cm gylio. Tinkamai įterptas dolomitas poveikį išlaiko iki aštuonerių metų. Šiltnamiuose ir šiltuose sezonuose miltus galima naudoti plonu sluoksniu be arimo, kad susidarytų plėvelė, sulaikanti drėgmę.
Naudojimo laikai ir dažnumas
Idealiausia - pavasaris (nutirpus sniegui) ir vėlyvas ruduo. Dolomitmilčius galima naudoti 2-3 savaitės iki augalų sodinimo ar derliaus nuėmimo. Periodiškumas - kas dvejus ar trejus metus. Jei dirva labai rūgšti arba molinga, trąšų norma gali būti didesnė, o smėlingoms dirvoms - mažesnė. Kalkines trąšas galima išbarstyti rudenį ar žiemą, o daržovių lysvėse - naudoti ir po šaltųjų laikotarpių.
Kada ir kaip tiksliai naudoti dolomitmilčius?
Dolomitmilčiai geriausiai tinka atvirame grunte, šiltnamiuose, auginimo konteineriuose. Juos išberkite ir įterpkite į dirvą prieš sėją ar sodinimą, arba nuėmus derlių. Jei norite pagerinti prisotinimą maistinėmis medžiagomis, galite naudoti plėtotą metodą - paskirstyti tolygiai plote ir įterpti į gylį. Naudojant lauke, būtina atsižvelgti į vėją ir meteorologines sąlygas, kad miltai neprarastų efektyvumo.
Kokių kitų natūralių priemonių galima derinti?
Gera praktika - derinti dolomitmilčius su biohumusu. Biohumusas - tai sliekų perdirbtos organinės medžiagos, pagerinančios dirvos mikrobiologinį aktyvumą ir augalų įsisavinimą, tuo pačiu išvengiant pertręšimo. Biohumusas lengvai įsisavinamas ir naudingas daigams, sumažinantis persodinimo stresą.
Pratimai praktikoje: kaip nustatyti dirvos rūgštingumą
Norint tiksliai įvertinti pH, gali būti naudojami paprasti namų metodai. Dirvą galima patikrinti pagal pH bandymus (pH matavimo indikatoriaus intervalas ir šarminės ar rūgštynės ženklai). Taip pat galima naudoti populiarius metodus su kreida ar actu. Kreidos reakcija rodo rūgštingumą, o acto reakcija - ar dirva šarminė.
Smėlinga dirva greitai praleidžia vandenį ir išplauna maistines medžiagas, molinga - linkusi susispausti ir sunkiai praleidžia orą. Skirtingos dirvos savybės nulemia, kuriomis sąlygomis ir kokia doze reikalingi dolomitmilčiai. Jei dirva blogai struktūri, dažnai gelbsti dolomito miltai su mineralinėmis trąšomis.
Ką reikia žinoti pasirenkant dolomitmilčius?
Svarbu laikytis normų, nes perdozavus gali pasikeisti dirvos rūgščių-šarmų parametrai ir pablogėti augalų augimas. Kalcio kiekis dolomitmilčiuose didesnis už daugumą kalkių; magnis palaiko fotosintezę ir augalų šaknų stiprumą. Rudenį ar žiemą naudotinas dolomito miltų naudojimo laikas turi būti toks, kad dirva spėtų įsisavinti maistingąsias medžiagas iki sodinimo. Geriausia - naudoti rudenį, kai dar yra pakankamai šilumos ir drėgmės.
Dirvožemio paruošimas - nuoseklus procesas, apimantis analizę, struktūros gerinimą, organinių medžiagų įterpimą ir tinkamai parinktas trąšas. Prieš imantis bet kokių darbų, būtina suprasti, kokia yra jūsų dirva. Smėlinga dirva greitai praleidžia vandenį ir išplauna maistines medžiagas, molinga - linkusi susispausti ir sunkiai praleidžia orą. Deja, ne visos daržovės mėgsta šviežiai kalkintas dirvas. Rudenį pakalkintoje lysvėje patartina sodinti kopūstus ir burokėlius; kitoms daržovėms geriausia paskleisti tik pusę normos.
Rekomenduojama priemonių derinimo schema vaismedžiams ir vaiskrūmiams
- Rudenį du kartus patręšti vaiskrūmus - rugpjūtį-rugsėjį (fosforas ir kalis su mažiau azoto), ir rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje (tik fosforas ir kalis, mikroelementai).
- Antrą kartą patręšimas lapkričio pradžioje po krūmais - perpuvusios mėšlo ar organinės trąšos po kiekvienu krūmu ne mažiau nei pusė kibiro.
- Visos trąšos įterptos į dirvą 8-12 cm gylyje, aplink vainiko perimetrą.
- Jei patrinamas krūmas ilgas laikui ir orai sausi - palaistyti, o kalcio arba fosforo trąšos skatinti augalų augimą.